aA
Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo Europos Sąjungos vidurkio Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius sumažino daugiau nei perpus. Tačiau, norint pasiekti Bendrijos ekonominės gerovės vidurkį, šaliai teks įveikti sudėtingus iššūkius, rodo ekonomistų atlikta analizė.
Raimondas Kuodis
Raimondas Kuodis
© DELFI / Domantas Pipas

Antradienį Lietuvos banke surengta spaudos konferencija apie Lietuvos ekonominės konvergencijos raidą, t. y. kaip šalies ekonomikai sekasi artėti prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio, kada šį vidurkį galėtume pasiekti ir kokius pagrindinius ekonomikos iššūkius reikia spręsti, kad gyventojų pajamų augimas neįstrigtų spąstuose.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sakė, kad Lietuva sėkmingai įveikė didelę dalį distancijos maratone europinių pragyvenimo standartų link, tačiau, norint pasiekti ar net pralenkti Vakarų Europos pajamų lygį, labai svarbu neįstrigti pakeliui.

„O tokia rizika yra, jei nesiimsime spręsti svarbiausių ekonominių iššūkių“, – sakė jis.

Vienas pagrindinių pragyvenimo lygio rodiklių – bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartą, t. y. atsižvelgus į kainų skirtumus tarp valstybių, – Lietuvoje 1995 metais siekęs 33 proc., naujausiais duomenimis, jau viršija 80 proc. ES vidurkio.

Kaip rašoma centrinio banko pranešime, per ketvirtį amžiaus Lietuvos BVP vienam gyventojui ir ES vidurkio santykis padidėjo 48 proc. punktais, t. y. pustrečio karto. Tai didžiausias ekonominės konvergencijos (šalies ekonomikos artėjimo prie ES vidurkio) rodiklis tarp visų naujųjų ES narių, t. y. Lietuva prie ES vidurkio artėjo sparčiausiai.

Konstatuojama, kad Lietuvos sėkmę daugiausia lėmė jos žmonės – išsilavinusi darbo jėga, ekonomikos atvirumas, struktūriniai pokyčiai, stojimas į tarptautines organizacijas. Vertinant pagal minėtą rodiklį, pakeliui į ES ekonominę gerovę jau įveikta du trečdaliai kelio.

Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, jei Lietuvos ir ES ūkis augtų panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį, šalies ekonomika ES vidutinį lygį pasiektų 2042 metais. Tai reiškia, kad prireiktų dar beveik ketvirčio amžiaus, kad gyventojų pajamos ir pragyvenimo lygis pasiektų ES vidurkį. Vis dėlto ligšiolinis ūkio augimo tempas Lietuvai ateityje toli gražu nėra garantuotas, įvertinus būsimus ekonominius iššūkius, visų pirma dėl darbo jėgos.

„Jau dabar beveik visų amžiaus grupių Lietuvos gyventojai yra vieni aktyviausių darbo rinkoje iš visų ES šalių, t. y. dirba arba aktyviai ieško darbo. Todėl galimybės įtraukti didesnę gyventojų dalį į darbo rinką yra palyginti ribotos. Be to, darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas užprogramuotas dėl demografinių tendencijų.

Jau artimoje ateityje iš darbo rinkos pasitrauks ir į pensiją išeis trečdaliu daugiau vadinamojo kūdikių bumo (gimusių XX amžiaus pokario laikotarpiu) atstovų (kasmet apie 37 tūkst.), negu į darbo rinką įsilies po Nepriklausomybės atgavimo gimusių jaunuolių (kasmet apie 27 tūkst.)“, – rašoma pranešime.

Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, šio neigiamo darbo jėgos veiksnio iš esmės nekompensuotų net ir tai, jei ateityje tęstųsi pernai pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo užfiksuotas teigiamas migracijos balansas, kai į šalį atvyksta daugiau gyventojų, nei iš jos išvyksta.

Gediminas Šimkus
Gediminas Šimkus
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus sakė, kad net ir iššūkių veikiama, šalies ekonomika gali ir toliau artėti ES vidurkio link.

„O tinkamai reagavus į iššūkius, gyventojų pajamų augimas ne tik neįstrigtų spąstuose, bet Vakarų Europos gyventojų pajamų lygį galėtų pasiekti netgi sparčiau“, – sakė jis.

Lietuvos banko ekonomistų atliktoje analizėje išskirtos kelios kryptys, kaip reaguoti į minėtus iššūkius. Keletas svarbiausių krypčių: 1) daugiau investuoti ir didinti našumą; 2) itin daug dėmesio skirti švietimui ir kvalifikacijos kėlimui; 3) įgyvendinti tinkamą migracijos politiką, ji padėtų spręsti dalį iškylančių iššūkių; 4) pasitelkti technologijas – Lietuva galėtų labiau išnaudoti darbo vietų automatizacijos galimybes.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(36 žmonės įvertino)
4.0556

Sukčiai šiemet išviliojo apie 2,1 mln. eurų: dažniausiai naudojami metodai

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per pirmąjį šių metų ketvirtį...

Atlyginimai Lietuvos savivaldybėse: daugiausiai uždirbama Vilniuje, mažiausiai – Zarasuose

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad bruto darbo užmokestis per 2021 metus padidėjo...

Norint išsigryninti didelę sumą pinigų, bankas prašys paaiškinimo: siekia apriboti rizikas (14)

Nuo rugsėjo 1-osios „ Swedbank “ banke norintys išsigryninti 10 tūkst. Eur ar daugiau, bankui...

Pigių drabužių parduotuvei – klestėjimo metas: vietiniai šluoja viską, ką randa (1)

Dieną, kai iškeliamos naujos prekės, sustoja žmonių eilės net lauke, skelbia LNK žinios .

Infliacija krizės dar neatnešė: lietuviai masiškai taupyti nesiima, tačiau įspėjimų jau yra (7)

Infliacijai siekiant aukštumas, gyventojai veržtis diržų ir vartoti mažiau dar neskuba, sako...

Top naujienos

Kovų dėl Mariupolio epicentre – itin rizikingos misijos: ukrainiečiai pademonstravo neįtikėtiną drąsą

Aiškėja daugiau detalių apie itin ambicingas ir drąsias atsargų papildymo misijas, kurias vykdė...

VERT paaiškino, kaip pasirinkti elektros tiekėją, kad netektų permokėti įvardijo kainas (1)

Nepriklausomą elektros tiekėją besirenkantys gyventojai turėtų orientuotis į pasiūlymus, ne...

Kremliuje šaltinių galimai turintis politikos analitikas: kas laukia „Azovstal“ gynėjų (2)

Praėjusią savaitę Mariupolio metalurgijos gamyklos „ Azovstal “ nutraukus pasipriešinimą ir...

Arestovičius pratrūko keiksmais: to niekada nebus papildyta (16)

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius emocingai sureagavo į kai kurių Europos...

Pirmas žingsnis žengtas: Seimas imsis svarstyti Partnerystės įstatymo alternatyvą atnaujinta (3)

Į Seimo salę ketvirtadienį grįžo Partnerystės įstatymo alternatyvos. Parlamentarai...

Karo eigą stebintys ekspertai: artimiausios paros yra kritinės

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad rusų...

Karas Ukrainoje. Britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostolių Rusija pademonstravo, kas liko iš „Azovstal“ gamyklos (7)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...

Daunoravičius po nesėkmingo sandorio: dėl tokios automobilio pardavimo sistema lieki kvailio vietoje papildyta „Regitros“ komentaru

Pirmadienį turinio kūrėjas ir šonaslydininkas Norbertas Daunoravičius pasidalijo nesėkmingai...

Anušauskas atsakė Rusijai: tegul nesvaigsta

Maskvos grasinimų, kad neatšaukus Rusijai pritaikytų sankcijų gali kilti pasaulinė maisto...

Skandalingoji Coco Austin – kritikų centre: internautai pasibaisėjo, kad 6 metų dukra vis dar vežiojama vežimėlyje

Amerikiečių reperio Ice-T žmoną Coco Austin internautai sugėdino, kad ši savo šešiametę...