Medaus mėnuo paprastai trunka apie dvi savaites, LRT RADIJUI sako vestuvių planuotoja Karolina Meginytė. Būtent tiek, anot jos, paprastai leidžia atostogų galimybės: „Jaunieji pasirenka savaitę atostogų prieš vestuves, tuomet būna medaus mėnuo ir galiausiai grįžtama į rutiną.“ Pašnekovė priduria, kad visgi pasitaiko tokių, kurie leidžia sau medų kopinėti visą mėnesį: „Yra porų, kurios keliauja net po kelis žemynus, tad tokia medaus mėnesio kelionė – antra vestuvių šventės dalis.“
K. Meginytė teigia, kad vestuvių planuotojai dažnai pasirenkami tam, kad jaunieji galėtų užsiimti medaus mėnesiu, šiais darbais pasiskirstoma. „Tačiau kartais jaunavedžiai paprašo mūsų patarimų, pagalbos, klausia, kur važiuoja kitos poros ir pan. Bet dažniausiai, jei to norima kaip papildomos paslaugos, kreipiamasi į tos srities specialistus“, – sako ji.
Kelionių agentūros „West Express“ atstovė Laura Šepetienė pasakoja, kad medaus mėnuo, organizuojamas užsienyje, paprastai trunka apie 10 dienų. Tačiau, anot jos, jei medaus mėnuo derinamas su vestuvių ceremonija, taip pat vykstančia užsienyje, tai gali tęstis kiek ilgiau. Visgi, sako ji, medaus mėnuo yra tarsi vestuvių, kurios vyksta Lietuvoje, pasekmė. Vėliau svetur, jau dviese kopinėjamas medus.
Paklausta, į kokias šalis vykstama tuoktis ar leisti medaus mėnesį, L. Šepetienė sako, kad populiariausias pasirinkimas yra Jamaika: „Tai sala, dedikuota vestuvėms ir jaunavedžiams – joje viskas apgalvota iki smulkmenų. Taip pat labai populiarus Mauricijus, Šri Lanka, Maldyvai.“ Ji priduria, kad kaip priemonė tiek vestuvių ceremonijai, tiek medaus mėnesiui tinkamas kruizas.
K. Meginytė pasakoja, kad per pastaruosius dvejus metus, po visų finansinių pasikeitimų, įsivyravo viena tendencija: „Paprastai žmonės tuokiasi vasarą – liepą ir rugpjūtį, tad pagalvoja, kad tuo metu Europoje atostogauti per karšta, o tolimuose kraštuose taip pat netinkamas sezonas. Todėl jaunavedžiai po vestuvių trumpam vyksta į Lietuvos arba Latvijos pajūrį, o rudenį ar žiemą keliauja į tolimesnes šalis.“ Lietuvos pajūris, pasak jos, yra kaip tarpinė stotelė tarp vestuvių ir povestuvinės kelionės. Tačiau vien tik Lietuvą povestuvinei kelionei jaunieji renkasi retai.
L. Šepetienė sako, kad medaus mėnesio planavimas priklauso nuo jaunavedžių. Visgi, teigia ji, svečiai dažniausiai dovanoja pinigus ir taip tarsi papildo arba suformuoja tam tikrą kelionės biudžetą. O jei biudžetas nėra didelis, keliauti galima ne į tokias tolimas šalis. Paklausta, po kurio laiko išvykstama į medaus mėnesį, pašnekovė sako, kad kartais jaunieji išskrenda tą patį vakarą, tuojau po vestuvių ceremonijos.
K. Meginytė pateikia, ano jos, sektiną vestuvių pavyzdį, per kurias svečiai jauniesiems medaus mėnesį padovanojo: „Jaunieji pasirinko kelionės kryptį – Jungtines Amerikos Valstijas, o svečiams buvo išdalintos koordinatės. Kai kurie turėjo užsakyti viešbučius, kiti – pramogas, dar kiti bilietus ir t. t. Vestuvių dieną jaunavedžiai gavo daugybę vokų su užsakymais ir kuponais, o kai leidosi į kelionę, kiekviena diena jiems buvo tarsi staigmena. Žinoma, buvo paskirtas žmogus, kuris viską kiek koordinavo, bet manau, kad svečiams ir patiems buvo įdomu pirkti dovanas ir pramogas, be to – finansine prasme niekas nepakito.“
L. Šepetienė, kalbėdama apie pinigus, sako, kad medaus mėnesio kainų žirklės yra labai plačios: „Išvykti galima ir už 100, ir už 10 tūkst. eurų. Viskas priklauso nuo poros, kokie yra lūkesčiai, ko norima iš kelionės, ar ilgai ketinama keliauti, kokia šalis pasirenkama.“ Ji priduria, kad jei jauniesiems užtenka savaitgalio Europos sostinėje, tai gali kainuoti ir 200 eurų, o jei norima kažko tikrai įsimintino, siekiama tą mėnesį įprasminti – tai kainuoti gali 10 tūkst. ir daugiau.
Pašnekovė aiškina, kad kai kurie kambariai viešbučiuose, kuriuose apsistoja jaunavedžiai, įvardijami kaip medaus mėnesio kambariai – dėl to kartais gali būti prašoma santuokos liudijimo. „Tokie kambariai būna papuošti, į juos atnešama putojančio vyno, vaisių, mažų smulkmenų. Jei užsakomas standartinis kambarys, bus pakelta jo kategorija. Jaunavedžiais rūpinamasi ir jie lepinami tam, kad jaustųsi dar geriau ir laiką skirtų vienas kitam“, – sako L. Šepetienė. Tačiau, pabrėžia ji, jei nuo vestuvių yra praėję, pavyzdžiui, dveji metai, viešbučiai jau nemano, kad tai – medaus mėnuo – specialių papuošimų ar vaisių savo sąskaitą jie nebeatneš.
K. Meginytė, paklausta apie tai, kokia veikla per medaus mėnesį užsiima jaunavedžiai, sako, kad tai priklauso nuo žmonių, o jų yra trys tipai: „Tai tie, kurie po vestuvių labai pavargę, nori tik gulėti ir lepintis saule ir jūra, atsipūsti nuo rūpesčių – jie renkasi pasyvų medaus mėnesio variantą. Yra ir tokių, kurie renkasi aktyvias pramogas – plaukioja, nardo, važinėja po šalį, tikisi ekstremalių pramogų. Likusi grupė bando viską suderinti. Jei jų medaus mėnuo trunka 2 savaites, tai pirmoji būna skirta poilsiui, o antroji – krašto pažinimui.“
L. Šepetienė, kalbėdama apie medaus mėnesio planavimą, tvirtina, kad galima rinktis net ir paskutinės minutės keliones, tačiau tai ne visuomet geriausias variantas: „Tokių kelionių nereikia apmąstyti iš anksto, tačiau jei pora nori viską suplanuoti ir gauti tai, ko trokšta, reikėtų kreiptis anksčiau. Taip bus rastas optimaliausias variantas.“
Ji paneigia nuomonę, kad renkantis paskutinės minutės kelionę galima likti be nieko: „Ant ledo niekas nelieka, tiesiog tuomet jau perkama tai, kas liko, o ne tai, ko norima. Jei nesinori nusivilti, reikia kreiptis anksčiau, kaip ir dėl vestuvių. Nesiūlau medaus mėnesio kelionės planuoti iki jos likus metams, tačiau pusė metų – tinkamas laikas.“
L. Šepetienė sako, kad į medaus mėnesį kartais keliaujama net su draugais. Kartą, anot jos, dvi draugų poros, iš kurių viena tuokėsi rugpjūčio, o kita rugsėjo mėnesį, keliavo kartu: „Tai buvo labai geri draugai ir jie susiderino išvykti į medaus mėnesį kartu, kad būtų smagiau ir linksmiau.“
