aA
Utenos savivaldybėje yra namų ūkis, socialinę paramą gaunantis nuo 1998 metų, o Vilniaus rajone galima rasti jokių kitų pajamų negaunantį asmenį, iš valstybės gaunantį vos 1,64 euro per mėnesį. Tokius duomenis pateikia socialinės paramos sistemos auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Kraštutinumai kovoje su skurdu: vienus remia 20 metų, kitam duoda 2 eurus
© Andrius Aleksandravičius

Auditas parodė, kad sukurta sistema šiuo metu neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių asmenų vartojimo poreikių, o savivaldybės paramą teikia neatsižvelgdamos į individualius poreikius.

„Jos nevertina informacijos apie visas teikiamas paslaugas ir lengvatas, todėl negali suderinti paramos formų (išmokų, lengvatų ir paslaugų) tarpusavyje ir nepanaudoja priemonių, skatinančių gyventojus įsidarbinti“, – rašoma ataskaitoje.

Savo ruožtu Valstybės kontrolės specialistai atliko 426 socialinės pašalpos gavėjų tyrimą. Duomenys apie tuzino savivaldybių gyventojus pateikiami Aukščiausiosios audito institucijos tinklapyje.

Didžioji 426 namų ūkių dalis yra vieniši asmenys (kai kurie – neįgalūs, kiti – senjorai), yra tokių namų ūkių, kuriuose gyvena vienas suaugęs ir vienas vaikas, du suaugę, vienas suaugęs ir trys vaikai, ir t.t.

Remia 20 metų

Tarp Valstybės kontrolės nagrinėtų atvejų, seniausiai – nuo 1998 metų (jau 21 metus) socialinę paramą gauna 2 suaugusiųjų ir 7 vaikų namų ūkis Utenos savivaldybėje. Asmenys jame įvardijami kaip ilgalaikiai bedarbiai.

Be socialinės paramos šis namų ūkis neturėtų jokių pajamų. 2018 metais iš socialinės paramos vienam namų ūkio asmeniui teko 96,56 euro per mėnesį. 90,88 euro buvo išmokos, 5,68 euro – paslaugos.

Šio namų ūkio asmens minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) 2018 metais buvo 182 eurai, tad socialinė parama užtikrino tik 53 proc. poreikių dydžio.

MVPD rodiklis nurodo asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį.

Didžiausios pajamos

Didžiausias savo pajamas (be socialinės paramos) užsitikrino 2 suaugusiųjų ir 2 vaikų namų ūkis Vilniaus rajone. Nuo 2016 metų paramą gaunanti šeima 2017 metais neturėjo jokių savo pajamų.

2018 metais vienas šio namų ūkio gyventojas iš viso gavo 79,99 euro socialinės paramos (66,31 euro išmokų, 13,68 euro paslaugų).

Šio namų ūkio MVPD 2018 metais buvo 196 eurai. Vien tik socialinė parama užtikrintų 41 proc. šio poreikio, bet kartu su savo pajamomis pasiekiamas 449 proc. lygis.

Didžiausia parama

Didžiausią socialinę paramą – 640,35 euro – gavo 1 suaugusiojo ir 2 vaikų namų ūkis Kalvarijų savivaldybėje. 487,73 euro šios sumos sudarė išmokos, 134,70 euro – paslaugos, 17,92 euro – kompensacijos.

Namų ūkio MVPD siekė 204 eurus. Savo pajamų neturinčiam namų ūkiui socialinė parama užtikrino 313,9 proc. šio dydžio.

Kraštutinumai kovoje su skurdu: vienus remia 20 metų, kitam duoda 2 eurus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Mažiausia parama

Mažiausią paramos sumą – 1,64 euro 2018 metais gavo vienišas asmuo Vilniaus rajone. Savų pajamų neturinčio, bet ankstesniais metais 102 eurų išmoką gaudavusio gyventojo MVPD buvo 245 eurai. Valstybės pagalba padengė vos 0,67 proc. šios sumos.

Daugiausiai paslaugų

Didžiausią paramą paslaugomis 2018 metais gavo nedirbantis vilnietis – 149,63 euro per mėnesį.

Jam taip pat buvo skiriama 61 euro išmoka, tačiau bendros 210,63 euro socialinės paramos nepakako pasiekti 245 euro MVPD ir siekė 85,97 proc. šio dydžio.

Didžiausios kompensacijos

Didžiausia kompensacijų suma – 196 eurai – teko vienišam asmeniui Vilniaus rajone. Nedirbantis, nuo 2016 metų paramą gaunantis žmogus savų pajamų neturėjo, o bendrai iš valstybės gaudavo 400,72 euro per mėnesį.

Prie jau minėtų kompensacijų prisidėjo 201,64 euro išmoka, 3,08 euro paslaugos.

Asmens MVPD 2018 metais sudarė 245 eurus, o socialinė parama siekė 163,56 proc. šio dydžio.

Didžiausios lengvatos

Didžiausią lengvatų sumą 2018 metais gavo vienišas senjoras Vilniuje – 141,82 euro.

Be socialinės paramos asmuo dar gauna 127,08 euro savo pajamų. Dar jam tenka 122 eurų išmoka ir 31,79 euro kompensacijų.

Bendrai per mėnesį išeina 280,87 euro, o tai jau viršija jo 245 eurų MVPD – siekia 114,64 proc.

Atitinka poreikį

Kai kurių namų ūkių gaunama parama nepasiekia arba viršija jų MVPD. Tačiau ir tokių, kurie gauna tiek, kiek jiems reikia.

Pavyzdžiui, 1 suaugusiojo ir 2 vaikų namų ūkio Vilniaus mieste parama su asmeninėmis pajamomis su 2018 metais sudarė 101,48 proc. MVPD (204 eurai) vienam asmeniui.

Kiekvienam šeimos nariui teko 108,74 euro asmeninių pajamų ir 98,28 euro socialinės paramos (82,91 euro išmokų, 15,37 euro paslaugų).

Ilgiau nei 5 metus su pertraukomis pašalpą gavo 36 proc. gavėjų.
Valstybės kontrolė

Trūksta informacijos

Audito rezultatuose dar kalbama apie tai, kad informacija apie socialinę paramą visuomenei pateikiama sudėtingai, trūksta skurdžiai gyvenančių asmenų identifikavimo priemonių, todėl nesudaromos sąlygos parama pasinaudoti visiems, kuriems ji yra reikalinga. Be to, nėra pakankamai vertinimo rodiklių ir metodų socialinės paramos poveikiui analizuoti nacionaliniu ir savivaldybių lygiu.

„Visuomenė turi būti aiškiai ir suprantamai informuojama apie socialinę paramą, tačiau informavimo priemonėse trūksta susistemintos, aktualios, reguliariai atnaujinamos, patogiai prieinamos informacijos apie visas socialinės paramos rūšis, jos teikimo ir gavimo sąlygas, dydžius.

Taip nesudaromos sąlygos asmenims gauti informaciją, kad jie galėtų pasinaudoti savo teisėmis į socialinę paramą. Savivaldybės turėtų imtis priemonių, kad socialinę paramą gautų ir tie skurdžiai gyvenantys asmenys, kurie patys nesikreipė pagalbos. Tik mažiau nei pusė visų savivaldybių nurodė, kad tokius asmenis nustato bendradarbiaudamos su NVO, bendruomenėmis, teisėsaugos, švietimo ir sveikatos įstaigomis, tačiau iniciatyvos pavienės“, – rašoma ataskaitoje.

Pastebėta, jog siekiant supaprastinti paramos teikimo procesą, turėtų būti suteiktos galimybės prašymą gauti paramą pateikti ir elektroniniu būdu, tačiau ne visoms paramos rūšims tokia prieiga yra sukurta. Norint ją gauti reikia pateikti pagrindžiančius dokumentus, savivaldybės vis dar neturi galimybių naudotis E. sveikatos ir Lietuvos teismų informacinėmis sistemomis. Taip sumažinamos galimybės greičiau priimti sprendimus dėl paramos teikimo.

2018 metų I pusmetį 86 proc. asmenų/šeimų (namų ūkių) nebuvo užtikrinti minimalūs poreikiai.
Valstybės kontrolė

„Savivaldybėse teikiant paramą nėra vertinama, ar skiriamos socialinės paramos formos užtikrins minimalius vartojimo poreikius, o galinčius dirbti asmenis integruos į darbo rinką. Siekiant suderinti paramos formas tarpusavyje, savivaldybės neįpareigotos sudaryti paramos planų: nė vienu vertintu atveju planas nesudarytas, individualūs poreikiai nefiksuoti.

Orientuojamasi į piniginę paramą: vertintais atvejais išmokėtos priklausančios išmokos ar kompensacijos, bet lengvatų ir paslaugų teikta nedaug (po 2,3 proc. vertintų atvejų). Visa informacija apie paramos gavėją savivaldybėse fiksuojama ne vienoje informacinėje sistemoje, skirtingų sistemų duomenys nėra sujungiami, o visa informacija kaupiama popierinėse bylose pagal skirtingas paramos rūšis.

Todėl savivaldybėms sudėtingiau priimti sprendimus dėl socialinės paramos, nesudaromos sąlygos suderinti paramos formas tarpusavyje ir priimti reikiamus sprendimus“, – dėstoma dokumente.

Kraštutinumai kovoje su skurdu: vienus remia 20 metų, kitam duoda 2 eurus
© Shutterstock

Pinigai nepanaudojami

Ataskaitoje dar rašoma, kad didelė dalis socialinės pašalpos gavėjų tampa priklausomi nuo socialinės paramos sistemos.

„2018 metais 46 proc. jų socialinę pašalpą be pertraukos gavo ilgiau nei metus; ilgiau nei 5 metus su pertraukomis pašalpą gavo 36 proc. gavėjų. Savivaldybės turėjo galimybes mokėti papildomą pašalpą asmenims įsidarbinus ir taip skatinti juos įsitraukti į darbo rinką, tačiau šia galimybe pasinaudota nedaug: 2018 m. tik apie 18 proc. asmenų ją gavo. Pagrindinės priežastys – visuomenės informavimo trūkumas ir ribojančios įstatymo sąlygos, kurias turi atitikti įsidarbinęs pašalpos gavėjas. Įgyvendindamos užimtumo didinimo programas savivaldybės gali teikti įvairias socialinės įtraukties ir įsitvirtinimo darbo rinkoje paslaugas, bet apsiriboja laikinu įdarbinimu: 2018 metais 17 proc. bedarbių, baigusių programą, įsidarbino, o po 3 mėn. iš jų darbo rinkoje liko 6 proc. (13-oje savivaldybių – nė vieno)“, – apibendrinama dokumente.

Ten pat pastebima, kad socialine parama siekiama užtikrinti minimalius gyventojų vartojimo poreikius, bet, suskaičiavus visą teiktą paramą iš socialinės pašalpos gavėjų sąrašo atsirinktiems asmenims ir palyginus su minimalių vartojimo poreikių dydžiu, 2018 m. I pusmetį 86 proc. asmenų / šeimų (namų ūkių) nebuvo užtikrinti minimalūs poreikiai, o 2017 m. II pusmetį – 87 proc.

„Pažymime, kad savivaldybės socialinių paslaugų ir lengvatų vertes apskaičiavo ir pateikė audito tikslais, tačiau skiriant paramą jų nevertina. 2017 m. vienam asmeniui teko vidutiniškai nuo 125 iki 230 Eur, 2018 m. – nuo 130 iki 270 Eur, priklausomai nuo namų ūkio tipo. Vertintais atvejais mažiausiai buvo užtikrinti vienišų asmenų minimalūs poreikiai: 2017 ir 2018 metais atitinkamai 4 ir 3 proc. gavėjų; labiausiai – tris ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms: 2017 metais – 41 proc., 2018 metais – 56 proc. Taip nesudarytos sąlygos patenkinti būtiniausius asmenų poreikius“, – rašoma dokumente.

Valstybės kontrolė pastebi, jog savivaldybės, būdamos atsakingos už socialinės paramos teikimą, nepanaudoja apie pusės jų biudžetams įstatymu skirtų lėšų piniginei socialinei pašalpai teikti.

„2018 metais skirta 223 mln. eurų, panaudota ~106 mln. eurų), nors poreikis kitoms socialinės paramos priemonėms (pavyzdžiui, paslaugoms, kitoms piniginėms išmokoms) išlieka nepatenkintas. 2018 metais visoms joms įstatymu skirtos lėšos piniginei socialinei pašalpai teikti sudarė 57 proc. jų socialinės apsaugos biudžetų.

Savivaldybių biudžetuose lėšų dydis, skiriamas socialinei apsaugai, sumažėjo nuo 20 proc. 2012 metais iki 12,95 proc. 2018 metais. Bendras savivaldybių biudžetų lėšų padidėjimas buvo skirtas švietimo, ekonomikos, sveikatos apsaugos, poilsio, kultūros išlaidoms didinti“, – rašoma audito ataskaitoje.

Dokumente apibendrinama, kad socialinės paramos sistema veikia efektyviai, kai yra: prieinama – asmenys gali gauti visą informaciją apie socialinę paramą, jie yra identifikuojami ir, esant poreikiui, jiems suteikiama pagalba; įgalinanti – socialinė parama skatina integruotis į visuomenę ir galinčius dirbti grįžti į darbo rinką; adekvati – užtikrina minimalų vartojimo poreikių lygį.

Pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. 2018 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. gyventojų, žemiau absoliutaus skurdo ribos – 11,1 proc., skelbia Statistikos departamentas.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
4.0500

Lietuvos bankas: gyventojai vartojimo reikmėms skolinosi gerokai daugiau

Šių metų pirmąjį pusmetį gyventojai vartojimo reikmėms skolinosi dažniau nei pernai tuo pačiu...

Verslas PliusVytautas Budzinauskas

Patarimai, kaip sutaupyti sunkmečiui: papildomų pajamų gavimas ir svarbios taisyklės dėl skolinimosi (5)

Europai kalbant apie gresiančią recesiją ir net krizę, ekspertai Lietuvoje pataria, kaip...

Kodėl skambino iš „banko“, vyras suprato tik po kelių dienų

„Laba diena, skambinu iš Jūsų banko, – ragelyje pasigirdo melodingas, bet tvirtas moteriškas...

Baltijos šalių gyventojams dar pritrūksta galimybių atsiskaityti kortelėmis turguje ar grožio salonuose

Beveik pusė Latvijos ir Lietuvos gyventojų (atitinkamai 52 proc. ir 49 proc.) ir trečdalis Estijos...

Infliacijos poveikis pensijų fondams: ką žinoti kaupiančiajam

Daugelis pasaulio šalių šiuo metu susiduria su neregėtai sparčiai augančia infliacija. JAV ir...

Top naujienos

Daiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Įvardijo juodžiausią konflikto Ukrainoje scenarijų: tada Rusija pradės pasaulinį karą (3)

Kremliuje įvyko lūžis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prisijungė prie karo partijos,...

Elektros sąskaitas sumažinti norintys daugiabučių gyventojai imasi ir neleistinų veiksmų: įspėja apie baudas

Kylant elektros energijos kainoms, gyventojai ima svarstyti apie žaliąją energetiką. Saulės...

Karas Ukrainoje. Putinas pripažino dviejų Ukrainos regionų nepriklausomybę

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono...

2008-aisiais investavo ir nudegė, o šiandien jau valdo 3 milijonų vertės fondą: krizes reikia išnaudoti

Kol ekonomistai dėlioja galimus ekonominės raidos scenarijus, žmonės neramiai stebi prognozes ir...

The Economist

Turtinga, autoritarinė ir velniškai nepastovi: formuojasi nauja Persijos įlanka ir JAV tai nežada nieko gero

Po aštuonių savaičių maždaug milijonas futbolo gerbėjų užplūs Katarą, kur vyks pasaulio...

Daktarė – apie tai, kas 4 kartus didina protarpinio šlubčiojimo riziką: pusei tokių ligonių gresia mirti per 5 metus

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į rizikos...

Kaip Amerikos investuotojai jaučiasi Lietuvoje – Vizgirda pastebi atsargumą, tačiau pats stabdžio nespaudžia: ko galime pasimokyti

Ir lietuviai, ir amerikiečiai mėgsta ginčytis ir laidyti kritikos strėles vieni į kitus – tik...

Ukrainą lankantis Danielius Bunkus žmones telkia kilniam tikslui: ten vyksta pragaras, kurį įprastam žmogui sunku pakelti

Karas Ukrainoje trunka daugiau nei pusmetį. Per šį laiką žmonės išgyveno įvairiausias fazes:...

Kinijos mokslininkai pirmą kartą klonavo arktinį vilką: po 100 dienų parodė pasauliui, kaip jis atrodo

Kinijos biotechnologijų kompanija pirmą kartą klonavo arktinį vilką (Canis lupus arctos). Vilko...

Iš aukso fondo: unikalus Bačkonių grybukų receptas, kuriam daugiau kaip pusšimtis metų – skanėstai lieka švieži bent 2 mėnesius

Dažnai virtuvėje laiką leidžiančios vilnietės Vitalijos Česnavičienės (48 m.) rankose gimsta...