aA
Lietuvis pirkėjas, palyginti su kitų šalių pirkėjais, racionalus ir prekių krepšelį planuoja iš anksto, tiesiog dažnas ėjimas į parduotuvę keičiamas labiau apgalvotu, bet retesniu apsipirkimu.
© DELFI / Andrius Ufartas

Taip LRT RADIJUI sako Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas. Anot jo, vis dėlto apsipirkimo įpročiai pastaruoju metu kinta – į parduotuvę einame rečiau, tad išleidžiame daugiau.

– Ekonomistai sako, kad traukiasi mažmeninė prekyba, ir sieja tai su augančiomis kainomis. Ką jūs pastebite? Ar galima šią koreliaciją daryti?

– Tam tikra koreliacija gali būti, bet mes matome ir kitą tendenciją – kasdienio vartojimo prekių vartotojų įpročių kitimą, kai keičiasi apsipirkimo dažnis, t. y. apsipirkimų retėja, bet krepšelio vertė didėja.

– Kaip manote, kodėl mažėja apsipirkimo dažniai?

– Visų pirma tai susiję pačių pirkėjų besikeičiančiais įpročiais. Dažnas ėjimas į parduotuvę keičiamas labiau apgalvotu, planuojamu, bet retesniu apsipirkimu.

– Tai reiškia, kad per vieną apsipirkimą išleidžiama kur kas daugiau?

– Taip.

– Ar žmonės stengiasi racionaliau planuoti savo išlaidas?

– Manau, kad lietuvis pirkėjas, palyginti su kitomis šalimis, apskritai yra racionalus ir prekių krepšelį planuoja iš anksto, todėl nesakyčiau, kad tampa gerokai racionalesnis ar dar labiau planuoja. Tiesiog, matyt, dėl gyvenimo ritmo laikas šiek tiek perskirstomas ir tas matyti apsipirkimo įpročiuose.

– Ar tai, kad pastaruoju metu, ypač vasarą, kainos iš tiesų kilo, o infliacija – sparčiausiai auganti ES, verčia žmones pirkti mažiau, ieškoti nuolaidų?

Laurynas Vilimas
Laurynas Vilimas
© DELFI / Karolina Pansevič


– Žmonės visą laiką ieško geriausio kainos ir kokybės santykio. Prekybininkų darbas yra savo pirkėjams pasiūlyti tai, ko jiems reikia. Vienas pastebimas pokytis pačių pirkėjų krepšelyje tas, kad pigesnės prekės keičiamos brangesnėmis, gal aukštesnės kokybės ir pan.

– Minėjote, kad emigracija jau pradeda daryti poveikį parduotuvėms.

– Manau, kad ne tik parduotuvėms, bet apskritai Lietuvos ekonomikai ir ilgalaikėje perspektyvoje tai pats didžiausias iššūkis. Tiesiog prekybininkai pirmi tai pajaučia ir gali vertinti žmonių srautus.

– Ar tai, kad mažėja pirkėjų, reiškia, jog prekybos tinklai mažiau uždirba?

– Mažesnio uždarbio klausimas yra ir konkurencijos rinkoje klausimas. Kiekvienas prekybininkas ieško būdų, kaip efektyvinti veiklą ir prisitaikyti prie aplinkybių, nes ne visi prekybos tinklai ar sistemos atlaiko konkurenciją (ne vienas pasitraukė iš Lietuvos rinkos). Bet pernai į Lietuvą įžengė „Lidl“, kuris vėl perbraižo konkurencinį žemėlapį.

Taigi pelningumas (arba pajamingumas) kinta nuo įvairių veiksnių. Be abejo, vienas iš jų, su kuriuo susiduria kiekvienas prekybininkas, – mažėjantis gyventojų skaičius, kuris tikrai sukels labai daug iššūkių, ne tik verslui, bet visai valstybei.

– Taigi prekybos tinklų pajamos mažėja?

– Kalbant apie mažmeninę prekybą, reikėtų žiūrėti individualiai. Negaliu sakyti, kad apskritai visos mažmeninės prekybos ir visų sektorių pajamos mažėja.

Vienur pajamos, palyginti su praėjusiais metais, gali mažėti, pvz., avalynės, drabužių ir pan. segmente. O kalbant apie prekybą maistu, tos tendencijos negirdėjau.

– Kaip yra, kad žmonių srautai mažėja, bet lygis pajamų išlieka panašus? Ar tai reiškia, kad vis dėlto kainos šiek tiek keliamos?

– Dėl infliacijos apyvartos didėja ir gali didėti, nes kyla tam tikrų produktų kainos, bet tai nereiškia, kad jų nuperkama daugiau.

Taip pat, kaip minėjau, prekių krepšelio produktai keičiami brangesniais, kokybiškesniais, dėl ko taip pat didėja ir prekybininkų apyvartos.

– Tie prekybininkai, kurie prekiauja maisto produktais, antkainių nekelia, kad kompensuotų nuostolius?

– Antkainių tema iš viso atskiras segmentas ir atskira diskusija vien dėl to, kad konkurencinė aplinka visada diktavo tokias sąlygas, jog prekybininko marža turi būti tokia, kad jis galėtų išlaikyti savo sistemą, mokėti atlyginimus darbuotojams, prisiderinti prie konkurencinės aplinkos ir, be abejo, duoti grąžą savininkams.

Jei konkurencinė aplinka įmonei neleidžia turėti didesnės maržos, gali įvykti taip, kaip atsitiko, pvz., su „Prisma“, „Fresh Market“, kitais internetinės prekybos maistu portalais ir sistemomis.

– Tie prekybininkai, kurie gali palaikyti didesnę maržą, ir palaiko?

– Marža yra galutinis rezultatas, prieš tai reikia įvertinti labai daug dedamųjų, t. y. prekybininko dydį, jo derybinę galią prieš tiekėjus, efektyvumą apskritai valdant savo verslą, logistiką, darbuotojus ir pan. Kuo efektyviau gali dirbti, mažinti vidinius resursus, kaštus, tuo ir maržą gali palaikyti mažesnę.

Taigi šiuo atveju didieji prekybininkai turi daugiau erdvės laviruoti ir tobulinti kasdienę veiklą, kad ji būtų kuo efektyvesnė.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kaip investuoti ciklo pabaigoje?

Skirtingose ciklo fazėse investuoti reikia skirtingai. Naujo ciklo pradžioje tinkamos strategijos...

„Lietuvos energija“ toliau išsiparduoda: aukcione - dar 33 objektai visoje Lietuvoje (5)

„Lietuvos energijos“ grupei priklausanti įmonė „ NT Valdos“, bendradarbiaudama su...

Naujas atsiskaitymo būdas Lietuvoje: apsiperkant pakaks tik telefono (64)

„Swedbank“ antradienį pristatė bekontakčius atsiskaitymus telefonu ir bandomąją išmanios...

Pristatyti nauji 100 ir 200 eurų banknotai (34)

Pirmadienį Lietuvos bankas drauge su Europos Centriniu Banku pristatė naujuosius 100 bei 200 eurų...

ECB: nauji 100 ir 200 eurų nominalo banknotai į apyvartą bus paleisti 2019 m. gegužę (1)

Nauji 100 ir 200 eurų nominalo banknotai į apyvartą bus paleisti nuo 2019 metų gegužės 28...

Top naujienos

Vilniaus centras vairuotojams nepasiekiamas: uždaro pagrindines gatves, nepaisantiems draudimo – baudos (27)

Popiežius Pranciškus Lietuvoje lankysis savaitgalį , tačiau jau penktadienį Vilniaus...

Kuodis apie kainas: Lietuva turi seną rimtą bėdą (95)

Bandymo didinti kainas, nes mažėja pirkėjų strategija niekur neveda, sako ekonomistas Raimondas...

Vladimiras Laučius. Pasprinkite savo mediena. Atsakymas urėdams ir babuinams (290)

Daug visko pasakyta miškų kirtimo tema. Kadangi šia sritimi domiuosi seniai, nemažai bendravau su...

Liberalų reakcija į Šimašiaus sprendimą: tai „Auroros“ šūvis partijai (63)

„Remigijaus žingsnis buvo tas „Auroros“ šūvis, po kurio, bijau, kad prasidės liberalų, kaip...

„Rytas“ pristatė biudžetą, tikslus, Gudelis metė akmenį į „vieno klubo“ daržą (92)

Vilniaus „Ryto“ krepšinio klubas penktadienį pristatė netrukus prasidedančio 2018-2019 m....

Šefas parodė, kaip išsikepti visame pasaulyje dievinamus kanadietiškus blynus (2)

Nacionalinės šefų rinktinės narys, virtuvės šefas Nikita Vornikas neįsivaizduoja savaitgalio...

Lietuvis Kretoje aptiko įspūdingą radinį: iš pradžių man grasino kalėjimu (86)

„Graikai, kuriems parodydavau savo radinį, išsigąsdavo, kad mane pasodins į kalėjimą“, –...

Savaitgalio maršrutas: aplankykite gražiausias Lietuvos pilis ir dvarus

Iškyla ir ekskursija vienoje gražiausių Lietuvos vietų, kai jums reikės tik automobilio ir geros...

Grafininos vyrui Nigelui pareikšti nauji įtarimai – advokatas mano, kad tai policijos taktika papildyta 10:55 (43)

Dingusiosios „Olialia“ mergaitės Sandros Grafininos nužudymu įtariamas jos vyras Nigelas Westas...

Verslas tai laiko „nešvaria problema”: už iššvaistytą maistą susimokame (2)

Net 62 proc. lietuvių nesupranta, ką reiškia ant maisto produktų užrašas „tinkamas vartoti...