Prastovose buvo 100 darbuotojų
Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė portalui pasakojo, kad balandžio 1-osios duomenimis iš viso įmonėje dirbo 4381 darbuotojų, o prastovose karantino metu iš viso buvo apie šimtą, iš jų: 40 – dalinėje prastovoje, 60 – pilnoje.
„Atidarius „Pay Post“ praėjusią savaitę iš prastovos grįžo 60 žmonių, tačiau 40 darbuotojų vis dar liko dalinėse prastovose dėl mažesnio darbo krūvio“, – patikslino ji.
Atstovės teigimu, darbuotojų skaičius, kalbant apie neplanuotus atleidimus susijusius su koronavirusu, įmonėje karantino metu mažinamas nebuvo ir nekito, tačiau buvo tokių, kurie darbą paliko savo noru.
„Šiuo metu įmonę paliko darbuotojai, kurie buvo dar prieš karantiną įspėti dėl vykdomo mobilaus laiškininko ar kitų efektyvumo projektų, taip pat buvo nedidelis skaičius darbuotojų, kurie šiuo laikotarpiu paliko įmonę savo noru.
Tik įsigaliojus karantinui, Lietuvos paštas žaibiškai reagavo į pasikeitusią situaciją. Įmonėje vos per kelias dienas buvo pakeista apie 100 vidinių procesų tam, kad bendrovės veikla būtų pritaikyta prie pasikeitusių sąlygų“,– teigė atstovė.
Anot jos, kadangi pastaruoju metu beveik trigubai išaugo „LP Express“ siuntų kiekis, o tai padidino klientų aptarnavimo poreikį, dalis administracijos darbuotojų, kuriems dėl situacijos mažėjo darbo krūvis, savanoriškai sutiko dirbti ir siuntų skambučių centre bei siuntų paskirstymo centruose.
Pasak V. Budrienės, įmonėje karantino metu atlyginimai taip pat išliko kokie buvę.
„Atlyginimai bei etatų dydžiai nesikeitė, nežiūrint kai kuriose pareigybėse sumažėjusio krūvio kintama darbo užmokesčio dalis taip išliko panašiame lygmenyje.
Paštuose buvo sutrumpintas darbo laikas, tačiau jau palaipsniui sugrįžtame prie paštų darbo įprastu režimu“, – komentavo ji.
Visi darbuotojai – dalinėje prastovoje
O štai Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas teigė, kad jų įmonėje situacija kiek kitokia.
„Šiuo metu visi Lietuvos oro uostų įmonės 626 darbuotojai yra dalinėje prastovoje.
Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus realias įmonės veiklos apimtis, kurias neigiamai paveikė globali koronaviruso pandemija. Kaip žinia, šiuo metu oro uostai veikia, priimami krovininiai skrydžiai, be pertraukos prižiūrima oro uosto infrastruktūra, tačiau bendros veiklos apimtys yra stipriai kritusios“, – apie situaciją pasakojo jis.
Tiesa, anot atstovo, įmonėje karantino metu nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas, o patys darbuotojai įmonės savo noru taip pat nepaliko.
„Turime aiškiai išsikėlę bendrą organizacijos tikslą – išlaikyti visas darbo vietas ir drauge užtikrinti veiklos tęstinumą“, – pridūrė jis.
Nors darbuotojų atlyginimai, pasak T. Vasiliausko, mažinami nebuvo, dėl dalinių prastovų, kas reiškia mažesnes darbo apimtis bei trumpesnes darbo valandas, gaunama suma mažėjo.
„Kai kuriems oro uostų operatyviniams ir pardavimus vykdžiusiems darbuotojams už šių metų pirmo ketvirčio pasiekimus buvo sumokėta vadinamoji kintamo atlygio dalis, kuri tiesiogiai siejasi su konkrečiais rezultatais tam tikroje veikloje, tačiau tolimesni kintamo atlygio mokėjimai šiuo metu yra laikinai sustabdyti“, – taip pat sakė jis.
Dalį padalinių uždarė – 200 prastovose
„Registrų centro“ (RC) atstovas spaudai Mindaugas Samkus sakė, kad šiuo metu institucijoje dirba apie 1,4 tūkst. darbuotojų, tačiau sumažėjus klientų srautui bei siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nebūtino gyvo kontakto su klientais, dešimt didžiausių padalinių buvo nuspręsta mobilizuoti, o kai kuriuos mažesnius – ir uždaryti.
„Kartu perskirstėme pajėgumus įmonės viduje, kad kuo daugiau klientų galėtume nukreipti konsultacijoms ar paslaugų teikimui telefonu ar elektroninėje erdvėje.
Viso karantino metu prastovose vidutiniškai yra apie 200 įmonės darbuotojų, dalis jų rotuojami. Daugiausiai į prastovas išleidžiami tie darbuotojai, kurių poreikis dėl sumažėjusio klientų srauto šiomis dienomis yra mažesnis, pavyzdžiui, archyvo darbuotojai, kurie, beje, neturi galimybių dirbti iš namų“, – apie situacija įmonėje pasakojo atstovas.
Pasak M. Samkaus, RC karantino laikotarpiu darbuotojų skaičiaus nemažino, tačiau pristabdė planuotas naujų darbuotojų atrankas.
„Taip pat dėl koronaviruso iš įmonės neišėjo nė vienas darbuotojas, visi susitelkę dirba, kad padėtų įmonei praeiti šį sudėtingą laikotarpį ir užtikrinti strategiškai svarbios valstybės įmonės funkcijų atlikimą bei įsipareigojimų vykdymą.
Karantino metu darbuotojų darbo užmokestis taip pat nebuvo mažinamas. Siekiame išlaikyti turimus darbuotojus, tačiau nuolat stebime situaciją ir vertiname, koks darbuotojų skaičius būtinas dirbti gyvai, kokia dalis jų gali dirbti nuotoliniu būdu.
Šiuo metu nuotoliniu būdu vidutiniškai dirba apie 760 įmonės darbuotojų, gyvai savo darbo vietose – apie 160. Pagal patvirtintą įmonės Atlygio politiką priedai darbuotojams nėra mokami, todėl ir karantino metu jie nėra mokami“, – sakė M. Samkus.
Kilo atlyginimai, išmokėjo priedus
AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas „Delfi“ teigė, kad visoje „Lietuvos geležinkelių“ grupėje dirba daugiau nei 9 tūkst. žmonių, o prastovose dėl karantino šiuo metu yra 7 darbuotojai.
„Sprendimas leisti darbuotojus į prastovas priimamas atsižvelgus į sumažėjusias įmonės veiklos apimtis bei atitinkamai sumažėjusio darbų kiekio.
Suprantame, kad darbuotojai dabartinėmis sąlygomis nori jaustis saugūs dėl savo ateities. Todėl, jei reikėtų darbuotojams išeiti į prastovas, jiems būtų pasiūlytos palankesnės sąlygos, nei numato įstatymas (mokėti ne mažiau nei MMA). LG grupėje nuspręsta darbuotojams prastovų dėl karantino atveju mokėti 50 proc. buvusios algos, bet ne mažiau nei 1300 eurų (jei atlyginimas – mažesnis nei 1300 eurų, darbuotojui mokamas buvęs atlyginimas)“, – komentavo M. Dubauskas.
Bendrai kalbėdamas apie koronavirusą jis aiškino, kad grupės bendrovės „LG Cargo“ pervežamų krovinių kiekiai šiandien yra keliais procentais mažesni, nei prieš metus, tačiau keleivių vežimo bendrovė „LG Keleiviams“ susiduria su didesniais koronaviruso sukeltais iššūkiais.
„Keleivių srautai šalyje sumenko daugiau nei 80 procentų. Todėl buvo mažinamas reisų skaičius, o darbuotojams buvo siūloma pasinaudoti sukauptomis atostogomis ar pasinaudoti prastovomis. Matome, kad pastarosiomis dienomis keleivių skaičius jau šiek tiek padidėjo“, – teigė jis.
Anot M. Dubausko, LG dėl koronaviruso pastaruoju metu įmonėje nebuvo atleistas nė vienas žmogus, tačiau tikino, kad natūrali darbuotojų kaita vyko, o buvo ir tokių, kurie savo noru paliko bendrovę.
Paklaustas, ar karantino metu keitėsi darbuotojų atlyginimai, LG M. Dubauskas sakė, kad jie, kaip buvo planuota jau iš anksčiau, buvo didinami.
„Nuo balandžio 1-osios buvo peržiūrėti ir padidinti daugelio darbuotojų atlyginimai. Atlyginimai buvo vertinami atsižvelgiant į atlyginimų dydžius rinkoje. Pagrindinių funkcijų darbuotojams atlygis kilo 5 procentais kilo, korporatyvinių funkcijų darbuotojams – 3,8 procento. Šios peržiūros metu buvo skirtas ypatingas dėmesys eismo valdymo srities darbuotojams, elektromechanikams ir elektromonteriams, konduktoriams kontrolieriams – jiems atlygis augo 7-8 proc. Aukščiausio lygio vadovų atlyginimai nebuvo keičiami“, – sakė jis bei pridūrė, kad balandžio mėnesį darbuotojus pasiekė ir paskatinimai už 2019 metų rezultatus.
„Lietuvos geležinkelių“ grupė pasiekė rekordinį pelną, tad metiniams paskatinimams buvo skirtas beveik 7 mln. eurų fondas – 5,5 mln. skirta pagrindinių funkcijų darbuotojams, o 1,3 mln. atiteko korporatyvinių funkcijų žmonėms. Vidutiniškai, darbuotoją pasiekė apie 50 proc. jų atlyginimo dydžio paskatinimas“, – teigė LG atstovas.
