aA
Paradoksas – žmonės uždirba vis daugiau, tačiau yra vis mažiau laimingi. Tokias tendencijas pastebi laimės ekonomiką nagrinėjantys mokslininkai. Tokiu atveju galime patvirtinti iki skausmo žinomą posakį, kad laimė slypi ne piniguose. Tai kur tuomet laimės formulės paslaptis? Atsakymui į šį klausimą reikės pasitelkti duomenis iš ne vienos srities.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šią temą VDU nagrinėjo žinomas ekonomistas Raimondas Kuodis.

Paradoksas

Skaičiuojama, kad nuo II Pasaulinio karo Europoje žmonių pajamos kilo kelis kartus, tačiau laimingumas nedidėja.

„Tai paradoksas. Pajamos Vakarų Europoje didėja, tačiau laimingumas mažėja“, - paskaitą pradėjo R. Kuodis.

Prieš metus Jungtinių Tautų paskelbtoje ataskaitoje Lietuva tarp 156 klasifikuotų šalių užėmė 50-ąją vietą. Esame laimingiausi iš Baltijos šalių, rodo duomenys. Daug kas gali su tuo nesutikti, primindami aukštą skurdo lygį Lietuvoje.

„Juk Lietuvoje badu niekas nemiršta, todėl absoliutaus skurdo problemos Lietuvoje nėra. Tačiau santykinio skurdo problema – labai aktuali“, - kalbėjo R. Kuodis.

Iš tiesų apie pinigų ir laimės santykį kalbama jau nuo seniausių laikų, o šalys spręsdamos laimės klausimą suka skirtingais keliais.

„Visuomenės turtingėja, bet, atrodo, kad eina neteisingu keliu. Matome Vakarų šalyse daug nusikalstamumo, depresijų, alkoholizmo, savižudybių, kas yra jau viršutinė nelaimingumo išraiška. Šie indikatoriai rodo pakankamai baisius dalykus“, - teigė R. Kuodis.

Teigiama, kad vien JAV per metus įvyksta apie 380 masinių susišaudymų, kurių metu žūva mažiausiai po keturis žmones.

Savižudybės ir emigracija taip pat yra žmonių nelaimingumo išraiška. Lietuva šiose statistikos grafose taip pat užima lyderiaujančias pozicijas.

„Niekas nesako, kad pinigai nieko nereiškia. Reikia suvokti, kad yra faktai, o mums reikia teorijas, kad padėtų tuos faktus suvokti“, - teigė R. Kuodis.

Raimondas Kuodis
Raimondas Kuodis
© DELFI / Domantas Pipas

Iš esmės žmonės, kurie gyvena turtingose šalyse, yra laimingesni nei tie, kurie gyvena skurdesnėse šalyse. Tačiau šios sąsajos nėra tiesioginės.

„Paaiškinkite, kodėl dantistas Afrikoje, kuris uždirba 100 dolerių į mėnesį yra laimingesnis už statybininką Anglijoje, kuris uždirba dešimt kartų daugiau. To klasikinė ekonomika negali paaiškinti“, - sako R. Kuodis.

Savo laimės neužtenka

Dar vienas įdomus dalykas, kurį pateikė R. Kuodis, yra tai, kad žmogui neužtenka asmeninės laimės. Statistika rodo, kad iki pilnos laimės trūksta to, kad kitiems nesisektų. Tai gali skambėti keistai, tačiau tai įrodo tyrimai ir netgi plačiai paplitę priežodžiai.

„Žmonėms to nepakanka, kitiems turi nesisekti. Lietuvos folklore tokių pavyzdžių apstu. Tarkime apie degantį kaimyno stogą ir panašiai. To apstu ir kitose šalyse, todėl mes nesame kažkokie nenormalūs“, - teigė R. Kuodis.

Įdomus tyrimas buvo atliktas Harvardo universitete. Studentų buvo klausima ką jie pasirinks. Pirmas pasirinkimas: jūs gaunate 50 tūkst. dolerių, o kiti – po 25 tūkst. Antras pasirinkimas: jūs gaunate 100 tūkst. dolerių, o kiti gauna po 200 tūkst.

Logiška būtų rinktis antrą variantą, nes gaunate daugiau pinigų, tačiau tyrimas parodė, kad daugiau žmonių pasirinko pirmą variantą.

„Tai rodo, kad žmonės geriau renkasi mažiau pinigų, bet svarbu daugiau, nei kiti“, - teigia R. Kuodis. Šiuo atveju jau prasideda kalba apie žmonių statusą visuomenėje, o tai taip pat turi labai daug įtakos laimingumo lygiui.

„Visuomenėje nuolat vyksta mūšis – tai mūšis už statusą. Pasekmės šio karo yra pakankamai liūdnos, ypač kai kuriose šalyse. (…). Kokias pasekmes šios lenktynės gali turėti? Na, įsivaizduokite: kaimynas pradeda dirbti daugiau, kad vaikus išleistų į geresnę mokyklą. Turės daugiau pinigų, pinigai kai kuriose šalyse perka švietimą. Kuo tai gresia jums? Tai gresia tuo, kad jūsų vaikai mokyklą baigs prastesnėje mokykloje. Tai reiškia, kad kaimynas greičiau bėga šiuo socialiniu bėgimu takeliu. Tada atsiranda reiškinys, kai vienas kaimynas gali pagreitinti visų kitų kaimynų bėgimo tempą. Žinote, kaip JAV atrodo darbo diena? Išeinate 8 val., grįžtate 20 val. Asmeninio gyvenimo beveik nėra, grįžtate pavargęs, nes visi lekia – visi nori uždirbti daugiau. Juk negalite išeiti iš darbo 17 val., jei visi išeina 20 val.”, - pasakojo R. Kuodis.

Kuodis apie laimę: tikrai ne pinigai daro žmogų laimingą
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kita vertus, dar viena nelaimingumo priežastis - nedarbas. Statistika rodo, kad praradus darbą žmogus tampa nelaimingu. Kiek vėliau jaučiamas pagerėjimas, tačiau neilgai trukus situacija pradeda drastiškai blogėti.

„Reikia daryti viską, kad žmogus nebūtų bedarbiu ilgiau nei metus, nes tada jo galvoje prasideda jovalas, prarandami įgūdžiai“, - kalbėjo R. Kuodis.

Pavyzdys – Skandinavija

Kokia kryptimi turėtų žengti Lietuva? R. Kuodis įsitikinęs, kad turime aiškų pavyzdį.

„Pirmiausia turi pasimokyti politikai, kurie turėtų nustoti kartoti tuos BVP skaičius, kurie mažai ką sako. Ypač svarbu, kaip tas BVP pasiskirsto. Turime žiūrėti, kuriame kryptimi mes norime eiti? (…) Iškilo idėja, kad mes turime orientuotis į Skandinaviją. Mes savo temperamentu nesame panašūs į pietiečius. Manau, kad tai geras sprendimas. Skandinavai yra vieni iš laimingiausių ir mes galime iš jų daug ko pasimokyti“, - sako R. Kuodis.

Dar vienas svarbus laimingumo kriterijus – savo lūkesčių nusistatymas.

„Danai yra nuolatiniai čempionai. Kodėl taip yra? Todėl, kad jie susitvarko su savo lūkesčiais“, - pasakoja R. Kuodis.

Tarkime, jei jūs prieš šventes iš darbdavio tikitės premijos, bet jos negaunate, jūs būsite liūdnas ir nusivylęs. Jei nesitikite – jūsų psichologinė būklė nesikeičia. Jei premiją gausite jos nesitikėdami, tuomet jūs būsite laimingas.

Grįžkime prie laimingiausių pasaulio žmonių skandinavų. R Kuodis pastebi, kad tai lemia visa eilė priežasčių.

„Ten mes matome tolygiai besivystančias visuomenes. Ten dideli mokesčiai, todėl nedidelė nelygybė, bet labai gera socialinė apsauga. Yra super švietimas, super sveikatos apsauga, super socialinė apsauga, kuri leidžia per daug nesukti galvos dėl ateities. Priešingai nei pas mus, kur socialinė apsauga skurdi. Skandinavai yra aukštos kultūros ir net labai daug uždirbantis žmogus neskuba to rodyti ir mėgautis, nes tai blogo skonio ženklas. Prisiminkime IKEA įkūrėją“, - sako R. Kuodis.

Taigi, ko reikia, kad būtume laimingi? Kas priklauso nuo mūsų?

1. Keiskite savo požiūrį į gyvenimą ir tapkite kiek įmanoma labiau optimistais.
2. Tvarkykite savo darbo ir poilsio balansą.
3. Orientuokitės į patirtis, o ne į daiktus.
4. Stenkitės kuo daugiau šypsotis ir juoktis.
5. Susimąstykite apie savo lūkesčius.

R. Kuodis sako, kad žmogui svarbūs keturi kriterijai, kurie nulemia laimės lygį. Tai ekonominis, žmogiškasis, socialinis ir gamtinis. Taigi absoliutus pinigų kiekis nėra toks svarbus. Kur kas svarbiau, kad turėtume daugiau, nei jūsų socialinio sluoksnio atstovai, draugai, kaimynai. Tada vėl prasideda lenktynės socialiniu bėgimu takeliu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(104 žmonės įvertino)
4.4423
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvos kurortuose nakvynės kainos šiemet ir toliau kyla: štai ko laukti atostogaujantiems (67)

Jau kurį laiką burnojantys tautiečiai sako, kad atostogauti Turkijoje yra pigiau nei Lietuvos...

Įspėjimas apie sukčius: neatidarinėkite šių žinučių (91)

Lietuvos policija įspėja apie sukčius ir pataria neatidarinėti jų atsiųstų nuorodų.

Infografikas. Kaip sekasi pensijų fondui, į kurį buvote įtrauktas automatiškai, ir ar verta jį keisti (131)

Lietuvos bankas paskelbė pirmuosius naujųjų gyvenimo ciklo pensijų fondų rezultatus. Iki šiol...

Vidurinė klasė atsidūrė aklavietėje: vis mažiau galimybių uždirbti daugiau (166)

Kaip rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ( EBPO ) ataskaita, vidurinei klasei...

Lietuvį papiktino apmokestinta taupymo sistema: tai atrodo veidmainiškai (212)

„Rašau jums norėdamas papasakoti, o gal ir atkreipti dėmesį, į vieną nelabai logišką...

Top naujienos

Apie naują universitetų reformą pasakė paprastai: tai – didžiausias nesusipratimas (52)

Jei paklaustume ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, kiek Lietuvai reikia...

Lietuvos kurortuose nakvynės kainos šiemet ir toliau kyla: štai ko laukti atostogaujantiems (67)

Jau kurį laiką burnojantys tautiečiai sako, kad atostogauti Turkijoje yra pigiau nei Lietuvos...

Infliacija vargingiausioje pasaulio ekonomikoje pasiekė septynženklį skaičių (14)

Infliacija Venesueloje, kaip skelbia prognozės, šiais metais gali pasiekti neregėtas aukštumas, 8...

Aštrumo ir atsarginių pasigedęs Jasikevičius: prastai žaidė abi komandos (73)

Kauno „Žalgiris“ spaudė iš paskutiniųjų ir buvo netoli tikslo, bet Stambulo „Fenerbahče...

Dirbtinis apvaisinimas gali padėti tūkstančiams porų, tačiau kodėl lietuviai jo taip bijo?

Nors tikslios statistikos nėra, manoma, kad Lietuvoje porų, kurioms nepavyksta susilaukti vaikų,...

Tokios kaimynystės nė nesapnavęs Kazlauskas: neįžiūriu turkų pranašumų prieš „Žalgirį“

Patikėti Kauno „Žalgirio“ galimybėmis Eurolygos ketvirtfinalyje su stipriausia reguliariojo...

Prasideda brandos egzaminai: abiturientams – pirmasis išbandymas (5)

Trečiadienį, balandžio 24 dieną, prasideda brandos egzaminai. Pirmasis išbandymas abiturientams...

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas kirto Rusijos sieną (28)

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas trečiadienį ryte atvyko į Rusiją ir pradėjo pirmąjį...

Jei po šventinio maisto vis dar sunku: 12 organizmą valančių produktų (2)

Per šventes dažnas mūsų atsipalaiduoja, praranda budrumą ir prisikemša galbūt vaikystę...

Pusantro mėnesio Vietname su mažais vaikais keliavęs Vytautas Bikus: niekaip neįsivaizduoju, kaip jie gali būti kliūtimi (18)

Pusantro mėnesio kelionė po Vietnamą su mažais vaikais. Skamba tarsi iššūkis? Tam veikiausiai...