Kiek kainuoja išgyventi Vilniuje, o kiek - Kaune? Reikalinga pinigų suma priklauso nuo vieno namų ūkio šeimyninės sudėties, įsipareigojimo ir daugelio kitų rodiklių, lemiančių vieno ar kelių asmenų bendrus finansus.
Išlaidos Vilniuje ir Kaune
© DELFI

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, reikia turėti galvoje, kad apskaičiuojant vidutines išlaidas, įtakos turi tai, kad didelė dalis gyventojų turi verstis iš mažų pajamų. Todėl, pavyzdžiui, Statistikos departamento atliekami „Namų ūkių biudžetų tyrimai“ neatspindi to, kiek konkretūs atskirai paimti namų ūkiai ar žmonės išleidžia.

Apie tai, kaip savo finansus tvarko Vilniuje gyvenanti šeima, auginanti du mažamečius vaikus pasakoja vilnietis Artūras.

„Abu su žmona dirbame, bendras šeimos pajamų vidurkis per mėnesį siekia apie 1330 eurų. Negalėčiau pasakyti, kad tiek uždirbti gyvenant Vilniuje yra optimalu, nes bet kokiu atveju, vis tiek tenka riboti šeimos norus ir skaičiuoti, kad viskam užtektų, tačiau labai skųstis neskubame. Turime du vaikus, tad maistui išleidžiame apie 25 proc. surenkamo biudžeto. Esame įsipareigoję bankui, todėl už būstą per mėnesį sumokame dar apie 10-15 proc. pinigų, priklausomai nuo metų laiko. Na, o visa kita: vaikų darželiai, degalai, namų apyvokos, higienos prekės, drabužiai, avalynė dar sudaro nemažas išlaidas, kurios, manau, siekia apie 40 proc. bendro atlyginimo. Tai, kas lieka, dažniausiai išleidžiame butui, nes šiuo metu po truputį jį remontuojamės, o ir pasitaupyti ne pro šalį, niekada nežinai, kur ir kiek pinigų gali prireikti“, - kalbėjo jis.

Kaune gyvenanti Kamilė pasakoja, kad dažnai tvarkyti savo finansus yra sunku, kadangi nėra galimybės pagalvoti, be ko šeima tikrai neišsivers, kai gaunamos pinigų sumos vos užtenka pragyvenimui.

„Gyvenam trise, šiuo metu esu motinystės atostogose, vyras dirba sandėlininku. Per mėnesį skaičiuojame apie 800 eurų. Pragyventi gana sudėtinga, kadangi daug išleidžiame nuomojamam butui, paskolos paimti dar neišdrįsome, nes reikalingas nemažas pradinis įnašas. Nėra lengva, šeimoje esant mažam vaikui išlaidų tikrai netrūksta, būstui ir maistui išleidžiame didžiąją dalį gaunamų pajamų. Pasitaupyti nelieka iš ko“, - guodėsi pašnekovė.

Odeta Bložienė
Odeta Bložienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė sako, kad žiūrint į praėjusių metų skaičius ir bandant nusakyti, kiek reikėtų pinigų pragyvenimui Vilniuje ar kitame didmiestyje, svarbu įsivaizduoti proporcijas, kiek gaunamų pinigų yra skiriama maistui, būstui, transportui ir kitoms išlaidoms.

„Jeigu pernai vidutiniai atlyginimai Vilniuje būdavo apie 640 Eur į rankas, tai didmiestyje gyvenančiai šeimai, reikėtų nemažiau kaip dviejų tokių atlyginimų ir tai sudarytų maždaug apie pusantro tūkstančio eurų gyvenant nuosavame būste“, - mano pašnekovė.

„Pakankamos“ arba „patenkinamos“ pajamos

Nesunku pastebėti, kad aiškinantis „pakankamą“ pinigų sumą pragyvenimui nesutampa atskiros išsakomos nuomonės apie tai, kiek reikėtų išleisti norint gyventi „pakankamai“ arba „patenkinamai“.

J. Varanauskienės skaičiuoja, kad remiantis 2008 m. ir 2012 m. Statistikos departamento „Namų ūkių biudžetų tyrimais“ galima prognozuoti: šiemet vidutinė suma, reikalinga norint gyventi vidutiniškai būtų maždaug 520 eurų vienam šeimos nariui.

Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Savaime suprantama, kad vienišo pensininko pageidaujama išlaidų suma bus ne tokia pati kaip mažamečius vaikus auginančios dirbančios šeimos, norinčios visapusiškai ugdyti savo vaikus, turinčios automobilį arba porą jų ir aktyviai juo važinėjančios, ar jauno pramogas ir aktyvų laisvalaikį mėgstančio studento. Todėl ir daryti apibendrinimus, kaip žmonėms sekasi taupyti, ko gero, reikėtų įvardinti, apie kokius žmones mes kalbame. O bendra statistika rodo, kad santaupos, laikomos finansų institucijose, nemažėja“, - kalbėjo J. Varanauskienė.

Išlaidas skaičiuoja nedaugelis

Finansų ekspertės pažymi, kad tiek gyvendamas didmiestyje, tiek mažesniame Lietuvos miestelyje, ar kaime, žmogus privalo mokėti ir apgalvotai veikti su savo gaunamais pinigais. Nors nėra duomenų, atskleidžiančių, kiek lietuvių skaičiuoja ir atidžiai seka savo išlaidas, O. Bložienė teigia, kad tokių gyventojų šalyje dar nėra daug.

„Iš praktikos galiu pasakyti, kad tik nedidelė dalis lietuvių planuoja savo išlaidas. Didžioji dauguma netgi su nedidelėmis pajamomis nelabai gaudosi savo išlaidose, žmonės galvoja, kad mažų pajamų nėra ko ir skaičiuoti. Ši dalis gyventojų turi labiau pesimistinį požiūrį į savo pinigus. Kita dalis tiesiog niekada nėra gavusi jokių žinių ir neturi įgūdžių ar įpročio tai daryti“, - pastebėjo ji.

Visgi, „Swedbank“ asmeninių finansų instituto ekspertė pastebi, kad savo pajamas skaičiuojančių žmonių daugėja.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įvardijo, kaip ilgai brangs restoranų ir barų paslaugos (58)

Verslininkai pripažįsta, kad kainos maitinimo įstaigose kasmet kyla vidutiniškai dešimtadaliu, ir...

Arbatpinigių dilema: kur, kiek ir už ką? (253)

Restorane, viešbutyje, bare ar net taksi automobilyje jau tapo įprasta palikti didesnių ar...

Tūkstančių gyventojų laukia pokyčiai: skaitiklius tikrins dažniau (286)

Pakeisti visus vandens skaitiklius, kur kas dažniau juos metrologiškai tikrinti, o kartu ir didinti...

Pirkėjai jaučiasi apgaudinėjami, prekybininkai bėdos neįžvelgia (403)

Atidesni pirkėjai prekybos centruose jau seniai pastebėjo, kuomet už tą pačią, ar kiek didesnę...

Paaiškino, kodėl žmonės nori beprotiškai brangių daiktų (73)

Kas verčia žmones leisti tūkstantines sumas daiktams ir pramogoms, kuriais mėgautis būtų galima...

Top naujienos

Ne tik Gedimino kalnas? Ant Trijų Kryžių kalno atsivėrė plyšys (198)

Gausus lietus pakenkė ne tik Gedimino, bet ir Trijų Kryžių kalnui – pavasarį čia atsivėręs...

Kainų augimas įsibėgėjo: kas dar brangs (385)

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „ Eurostat “ duomenimis Lietuvoje kainos auga...

Lietuvos ir pasaulio laukia naujas permainų etapas (5)

Daugeliui ketvirtoji pramonės revoliucija dar tėra pranašystė, utopija, lakios fantazijos vaisius...

Tanklaivis prie JK krantų sukėlė sumaištį - su inkaru buvo iškeltas nemalonus siurprizas (2)

Inkaro nuleidimas ir iškėlimas laivams yra įprasta procedūra, nekelianti streso. Tačiau kuomet...

G. Ručytė-Landsbergienė: Sausio 13-ąją visos trys mūsų šeimos panelės laukėsi (119)

Kai kalbame apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir pirmuosius mūsų valstybės išbandymus,...

Po tragiškai pasibaigusios avarijos kreipiasi į vairuotojus: taisyklės, kurias būtina žinoti (3)

Tamsėjantys rudens rytai ir vakarai keliuose tampa itin pavojingi pėstiesiems, kuriuos vairuotojams...

Orai: iš šaltesnių orų gniaužtų pavyks ištrūkti, tačiau yra vienas bet (9)

Savaitės pradžioje vyraus šaltoki orai , krituliai numatomi tik kai kur. Visgi, antroje savaitės...

Po puikaus žaidimo ir finalo Maskvoje – solidus R. Berankio šuolis pasaulio reitinge (1)

Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje Ričardas Berankis iš 169-osios vietos...

Nėščia moteris vos nemirė, kai vaisius „praspyrė“ gimdos sienelę (9)

Viena nėščia moteris praėjusią savaitę vos išvengė mirties, kai jos vaisius...

Išsamius tyrimus atlikę „Raptors“ paviešino J. Valančiūno traumos detales (7)

Vėlyvą sekmadienio naktį Lietuvos laiku Toronto „Raptors“ ekipa išplatino pranešimą spaudai...