aA
Europoje bręsta tarpbankinės palūkanų normos Euribor skaičiavimo reforma. Komerciniai bankai šį dydį naudoja apskaičiuodami kintamąsias palūkanas, tad pokyčiai turės įtakos su jomis būsto paskolas pasiėmusiems gyventojams.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Lietuvos banko pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis sakė, kad pagrindinė siūlomų Euribor, Libor ir kitų palūkanų normų rodiklių reformų idėja – jų dydis turi kuo labiau atspindėti bankų realaus skolinimosi finansų rinkose sąnaudas, o ne pačių bankų „numanomų“ skolinimo ribotam kitų bankų skaičiui sandorių kainą.

„Dėl to skaičiavimuose turėtų būti naudojami ne tik tarpbankinio skolinimosi sandoriai, bet ir skolinimosi iš įvairių kitų didmeninės finansavimo rinkos dalyvių (pavyzdžiui, pinigų rinkos fondų ir kitų nebankinių finansinių bendrovių) palūkanų normos“, – dėstė jis.

S. Šiaudinis sakė, kad Euribor administruojanti institucija – Europos pinigų rinkos institutas – dar konsultuojasi su rinkos dalyviais ir atlieka įvairius skaičiavimus.

„Todėl galutinės Euribor reformos įgyvendinimo sąlygos bei terminai vis dar nėra žinomi, – nurodė jis. – Už rodiklių skaičiavimą atsakingos institucijos turės iš anksto informuoti visuomenę apie numatomus skaičiavimo ir rodiklio lygio pokyčius ir suteikti pakankamą pereinamąjį laikotarpį prisitaikyti prie pokyčių.“

Parengė rekomendacijas

S. Šiaudinio teigimu, 2008–2009 metų finansų krizė atskleidė, kad bankai turėjo paskatų nurodyti realybės neatitinkančias palūkanų normas.

„Teikdami skaičiavimo agentūroms savo skolinimo kainą, jie remdavosi ne rinkoje iš tikrųjų įvykusiais sandoriais, o „numanomu“ palūkanų normų lygiu tarpbankinėje rinkoje.

Pavyzdžiui, kai kurie bankai kartais nurodydavo tokias palūkanų normas, kurios būdavo parankios jų turimoms didžiulės vertės nuo palūkanų normų lygio priklausančioms investicinėms priemonėms“, – sakė jis.

Be to, pastebėjo S. Šiaudinis, nuo 2008 metų bankai vis rečiau skolina vienas kitam, ir vis daugiau skolinasi ne iš bankų, todėl dabartinis palūkanų normų skaičiavimas tiksliai neatspindi realių bankų skolinimosi kaštų.

„Dėl šių priežasčių, pastaraisiais metais nacionalinės ir tarptautinės institucijos (pavyzdžiui, Finansinio stabilumo taryba, Europos Komisija ir Europos Parlamentas) parengė rekomendacijas ir teisės aktus dėl palūkanų normų indeksų skaičiavimo“, – paaiškino centrinio banko atstovas.

Keisis palūkanų skaičiavimo tvarka – turinčiųjų būsto paskolą laukia pokyčiai
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip naudojama

Imdami paskolą iš banko, gyventojai gali rinktis fiksuotas arba kintamas palūkanas. Fiksuotos palūkanos pasiūlomos tam tikram terminui, pavyzdžiui, iki 5 metų. Tada gyventojas visą šį laikotarpį moka vienodo dydžio palūkanas.

Kintamos palūkanos susideda iš individualiai nustatytos banko maržos ir Euribor. Tarkim, jei banko marža būsto paskolai yra 2 proc., o Euribor yra -0,319, tada gyventojas turėtų mokėti 1,681 proc.

Taip pat svarbu kokio laikotarpio Euribor naudojamas – jei 3 mėnesių, tada palūkanos keičiasi, kas 3 mėnesius, jei 6 mėnesių, tada – kas 6 mėnesius ir t.t.

Šiuo metu Euribor yra neigiamas, todėl gyventojams yra palankus, tačiau jis gali padidėti ir tapti teigiamu. Pavyzdžiui, „Swedbank“ prognozuoja, kad 3 mėnesių Euribor 0 proc. ribą peržengs 2020 metais.

Bankai ruošiasi

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas DELFI sakė, kad kol Euribor reforma neįvyko, jos įtaką bankų klientams komentuoti sudėtinga.

Tačiau jis teigė, kad bankai jau ruošiasi artėjantiems pokyčiams.

„Pavyzdžiui, „Swedbank“ numato, kad jei nebus Euriboro, tada taikys „Prime“ – šalies ekonominį rodiklį“, – sakė jis.

M. Jansonas priminė, kad per pastarąją finansų krizę Euribor buvo 0,8 proc., o „Prime“ buvo 2,9 proc.

„Tada prie banko maržos, tarkim, 2 proc. prisideda dar 2,9 proc. Jei Lietuvos skolinimosi reitingas nukrenta, būna AA arba BBB, o ne A, tada žmonės automatiškai gali mokėti dvigubai ar trigubai daugiau.

Bankai tam ruošiasi, o žmonės nežinojo. Jiems bus blogai tiek, kiek ekonomika bus nestabili“, – sakė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Siūlo naują prievolę darbdaviams: darbo skelbime turėtų nurodyti algos dydį (217)

Siūloma papildyti Darbo kodeksą nauja nuostata apie privalomą pareigą darbo skelbimuose nurodyti...

Apklausa: taupo du trečdaliai lietuvių (3)

Savo finansine ateitimi rūpinasi du iš trijų Lietuvos gyventojų, atskleidžia gyvybės draudimo ir...

Daugiau galimybių užsidirbti – šiuolaikinės kartos noriau perka iš robotų (5)

Robotas gali parduoti nuo 4 iki 10 kartų daugiau prekių nei įprasti pardavimų aparatai, o žmonės...

Prekybininkai privalo grąžinti jums pinigus, jeigu pritaikė mokestį atsiskaitant kortele (18)

Prekių ir paslaugų teikėjai neturi teisės imti mokesčio iš pirkėjų, atsiskaitančių mokėjimo...

Briuselis siūlo taikyti PVM lengvatas moterų perkamoms prekėms (21)

Europos Parlamentas (EP) antradienį priėmė rezoliuciją, kuria siūloma taikyti PVM lengvatas...

Top naujienos

Malinauskas prisipažįsta: premjero komanda rūpinosi Skvernelio prezidentinės kampanijos pradžia (580)

Apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose dabartinis šalies premjeras Saulius Skvernelis paskelbė...

Specialistai apie Žiežmarių gimnazijos skandalą: tu sėdi įtampoje ir nežinai, kada tave užgrius ši lavina (678)

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, kuriame girdėti, kaip Žiežmarių gimnazijos...

Didžiulį pranašumą išbarstęs „Rytas“ paskutinę sekundę pralaimėjo Berlyne (517)

Europos taurės „Top-16“ rungtynėse antradienį Vilniaus „Ryto“ (1-3) krepšininkai išvykoje...

Orai: spiginanti saulė šalčio nesumažins (5)

Trečiadienį virš Lietuvos savo pozicijas stiprins anticiklonas, kuris vaikys debesis ir leis...

Javtokas – apie tris prasčiausius baudų metimus karjeroje, pirmą prašymą po avarijos ir ryklio tatuiruotę (55)

Eurolygos tinklalaidėje „The Crossover“ Joe Arlauckas pakalbino Kauno „Žalgirio“ sporto...

Audringos reakcijos po „Pravieniškių mafijos” filmo: emocijos pritrenkiančios (32)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios knygos „...

Eva Tombak. Aš turiu alergiją dvasingumui (231)

Jeigu kažkas sako – „esu dvasingas“, jau žinau, kad mums ne pakeliui. Neprisimenu, kas...

Neteisėtais būdais pralobusiems valdžia ruošia naujus spąstus (53)

Neteisėtais būdais pralobusiems valdininkams ir verslininkams valdžia ruošia naujus spąstus....

Klaipėdietės pergalė: pardavėjas privalės atlyginti už ką tik įsigytą ir pakeliui sugedusią transporto priemonę (497)

Sėkminga byla suformavo precedentą: dabar automobilių pardavėjams reikia būti atidesniems.

Unikauskas įvardijo tikslų laiką, kada reikėtų eiti miegoti: tik taip kokybiškai pailsėsite (39)

Raumuo, kuris dieną gavo fizinio krūvio, paauga tik naktį, kai užmiegate giliu miegu ir pasiekiate...