Reikalas tame, kad įvairios ekspertų grupės teigia, kad daugeliu atvejų mes turėtume „leisti indaplovėms atlikti savo darbą“.
Esminis momentas tas, kad aplinkosaugos požiūriu indaplovės energijos ir vandens naudojimo efektyvumo prasme taip ištobulėjo, kad labai sunku būtų jas pranokti indus plaunant rankomis (nors, žinoma, siekiant efektyvumo prieš dedant indus į indaplovę pirmiausia derėtų nuvalyti nuo jų maisto likučius, be to, visada reikia jungti tik pilnas indaploves). Priežasčių tam daug, tačiau tarp jų yra ir faktas, kad dėl gerėjančių naudojimo standartų indaplovėms reikia vis mažiau ir mažiau vandens (taip pat ir energijos).
„Nors ir neatmetama tikimybė, kad plaunant indus rankomis įmanoma sunaudoti mažiau vandens ir energijos, tačiau tai labai mažai tikėtina“, – tikina Aplinkos apsaugos agentūros programos „WaterSense“ techninis koordinatorius namams ir pastatams Jonah Scheinas. Jis turi omenyje ne visas indaploves, o tas, kurios pažymėtos ženkleliu „Energy Star“.
„Tam, kad išplautumėte tą patį kiekį indų, koks telpa į vieną standartinio dydžio indaplovę, ir sunaudotumėte mažiau vandens, jums teks išplauti aštuonis pilnos serviruotės komplektus ir apriboti bendrą laiką, kai jūsų čiaupas leidžia vandenį, iki mažiau nei dviejų minučių“, – teigia J. Scheinas.
„Daugybė tyrimų parodė, kad siekiant padidinti energijos taupymo savybes, šiuolaikinės indaplovės pranoksta net ir pačius taupiausius rankomis indus plaunančius plovėjus“, – teigia Efektyvaus energijos naudojimo taryba.
Šiuolaikinių indaplovių vandens ir energijos taupymas nėra tiesiogiai susijęs su tuo, kaip jos atlieka savo užduotį išplauti indus. Be to, kas yra „pakankamai švaru“ – tai jau subjektyvus dalykas. Vis dėlto, ir čia indaplovės turi gerokai daugiau privalumų.
Pavyzdžiui, mūsų rankos negali ištverti tokio karščio vandens temperatūros – 60 laipsnių Celsijaus ar daugiau – kurioje plauna dauguma indaplovių, kad indai būtų išties švarūs.
Šiuolaikinės indaplovės taip pat vis dažniau turi aukštųjų technologijų funkcijas, kurios tiesiog geriau valo negu mes – indams sudėti skirtų lentynų dizainas, vandens purkštukai ir kiti aspektai buvo pritaikyti taip, kad galutinis rezultatas būtų kaip įmanoma geresnis.
Bendra istorija niekuo neišsiskiria prietaisų pasaulyje, ji ypač panaši į tą, kuri nutiko šaldytuvams. Nuolat augantys standartai daro indaploves vis efektyvesnes energijos ir vandens taupymo prasme, netgi atsižvelgiant į naujas funkcijas, tokias kaip specialūs jutikliai, kurie patikrina, ar jūsų indai visa dar purvini.
Pavyzdžiui, buvo paskaičiuota, kad jei 1991 metais indaplovė vienam namų ūkiui kainavo (jos sunaudojamas vanduo ir energija) 85 dolerius (76 eurus), tai 2010 metais tas pats rodiklis jau buvo smukęs iki beveik 50 dolerių (45 eurų). Taigi, per tą laikotarpį mažėjo indaplovių sunaudojamo vandens ir energijos kiekis, atitinkamai jų eksploatavimas pigo.
Visa tai pagal 2010 metų standartus. 2013 metais metais JAV buvo įvesti nauji standartai, reikalaujantys dar 15 procentų sumažinti energijos suvartojimą ir 20 procentų – vandens suvartojimą. Ir tai tik baziniai standartai. Ypač efektyvios, „Energy Star“ sertifikatą turinčios indaplovės, sunaudoja dar mažiau energijos ir vandens. Jos vienam plovimo ciklui turi sunaudoti ne daugiau kaip 16 litrų vandens.
Norėdami su tuo konkuruoti plaunant indus rankomis, greičiausiai turėtumėte nedidelį kiekį vandens įpilti į užkimštą kriauklę. Tame pačiame vandenyje ir mirkyti, ir šveisti. Tik tokiu atveju galite priartėti prie indaplovės galimybių ar jas netgi pranokti, tačiau grįžtant prie Aplinkos apsaugos agentūros programos „WaterSense“ techninio koordinatorius J. Scheino citatos, tai pasiekti bus tikrai sunku.
Nereikia pamiršti, kad indų nuplovimas prieš sudedant juos į indaplovę, tiesą sakant, sunaudoja dvigubai daugiau vandens ir energijos (nebent jūs naudojate šaltą vandenį).
Blogiausias sprendimas iš aplinkos apsaugos (taip pat energijos ir vandens sąskaitų) pozicijų yra pirminis indų nuplovimas po bėgančiu karštu vandeniu, po ko indai sudedami į senos kartos indaplovę, kuri visiškai neatitinka šiuolaikinių standartų.
Tad kodėl tiek daug žmonių vis dar tiki pirminio nuplovimo nauda?
Šis atvejis yra analogiškas kitam pasenusiam ir su energijos naudojimu susijusiam įpročiui, kuriam ne vienas vairuotojas vis dar ištikimas – užvesto variklio veikimas tuščiąja eiga, kad jis prieš važiavimą įkaistų. Tokia praktika atėjusi iš karbiuratorių laikų ir niekas nesusimąsto, kad karbiuratorius jau seniai pakeitė elektroninis kuro įpurškimas. Kažką panašaus galima pasakyti ir apie pirminio indų plovimo tradiciją.
„Apskritai kalbant, senos indaplovės be pirminio plovimo indų gerai neišplauna, – teigia Efektyvaus energijos naudojimo tarybos vykdomasis direktorius Stevenas Nadelis. – Naujos kartos indaplovėms ši taisyklė negalioja. Beveik visos jos turi vadinamuosius dirvožemio jutiklius. Priklausomai nuo indų purvinumo, jos plaus ilgiau arba trumpiau. Jos plaus tiek, kad indai būtų švarūs“.
Be to, kai kurios indaplovės jau neturi „karšto džiovinimo“ funkcijos, teigia M. Fiffer. Tai leidžia sutaupyti dar daugiau energijos.
„Švarūs indai indaplovėje išdžius be papildomo karščio, tik tai truks ilgiau, – sako „Energy Star atstovė. – Dauguma naujų indaplovių siūlo energiją taupančią džiovinimo „be karščio“ galimybę, kai indaplovės orui cirkuliuoti naudoja ventiliatorių. Tokiu atveju indams išdžiūti padeda indaplovės durelių atidarymas vos tik pasibaigus plovimo ciklui“.
Gali būti, kad visi išvardinti argumentai jūsų neįtikino. Galbūt vanduo ir energija jums neatrodo verti taupymo, tačiau net jeigu ir taip, pagalvokite apie laiką.
„Energy Star“ paskaičiavo, kad naudojantis viena iš jų sertifikuotų indaplovių, lyginant su indų plovimu rankomis, per metus sutaupoma 230 valandų. Tai sudaro beveik dešimt dienų. Taigi, ištikimieji indų plovimo rankomis šalininkai, gal jau tikrai metas „pasiduoti“ ir patikėti šį darbą indaplovei.
