aA
Europoje bręsta tarpbankinės palūkanų normos Euribor skaičiavimo reforma. Komerciniai bankai šį dydį naudoja apskaičiuodami kintamąsias palūkanas, tad pokyčiai turės įtakos su jomis būsto paskolas pasiėmusiems gyventojams.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Lietuvos banko pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis sakė, kad pagrindinė siūlomų Euribor, Libor ir kitų palūkanų normų rodiklių reformų idėja – jų dydis turi kuo labiau atspindėti bankų realaus skolinimosi finansų rinkose sąnaudas, o ne pačių bankų „numanomų“ skolinimo ribotam kitų bankų skaičiui sandorių kainą.

„Dėl to skaičiavimuose turėtų būti naudojami ne tik tarpbankinio skolinimosi sandoriai, bet ir skolinimosi iš įvairių kitų didmeninės finansavimo rinkos dalyvių (pavyzdžiui, pinigų rinkos fondų ir kitų nebankinių finansinių bendrovių) palūkanų normos“, – dėstė jis.

S. Šiaudinis sakė, kad Euribor administruojanti institucija – Europos pinigų rinkos institutas – dar konsultuojasi su rinkos dalyviais ir atlieka įvairius skaičiavimus.

„Todėl galutinės Euribor reformos įgyvendinimo sąlygos bei terminai vis dar nėra žinomi, – nurodė jis. – Už rodiklių skaičiavimą atsakingos institucijos turės iš anksto informuoti visuomenę apie numatomus skaičiavimo ir rodiklio lygio pokyčius ir suteikti pakankamą pereinamąjį laikotarpį prisitaikyti prie pokyčių.“

Parengė rekomendacijas

S. Šiaudinio teigimu, 2008–2009 metų finansų krizė atskleidė, kad bankai turėjo paskatų nurodyti realybės neatitinkančias palūkanų normas.

„Teikdami skaičiavimo agentūroms savo skolinimo kainą, jie remdavosi ne rinkoje iš tikrųjų įvykusiais sandoriais, o „numanomu“ palūkanų normų lygiu tarpbankinėje rinkoje.

Pavyzdžiui, kai kurie bankai kartais nurodydavo tokias palūkanų normas, kurios būdavo parankios jų turimoms didžiulės vertės nuo palūkanų normų lygio priklausančioms investicinėms priemonėms“, – sakė jis.

Be to, pastebėjo S. Šiaudinis, nuo 2008 metų bankai vis rečiau skolina vienas kitam, ir vis daugiau skolinasi ne iš bankų, todėl dabartinis palūkanų normų skaičiavimas tiksliai neatspindi realių bankų skolinimosi kaštų.

„Dėl šių priežasčių, pastaraisiais metais nacionalinės ir tarptautinės institucijos (pavyzdžiui, Finansinio stabilumo taryba, Europos Komisija ir Europos Parlamentas) parengė rekomendacijas ir teisės aktus dėl palūkanų normų indeksų skaičiavimo“, – paaiškino centrinio banko atstovas.

Keisis palūkanų skaičiavimo tvarka – turinčiųjų būsto paskolą laukia pokyčiai
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip naudojama

Imdami paskolą iš banko, gyventojai gali rinktis fiksuotas arba kintamas palūkanas. Fiksuotos palūkanos pasiūlomos tam tikram terminui, pavyzdžiui, iki 5 metų. Tada gyventojas visą šį laikotarpį moka vienodo dydžio palūkanas.

Kintamos palūkanos susideda iš individualiai nustatytos banko maržos ir Euribor. Tarkim, jei banko marža būsto paskolai yra 2 proc., o Euribor yra -0,319, tada gyventojas turėtų mokėti 1,681 proc.

Taip pat svarbu kokio laikotarpio Euribor naudojamas – jei 3 mėnesių, tada palūkanos keičiasi, kas 3 mėnesius, jei 6 mėnesių, tada – kas 6 mėnesius ir t.t.

Šiuo metu Euribor yra neigiamas, todėl gyventojams yra palankus, tačiau jis gali padidėti ir tapti teigiamu. Pavyzdžiui, „Swedbank“ prognozuoja, kad 3 mėnesių Euribor 0 proc. ribą peržengs 2020 metais.

Bankai ruošiasi

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas DELFI sakė, kad kol Euribor reforma neįvyko, jos įtaką bankų klientams komentuoti sudėtinga.

Tačiau jis teigė, kad bankai jau ruošiasi artėjantiems pokyčiams.

„Pavyzdžiui, „Swedbank“ numato, kad jei nebus Euriboro, tada taikys „Prime“ – šalies ekonominį rodiklį“, – sakė jis.

M. Jansonas priminė, kad per pastarąją finansų krizę Euribor buvo 0,8 proc., o „Prime“ buvo 2,9 proc.

„Tada prie banko maržos, tarkim, 2 proc. prisideda dar 2,9 proc. Jei Lietuvos skolinimosi reitingas nukrenta, būna AA arba BBB, o ne A, tada žmonės automatiškai gali mokėti dvigubai ar trigubai daugiau.

Bankai tam ruošiasi, o žmonės nežinojo. Jiems bus blogai tiek, kiek ekonomika bus nestabili“, – sakė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kaip sutaupyti apsiperkant internete? (26)

Vis populiarėjant internetinei prekybai, dažnas tokių parduotuvių klientas ieško įvairiausių...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (151)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Pusei gyventojų trūks lėšų pensijoje – kas penktas jomis nepasirūpina (109)

Daugiau kaip pusė – 6 iš 10 – Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jiems pensijoje reiks...

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis (219)

Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (265)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...

Top naujienos

Rodriguezo tritaškiai išgelbėjo CSKA kailį prieš fantastiškai kovojusį „Žalgirį“ (522)

Kauno „Žalgirio“ ekipa (3/5) trečiadienį nesėkmingai pradėjo rusiškų išbandymų etapą:...

Širdies nepakankamumu Lietuvoje serga daugiau nei 100 tūkstančių, bet apie tai nežino: kokie būdingi simptomai? (25)

Jei vis sunkiau lipti laiptais, net ramybės būsenoje smarkiai plaka širdis , ima trūkti oro...

Žymus buvęs gangsteris knygoje atskleidė slapčiausias nusikalstamo pasaulio detales, knygos išleidimo dieną žuvo nuo kulkos (14)

Buvęs Danijos gaujos vadas, parengęs prisiminimus, kuriuose išsamiai aprašoma, kaip jis paliko...

Auštrevičius kritikuoja Grybauskaitės dešimtmetį: Lietuva tampa pigia Vakarų Europos kopija (138)

Gana anksti apie savo dalyvavimą 2019 m. rinkimuose į Lietuvos prezidentus pranešęs Liberalų...

Vilnietę pribloškė akiplėšiškas pardavėjos pareiškimas (142)

Kaip dažnai atėjus į parduotuvę tenka susidurti su nemandagiu personalo aptarnavimu? Tikriausiai...

Po nesėkmės suirzusi Rusija trimituoja: Lietuvą sukaustė baimė (552)

Kremlius trečiadienį pasmerkė „smarkų spaudimą“ dėl Rusijos kandidato į Interpolo...

Vienu metu dominavęs „Rytas“ paskutinėmis sekundėmis krito Vokietijoje (42)

Vilniaus „Rytas“ dar negali būti ramus dėl vietos Europos taurės varžybų TOP-16 etape....

„Plius dydis“: kaip išdrįsti būti ryškiai ir stilingai, jei figūra – didesnė nei standartas (59)

Plius dydžio figūra ir žodis stilius anksčiau galėjo skambėti kaip utopija. Tačiau tie laikai...

Lietuvių kavos gėrimo įpročiai šiurpina italą: mane purto tas užpylimas (264)

Kava – vienas populiariausių žmonijos gėrimų, be kurios neapsieina daugelio žmonių rytas. O...

Vilnietį ne juokais supykdė kontrolės atsakymas (31)

Vilniuje viešuoju transportu važinėju dažnai. Neretai tenka sutikti ir keleivių kontrolę ....