Lietuvis pirkėjas, palyginti su kitų šalių pirkėjais, racionalus ir prekių krepšelį planuoja iš anksto, tiesiog dažnas ėjimas į parduotuvę keičiamas labiau apgalvotu, bet retesniu apsipirkimu.
© DELFI / Andrius Ufartas

Taip LRT RADIJUI sako Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas. Anot jo, vis dėlto apsipirkimo įpročiai pastaruoju metu kinta – į parduotuvę einame rečiau, tad išleidžiame daugiau.

– Ekonomistai sako, kad traukiasi mažmeninė prekyba, ir sieja tai su augančiomis kainomis. Ką jūs pastebite? Ar galima šią koreliaciją daryti?

– Tam tikra koreliacija gali būti, bet mes matome ir kitą tendenciją – kasdienio vartojimo prekių vartotojų įpročių kitimą, kai keičiasi apsipirkimo dažnis, t. y. apsipirkimų retėja, bet krepšelio vertė didėja.

– Kaip manote, kodėl mažėja apsipirkimo dažniai?

– Visų pirma tai susiję pačių pirkėjų besikeičiančiais įpročiais. Dažnas ėjimas į parduotuvę keičiamas labiau apgalvotu, planuojamu, bet retesniu apsipirkimu.

– Tai reiškia, kad per vieną apsipirkimą išleidžiama kur kas daugiau?

– Taip.

– Ar žmonės stengiasi racionaliau planuoti savo išlaidas?

– Manau, kad lietuvis pirkėjas, palyginti su kitomis šalimis, apskritai yra racionalus ir prekių krepšelį planuoja iš anksto, todėl nesakyčiau, kad tampa gerokai racionalesnis ar dar labiau planuoja. Tiesiog, matyt, dėl gyvenimo ritmo laikas šiek tiek perskirstomas ir tas matyti apsipirkimo įpročiuose.

– Ar tai, kad pastaruoju metu, ypač vasarą, kainos iš tiesų kilo, o infliacija – sparčiausiai auganti ES, verčia žmones pirkti mažiau, ieškoti nuolaidų?

Laurynas Vilimas
Laurynas Vilimas
© DELFI / Karolina Pansevič


– Žmonės visą laiką ieško geriausio kainos ir kokybės santykio. Prekybininkų darbas yra savo pirkėjams pasiūlyti tai, ko jiems reikia. Vienas pastebimas pokytis pačių pirkėjų krepšelyje tas, kad pigesnės prekės keičiamos brangesnėmis, gal aukštesnės kokybės ir pan.

– Minėjote, kad emigracija jau pradeda daryti poveikį parduotuvėms.

– Manau, kad ne tik parduotuvėms, bet apskritai Lietuvos ekonomikai ir ilgalaikėje perspektyvoje tai pats didžiausias iššūkis. Tiesiog prekybininkai pirmi tai pajaučia ir gali vertinti žmonių srautus.

– Ar tai, kad mažėja pirkėjų, reiškia, jog prekybos tinklai mažiau uždirba?

– Mažesnio uždarbio klausimas yra ir konkurencijos rinkoje klausimas. Kiekvienas prekybininkas ieško būdų, kaip efektyvinti veiklą ir prisitaikyti prie aplinkybių, nes ne visi prekybos tinklai ar sistemos atlaiko konkurenciją (ne vienas pasitraukė iš Lietuvos rinkos). Bet pernai į Lietuvą įžengė „Lidl“, kuris vėl perbraižo konkurencinį žemėlapį.

Taigi pelningumas (arba pajamingumas) kinta nuo įvairių veiksnių. Be abejo, vienas iš jų, su kuriuo susiduria kiekvienas prekybininkas, – mažėjantis gyventojų skaičius, kuris tikrai sukels labai daug iššūkių, ne tik verslui, bet visai valstybei.

– Taigi prekybos tinklų pajamos mažėja?

– Kalbant apie mažmeninę prekybą, reikėtų žiūrėti individualiai. Negaliu sakyti, kad apskritai visos mažmeninės prekybos ir visų sektorių pajamos mažėja.

Vienur pajamos, palyginti su praėjusiais metais, gali mažėti, pvz., avalynės, drabužių ir pan. segmente. O kalbant apie prekybą maistu, tos tendencijos negirdėjau.

– Kaip yra, kad žmonių srautai mažėja, bet lygis pajamų išlieka panašus? Ar tai reiškia, kad vis dėlto kainos šiek tiek keliamos?

– Dėl infliacijos apyvartos didėja ir gali didėti, nes kyla tam tikrų produktų kainos, bet tai nereiškia, kad jų nuperkama daugiau.

Taip pat, kaip minėjau, prekių krepšelio produktai keičiami brangesniais, kokybiškesniais, dėl ko taip pat didėja ir prekybininkų apyvartos.

– Tie prekybininkai, kurie prekiauja maisto produktais, antkainių nekelia, kad kompensuotų nuostolius?

– Antkainių tema iš viso atskiras segmentas ir atskira diskusija vien dėl to, kad konkurencinė aplinka visada diktavo tokias sąlygas, jog prekybininko marža turi būti tokia, kad jis galėtų išlaikyti savo sistemą, mokėti atlyginimus darbuotojams, prisiderinti prie konkurencinės aplinkos ir, be abejo, duoti grąžą savininkams.

Jei konkurencinė aplinka įmonei neleidžia turėti didesnės maržos, gali įvykti taip, kaip atsitiko, pvz., su „Prisma“, „Fresh Market“, kitais internetinės prekybos maistu portalais ir sistemomis.

– Tie prekybininkai, kurie gali palaikyti didesnę maržą, ir palaiko?

– Marža yra galutinis rezultatas, prieš tai reikia įvertinti labai daug dedamųjų, t. y. prekybininko dydį, jo derybinę galią prieš tiekėjus, efektyvumą apskritai valdant savo verslą, logistiką, darbuotojus ir pan. Kuo efektyviau gali dirbti, mažinti vidinius resursus, kaštus, tuo ir maržą gali palaikyti mažesnę.

Taigi šiuo atveju didieji prekybininkai turi daugiau erdvės laviruoti ir tobulinti kasdienę veiklą, kad ji būtų kuo efektyvesnė.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Esate neprofesionalusis investuotojas? Žinokite 5 svarbiausius dalykus (11)

Suteikti profesionalią konsultaciją, aiškiai informuoti apie investicinio produkto rizikas ir...

Kodėl bankų padaliniuose kartais reikia laukti kelias valandas? (96)

Statistika rodo, kad bankų padaliniuose žmonės paslaugų laukia kur kas trumpiau – virš 10...

Tyrimas: per vieną pasienio apsipirkimą lietuvis išleidžia šimtus eurų (41)

Apsipirkdami vienos išvykos metu 52 proc. latvių ir estų išleidžia mažiau nei 50 eurų, tačiau...

Nauja dienpinigių mokėjimo tvarka tenkina ne visus (13)

Nuo liepos keičiantis dienpinigių mokėjimo tvarkai, darbuotojų atstovai sako, kad situacija...

Lietuva remia ES iniciatyvą imtis vienodo ženklinimo maisto produktų kokybės tyrimo (1)

Lietuva remia Europos Sąjungos (ES) iniciatyvą bendrai imtis tų pačių prekės ženklo produktų...

Top naujienos

Vaizdai kaip veiksmo filme: per slaptą operaciją sulaikyta narkotikų platintoja, suteneris ir verge laikyta moteris

Antradienį sostinėje slaptos policijos operacijos metu buvo vykdomas narkomanės ir jos...

Į JAV plūsta prašymų ir maldų kupini laiškai: už Venckienę mūru stoja teta ir Sadūnaitė (199)

Buvusi teisėja ir Seimo narė Neringa Venckienė federaliniame Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)...

Širinskienė pajuto tyrimų skonį: pažėrė naujų klausimų (20)

„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio išrastu būdu aiškintis su žurnalistais, klausimus...

Už rinktinės borto Adomaitis paliko Girdžiūną ir jaunąjį „Žalgirio“ talentą trenerio komentaras (17)

Dainius Adomaitis apsisprendė – trečiadienį Druskininkuose paskelbė 13 žaidėjų, kurie kitą...

Seimo komitetas pritarė progresiniam pajamų mokesčiui (183)

Kone kiekvieną dieną Seime gimsta vis nauji pasiūlymai, kaip dar pakeisti Vyriausybės pasiūlytą...

Šapoka apie naujausias iniciatyvas dėl mokesčių: tai sukeltų chaosą (12)

Jeigu Seimas be jokių pakeitimų priims visus pasiūlymus, kuriems trečiadienį pritarta Biudžeto...

Rusijoje – dideli pokyčiai, Putinas imasi apgalvotos taktikos planuojama daugybė protestų (228)

Nors Rusijos įvairių pakraipų opozicija dėl pensinio amžiaus didinimo ketina surengti daug...

Automobilių pirkimo istorijos: suklastoti dokumentai ir paslaptingai dingstantys pardavėjai (18)

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI ) informuoja, jog...

„MG Baltic“ byla. Apie blogus žurnalistus, „lepšę iš tarnybos“ ir prarastus milijonus (68)

Ambicingi planai vaizdingoje sostinės vietoje statyti daugiabučius namus ir iš to uždirbti...

Prekybos karas: Rusija stoja į ES pusę (59)

Rusija nori prisijungti prie Europos Sąjungos ( ES ) skundo Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO)...