„Tokiomis kainomis, tokiais pašarais auginant, jie išeina, sakau tiesiai šviesiai – aristokratine preke“, – antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė jis.
Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad Lietuvos gyventojai augančioms kainoms šiuo metu yra gerai pasiruošę.
„Dramatizmo yra, bet reikia kalbėti ir apie kitą pusę. Lietuvai pasisekė, kad mes situaciją pasitinkame kone geriausiai pasiruošę, lyginant su tuo, ką matėme per savo nepriklausomą istoriją“, – sakė ji.
Pricer.lt protalo maisto skyriaus vadovas Petras Čepkauskas pastebėjo, jog viskas priklauso nuo valstybės politikos, kaip ji padės skirtingiems visuomenės sluoksniams.
„Jeigu sėdėsime ir galvosime, kad pas mus vidutiniškai gerai, taip nėra. Didėjantis procentas nepatenkintų darys spaudimą“, – sakė jis.
Viskas brangsta
M. Maciulevičius aiškino, kad Lietuva ir kitos šalys yra kaip susisiekiantys indai.
„Jei kažkur trūksta, kažkur ir pabrangsta. Ukraina buvo pasaulio tiekėjas. Rusija buvo pasaulio teikėjas. Panašu, ten bus bėdų. Tebūnie – duok Dieve, kad Ukrainai pavyktų bent tris ketvirtadalius užauginti, visi čia tiesiog meldžiamės, kad taip pavyktų.
Dar logistiniai yra klausimai, gal Lietuva galės padėti, iki Kauno, po to į uostą, į baržas. Būtų fantastika. Čia jau mūsų tokia duotybė.
Dabar realybė tokia – kainos daro savo. Pašarų kaina – 400 eurų už toną. Dėl to ir paukščiai, ir kiaulės – ką mes vartojame kasdien. Taip pat žuvys, karpiai“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas dar dėstė, kad skirtingi visuomenės sluoksniai bus paveikti nevienodai.
„Čia mes, kaip visi mirtingieji, per šventes suvartosime. Apie pensininkus – tai duok Dieve, kad jie kartą per du metus galėtų vartoti. Šnekame su augintojais, kaip galėtų būti. Čia ne apie pelnus šneka. Supraskite visus ūkininkus – jei įdedi daug, turi atgauti bent. Visi supranta, kad į minusą eis, bet gal nelabai didelį.
Paukštininkystė, kiaulininkyste, žuvininkystė – visi, kas šeria pašarais. Tos pačios daržovės. Kuras, energija pabrango, pakuotės taip pat. Pas mus maišelis ar dėžė buvo 30–40 centų. Dabar ir euras kitais atvejais. Tai susiskaičiuoja į kainą.
Dabartinė situacija siunčia aiškų signalą, kad rudenį bus labai sunku su kainomis. Turėkime omenyje – mes pradedame auginti dabar, šersime kiaulieną per vasarą, rudeniop. Tai ir bus tos kainos, apie ką šnekame.
Galiu pasakyti, kad visoje Europoje augintojai skaičiuoja taip pat. Jie lygiai taip pat gerokai sumažinę savo auginimus nuo to, kas buvo. Visi tikėjosi, kad Kinija labai daug nupirks ir pan. Buvo perteklius rinkoje. To nebėra, visi nuostolyje, visi augina, lygiai taip pat skaičiuoja, sumažinę yra.
Mes matysime, nenoriu būti blogu pranašu, bet sakau tiesiai šviesiai – tam tikrus trūkumus. O trūkumai lemia ką? Lemia dar didesnę kainą. Nebus pasiūlos, bus didesnė paklausa ir kaina eis aukštyn“, – prognozavo vyras.
Savo ruožtu I. Genytė-Pikčienė atsakė, jog kalbant apie gyventojų finansines išgales, perkamąją galią, pastaraisiais metais Lietuva ir kitos dinamiškos Europos Sąjungos narės fiksavo savo atlyginimų augimo dydžius jau kelis metus iš eilės.
„Tuo metu brandžiosios valstybės šį infliacijos šoką pasitinka su praktiškai neaugančiais atlyginimais. Ten perkamoji galia slopsta, yra valgoma infliacijos. Tai daro tam tikras trintis.
Mes stebėjome sėkmingą susidorojimą su pandemija. Tai nelaido ekonomiškai nuskursti, tam tikros veiklos užpildė nišas ir ekonomika kilo. Sukaupėme rekordines sumas indelius. Gyventojai yra atspariausi šiam šokui, kokie galėjo būti“, – pridūrė ji.
P. Čepkauskas dar atkreipė dėmesį į Lietuvos žemės ūkio politiką.
„ Pas mus pienas brangsta labiausiai ES, per 40 proc. Visi skundžiasi, kad Lietuvoje superkama brangiau. Išvedė mažuosius ūkius, sumažėjo pieno. Tai maistinio ir finansinio saugumo neturėjimas. Turime terminalą, bet vien dujomis sotus nebūsi“, – sakė jis.
