aA
Ar šiuo metu skiriate savo būsimos pensijos kaupimui bent dešimtadalį mėnesio pajamų, kaip rekomenduoja finansų ekspertai? Kaupiantiems antros pakopos pensijų fonduose ir norintiems labiau priartėti prie šio tikslo, specialistai pataria išnaudoti ir valstybės skatinimą, kurio didžiausią naudą gauna pasirinkusieji maksimalų kaupimą pagal formulę 3+1,5.
© DELFI / Karolina Pansevič

„INVL Asset Management“ pranešime žiniasklaidai rašoma, kad kaupimui antroje pakopoje skiriantys 3 proc. nuo savo pajamų kas mėnesį gauna 1,5 proc. užpraeitų metų šalies vidutinio atlyginimo dydžio valstybės paskatą. Tai – net 5 kartus daugiau nei šiemet kaupiant minimaliu režimu (1,8 proc. nuo atlyginimo), kai gaunama valstybės paskata yra 0,3 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio atlyginimo.

Kaupiančių minimaliai formulės 1,8+0,3 sudedamosios dalys kasmet po 0,3 procentinio punkto didės iki 2023 m., kai pasieks kaupiančių maksimaliai formulę 3+1,5. Tačiau pereiti nuo minimalaus prie maksimalaus kaupimo jau šiemet dar galima iki liepos 31 dienos.

INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui išskiria priežastis ir gyventojų grupes, kurioms vertėtų suklusti.

Iš kur gauti reikiamus „procentus“?

Finansų ekspertė atkreipia dėmesį, kad maksimalus kaupimas antros pakopos pensijų fonduose yra itin pravartus mažesnes ar vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, nes jiems skiriama valstybės paskata proporcingai yra didesnė palyginti su pačių skiriama įmoka nei uždirbantiems didesnes pajamas.

Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinį atlyginimą gaunančio asmens mėnesio pajamos „popieriuje“ siekė apie 1250 eurų. Kaupdamas minimaliai (1,8 proc.), šiemet jis pats į antros pakopos pensijų fondą kas mėnesį sumoka 22,5 eurus, o iš valstybės papildomai gauna 3,28 eurų pensijų įmoką. Taigi, valstybės skatinimo nauda nuo asmens kaupimui skirtų lėšų šiuo atveju sudaro šeštadalį arba beveik 15 proc. Tuo tarpu jam kaupiant maksimaliai, ši nauda siekia net 44 proc., nes kaupdamas po 3 proc. arba 37,5 eurus kas mėnesį, jis iš valstybės gauna jau po 16,4 eurų pensijų įmoką.

Be to, kaupiant maksimaliai, labiau priartėjama prie rekomenduojamų kaupimui skirti 10 proc. pajamų. Kaupdamas maksimaliai vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus su valstybės paskata per mėnesį kaupimui skiria beveik 54 eurus arba 4,3 proc. pajamų. Jeigu toks asmuo kaupia minimaliai, jis per mėnesį šiam tikslui skiria 25,78 eurus arba 2,06 proc. nuo savo pajamų.

„Tokiu būdu maksimali valstybės paskata leidžia lengviau įgyvendinti kaupimo pensijai planą“, - pabrėžia D. Kolmatsui.

Kaupimo apimtys priklauso nuo amžiaus ir tikslų

D. Kolmatsui atkreipia dėmesį, kad kuo vyresnis yra žmogus, tuo didesnę dalį pajamų jam reiktų atsidėti kaupimui pensijai.

Remiantis rekomendacijomis, norint išėjus užtarnauto poilsio gyventi pakankamai gerai, reikia užsitikrinti apie 70-80 proc. ligtolinio darbo užmokesčio pensiją. Skaičiuojama, kad tokio tikslo siekiančiam žmogui iki 30 metų kaupimui pensijai reiktų atidėti 10 proc. pajamų, nuo 30 metų – apie 15 proc. pajamų, o pradėjus kaupti pensijai virš 40 metų, gali neužtekti ir penktadalio atlyginimo tam, kad pavyktų užsitikrinti orią pensiją.

„Žinoma, reikia nepamiršti, kad kiekvieno iš mūsų finansinė situacija ir tikslai gali skirtis, taip pat kaip toleruojama rizika bei finansinių priemonių prognozuojama grąža, tad į visa tai reikia atsižvelgti ir planuojant finansus pensijai bei jų šaltinius. Būtent dėl to šiais klausimais pravartu pasitarti ir su finansų specialistais“, - sakė D. Kolmatsui. Jos teigimu, jeigu rūpindamiesi kokybišku pragyvenimu senatvėje renkamės pensijų fondus, tai, priklausomai nuo kaupimo laiko ir amžiaus, reikia atitinkamo dydžio įmokų.

„Galimi jų papildomi šaltiniai – tai valstybės skatinimas, taip pat papildomos darbdavio ir asmeninės įmokos į antros bei trečios pakopos pensijų fondus. Beje, kaupimas trečiojoje pakopoje yra itin lankstus, todėl papildomus įnašus galima atlikti bet kada. Tokia įmoka netgi gali tapti prasminga dovana: įmokas kaupiančiam trečios pakopos pensijų fonde gali pervesti ir artimieji“, - sakė specialistė.

Kaip suspėti pasinaudoti ir kam tai aktualiausia

Šalies Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais duomenimis, šių metų liepą gyventojų, kurie kaupia pensijai prisidėdami nuo savo atlyginimo, skaičius siekė 1,132 mln. Maksimaliu tarifu liepą kaupė 633 tūkst., o minimaliu – 499 tūkst. gyventojų. Per pirmąjį pusmetį vykusios pensijų reformos metu kaupimo tarifą iš 1,8 į 3 proc. pasididino 90 tūkst. gyventojų.

Kaupiantys minimaliai pereiti prie maksimalaus kaupimo dar gali nuspręsti iki šių metų liepos 31 dienos, pateikę prašymą savo pensijų fondo valdymo bendrovei.

Šiuo metu minimaliai kaupia tie, kurie per 2013 m. reformą buvo pasirinkę 2+0+0 kaupimą, taip pat nuo šių metų naujai įtraukti į pensijų kaupimą gyventojai, šiemet nepadidinę kaupimo į maksimalų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
1.6111

Pigiausių prekių medžioklė prekybos centruose: kur mažiausios kainos? (7)

Didieji šalies prekybos tinklai, pasitelkdami skirtingas taktikas, nuolat konkuruoja tarpusavyje dėl...

Vilniuje – per brangu: vyksta ir šimtus kilometrų tik apsikirpti (276)

Vilniuje gyvenantys netaupydami laiko renkasi kai kurias paslaugas regionuose. Pagrindinė to...

30 metų po Baltijos kelio: Mauricas parodė, kaip toli už nugarų palikome kitas posovietines valstybes (958)

Baltijos šalys yra vienintelės iš anksčiau Tarybų Sąjungai priklausiusių šalių, kurių...

Naujovė bankuose: prisijungę prie vieno – matysite savo sąskaitas kituose (69)

Du Lietuvoje veikiantys bankai skelbia atvirosios bankininkystės startą. Tai reiškia, kad nuo šiol...

Lietuvos vežėjai prognozuoja – laukia didelė krizė (533)

Jau kitais metais vežėjai baiminasi susidursiantys su didžiule krize. Nuo 2020-ųjų vidurio bus...

Top naujienos

Irina Rozova – Seimo narė, kuri veikė pilkojoje zonoje: kokiomis pataisomis rūpinosi politikė (116)

Su po diplomatine priedanga dirbančiais Rusijos žvalgybos darbuotojais bendravusi ir, kaip rodo...

Sovietai jos nepasigailėjo: grafaitės Marijos Tiškevičiūtės tragedija (36)

1941 m. birželio 14 d. okupacinio sovietinio režimo įvykdytos represijos, kai iš Lietuvos į...

Palangos padavėjų elgesys šokiravo: tai pamačius visiškai dingo apetitas (131)

DELFI sulaukė skaitytojo Igno (asmuo red. žinomas – red.) laiško, kuris tikino pasibaisėjęs...

Prabangiausia pasaulyje vakarienė Vilniaus gatves nudažė baltai (39)

Jau šeštus metus Lietuvoje vykstanti prabangioji „Le Dîner en Blanc“ dar kartą sukvietė...

Ką valgė pasaulio diktatoriai: juos kamavo polinkis į kanibalizmą ir paranoja būti nunuodytiems

Esi tai, ką valgai, taip pat – kaip ir su kuo valgai. Maistas turi įtakos nuotaikai, žarnyno...

Baltijos kelyje Gitanas Nausėda pasipiršo žmonai

Lietuvos , Latvijos ir Estijos valstybės eina ta pačia kryptimi – nori sukurti savo žmonėms...

Iš Putino elito sluoksnių – netikėta kritika Kremliui (37)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visada kerta atgal, kai pajunta jam daromą spaudimą. Bet,...

Košmaras Vingio parke: erkių prisirinko net gaudykles įrenginėję žmonės (128)

Sostinės Vingio parkas yra populiari vieta laisvalaikiui leisti. Dauguma vilniečių žino, kad ten...

Britų laikraštis „The Guardian“ ištrynė po Krymo nuotrauka buvusį užrašą „Rusija“ (2)

Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ penktadienį pašalino žodį „ Rusija “...

Netiki, kad Lietuva taps gerovės valstybė: kol kas einame ne tuo keliu

Vis dažnėjant kalboms apie gerovės valstybę, pasigirsta skirtingų nuomonių apie galimas jos formas.