SEB banko finansų ekspertė Julita Varanauskienė skaičiuoja, kad išlaidos vaikui iki pilnametystės šiuo metu galėtų būti apie 130 tūkst. Lt, tačiau pinigai neturėtų nulemti šeimos planavimo.
Šiais metais Didžiosioje Britanijoje atliktas tyrimas rodo, kad šioje šalyje užauginti vaiką minimaliomis sąnaudomis iki pilnametystės kainuoja beveik 600 tūkst. Lt (148 tūkst. svarų). Tyrimą atliktusi „Child Poverty Action Group“ skelbia, kad per metus vaiko išauginimas pabrango 4 proc. Skelbiama, kad vaikų gerovė prastėja, nes per tą patį laikotarpį vidutinis uždarbis išaugo 1,5 proc., minimalus atlyginimas – 1,8 proc.
Internetiniame puslapyje babycenter.com pateikiama skaičiuoklė, kuri leidžia susiskaičiuoti, kiek kainuoja užauginti vaiką tam tikroje JAV valstijoje. Pasirinkus rytinę pakrantę, dviejų asmenų šeimą su minimaliomis pajamomis ir planuojamu vaiku, skaičiuojama, kad jo užauginimas iki 18 metų kainuos daugiau nei 410 tūkst. Lt (apie 158,4 tūkst. JAV dolerių).
Tuo metu Kanadoje skaičiuojama, kad vaiko užauginimas iki pilnametystės tėvams atsieina apie 605 tūkst. Lt (243,6 tūkst. Kanados dolerių).
2009 m. Australijos valdžia apskaičiavo, kad užauginti vaiką šiame žemyne kainuoja apie 897 tūkst. Lt (apie 384,5 Australijos dolerių).
Kukliai gyvenant – 1,5 tūkst. Lt dviems sūnums
Du vaikinus paauglius Vilniuje auginanti vieniša mama Daiva teigė, niekada neskaičiavusi, kiek jos vaikams tenka atiduoti pajamų. Tačiau DELFI paprašyta, svarsto, kad minimaliai dviem vaikams reikia išleisti apie 1,5 tūkst. Lt per mėnesį.
„Tiek reikia su mūsų kukliu gyvenimo būdu. Mes neišlaidaujame“, - teigė mama.
Daiva tiki, kad vis dėlto berniukus auginti yra šiek tiek pigiau, nes jie ne tokie reiklūs kaip mergaitės.
„Kol buvo maži, drabužius dažnai pirkdavau iš antrų rankų. Manau, kad pirkti drabužį, kurį vaikas išaugs po kelių mėnesių, neapsimoka. Neturėjau tiek pinigų, kad galėčiau vaikus aprengti gražiausiais rūbais“, - sūnų vaikystę prisiminė mama.
Vilnietė skaičiuoja, kad mažiausiai išlaidų vaikams reikėjo pirmaisiais jų metais, kol ji neišėjo dirbti.
„Vėliau prasideda išlaidos auklei, papildomiems būreliams, mokyklai. Suma vėliau būna panaši – tik keičiasi objektai, kuriems tuos pinigus išleidi“, - pastebėjo mama.
Dabar motina pastebi, kad pakankamai daug išlaidų tenka sūnų maistui: „Aš valgau mažai mėsos, pusfabrikačių, todėl mano išlaidos maistui perpus mažesnės nei vienam vaikui“.
Taupyti pinigus Daiva bando ir vaikams nuolat gamindama maistą namuose. „Žinoma, man papildomas darbas, bet jie pavalgo pigiau, sveikiau ir skaniau“.
Taip pat pašnekovė pabrėžia, kad daug tenka sumokėti už vaikų papildomą veiklą. Jaunesnysis sūnus lanko muzikos mokyklą, kuri kainuoja apie 50 Lt mėnesiui. Teniso pamokos – dar 200 Lt per mėnesį. Vyresnysis šiemet baigė mokyklą: per savaitę turėdavo po dvi privačias pamokas, kurių vienos kaina – 50 Lt.
„Kartais pagalvoju, kad norėčiau ramesnio darbo, bet suprantu, kad pirma turiu išauginti sūnus. Dabar vienas jau studentas, bet su 18-tu gimtadieniu niekas nesibaigia. Turi ir toliau galvoti apie vaikų ateitį“, - teigė Daiva.
Miestas – didžiausias pinigų rijikas
Du mažamečius berniukus ir paauglę dukrą auginanti Jolita pasakoja, kad daugiausia išlaidų tenka vaikų pramogoms.
Moteris pastebėjo, kad itin daug išleidžiama pinigų laisvalaikį praleidžiant mieste. Čia - ir kavinės, ir „McDonalds“, ir kitos pagundos.
„Kai ėjimas į kavines tampa norma, vaikams tai nebeteikia tiek džiaugsmo. Didžiausias pinigų rijikas – miestas. Kai išvažiuojame į sodybą, neišleidžiame pinigų ir gerai praleidžiame laiką“, - sakė Jolita.
Tuo metu mieste nuo papildomų išlaidų pabėgti nepavyksta: „Nueini į filmą apie smurfus. Vaikai jau nori žaisliukų smurfų iš „McDonalds“. Taip ir užsiveda visas vartojimo ratas“.
Moteris skaičiuoja, kad pusė šeimos pajamų atitenka būsto išlaikymui, paskoloms, mokesčiams, o likusi dalis tenka vaikams ir maistui.
Metinuko auginimui – kiek studentui
Pusantrų metų dukrytę auginanti Gintarė sako šmaikštaujanti, kad vaikui išleidžia tiek pat, kiek tėvai studentui.
Šeima auklei kas mėnesį moka 1100 Lt. „Tikiuosi, kai dukra eis į darželį, bus mažiau išlaidų“, - vylėsi pašnekovė.
Gintarė džiaugiasi, kad dėl nuolat drabužius ir žaislus dovanojančių giminaičių ir draugų, jai šiems dalykams išleisti beveik nieko nereikia.
„Tik gerus batus perku, kurie kainuoja daugiau nei mano pačios. Vasarai pirkau basutes už 120 Lt“, - teigė Gintarė.
Moteris teigė, kad kūdikystėje finansinis palengvėjimas pajaučiamas, kai vaikas nustoja naudoti sauskelnes.
Savo dukrą prie puoduko Gintarė pratina nuo 10 mėn., todėl dabar sauskelnėms ji išleidžia apie 50 Lt. Anksčiau jos pareikalaudavo iki 200 Lt.
Šeimos su vaikais racionaliau planuoja finansus
SEB banko šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė teigia, kad tiksliai susiplanuoti, kiek kainuos užauginti atžalą, sudėtinga. Sunku nuspėti, kiek ateityje kainuos išsilavinimas, ilgame laikotarpyje brangs paslaugos ar kokie kiti netikėti įvykiai gali padaryti įtakos vaiko augimui.
Paklausta, ar planuojant vaikus šeima turėtų daug dėmesio skirti finansinei padėčiai, J. Varanauskienė atsakė: „Kai kalbame apie vaikų planavimą ir racionalų šeimos galimybių vertinimą, tai man iškyla neigiamas pavyzdys, kai asocialios šeimos gimdo daugiau vaikų, kad turėtų daugiau pajamų. Iš tiesų, planuojant vaikus finansiniai dalykai neturėtų būti lemiami“.
Žinoma, ekspertė pripažįsta, kad šeimoje atsiradęs vaikelis pakeičia poros ankstesnį gyvenimą: jie gali mažiau leisti sau nei vaikų neturintys jų bendraamžiai. Iš kitos pusės – vaikų turinčios šeimos sugeba riboti ir planuoti savo finansus racionaliau.
„Kalbant apie antrą ir vėlesnius vaikus, juos auginti kainuoja mažiau nei pirmą, jei neatsiranda sveikatos problemų ar kitų poreikių: tėvai nebedaro tų klaidų, kurias padaro augindami pirmą vaiką. Antra, nebereikia tokių didelių pradinių investicijų – baldų, vežimėlių“, - pastebėjo ekonomistė.
Taip pat banko atstovė tikino, kad tyrimai rodo, jog šeimos su vaikais yra labiau finansiškai apsirūpinę – turi santaupų nenumatytiems atvejams, bando kaupti turtą, išleidžia mažiau pramogoms ir alkoholiui.
DELFI primena, kad išlaidas, reikalingas vaikui išauginti, buvo apskaičiavęs ir socialinių mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Prieš trejus metus mokslininkas skaičiavo, kad vaiko užauginimas kainuoja nuo 60 iki 250 tūkst. Lt. Antrojo vaiko išlaikymas kainuoja 30 proc. mažiau nei pirmojo.
Ilgos motinystės atostogos – rykštė karjerai
Kiek kainuoja į gyvenimą išleisti atžalą, prieš trejus metus skaičiavo ir „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas. Apskaičiuota, kad suma siekia apie 150 tūkst. Lt, tačiau į šią sumą neįtrauktas privatus išsilavinimas ar darželiai.
Instituto vadovė Odeta Bložienė pataria apie vaikus ir jų skaičių poroms pagalvoti iš anksto.
„Tėvai turėtų gerai pagalvoti, kokios jų finansinės galimybės, nes 150 tūkst. Lt per 18 metų yra nemaža pinigų suma“, - kalbėjo specialistė.
Pašnekovė teigė, kad svarbu atkreipti dėmesį į tris dalykus.
Pirmiausia, reikia pagalvoti, kuris iš tėvų eis motinystės ar tėvystės atostogų.
„Tai ne tik susiję su nedarbu ar alternatyva auklei, bet ir su karjeros galimybėmis“, - kalbėjo O. Bložienė.
Kalbant apie vaikus, ekspertė patarė nepamiršti ir apie ilgalaikius planus – vaikų išsilavinimą.
„Vis daugiau Lietuvoje studentų moka už mokslą, o šalyje dar nėra taip populiaru kaip Vakaruose imti paskolas, todėl tam reikėtų iš anksto kaupti. Reikia galvoti apie ilgalaikį kaupimą – nedidelių, bet pastovių sumų taupymą“, - teigė O. Bložienė.
Pasiteiravus, ar Lietuvoje valstybė sudaro pakankamai geras sąlygas auginti vieną ar daugiau vaikų, „Swedbank“ atstovė atsakė teigiamai.
„Šeimos planavimui įtaką daro ir pirmų dviejų metų pašalpos mokėjimas. Kai buvo pašalpos labai didelės, tai tikrai buvo piktnaudžiaujama, tačiau dabar turime pakankamai geras sąlygas – tėvai gali išlaikyti darbo vietą trejus metus po vaiko gimimo. Tai yra labai daug“, - įsitikinusi specialistė.
Dvejus metus galima gauti pašalpą auginant vaiką: „Manau, kad buvo padarytas labai geras sprendimas tėvams greičiau grįžti į darbą po pirmų metų. Pašalpos taip pat yra ne tokios mažos“.
Iš kitos pusės, asmeninių finansų ekspertė mano, kad šalies politika neskatina turėti daugiau vaikų aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims, nes žmogus, grįžęs į darbą greičiau nei po metų, nebegauna išmokų, nors yra mokėjęs tuos pačius socialinio draudimo mokesčius.
