aA
Žmonėms nereikia niekų, LRT RADIJUI sako finansų ekspertė Odeta Bložienė. Pasak jos, nepraktiškos smulkmenos nesuteikia džiaugsmo nei jas gavusiam žmogui, nei po švenčių sąskaitą pasitikrinusiam dovanotojui.
© DELFI / Domantas Pipas

Dėl tokio finansinio neišprusimo, ekspertės teigimu, vėliau negalime sudurti galo su galo, nebeįstengiame vykdyti ir būtinų piniginių įsipareigojimų.

Gyvename geriau nei anksčiau

Pasak TNS LT Media departamento projektų vadovės Justinos Tauginienės, prieš dvejus metus laisvų pinigų teigė turintys 57 proc., o šiųmetė statistika rodo, kad jų jau du trečdaliai.

Neseniai tvarkiau savo darbo stalą, radau pernai dovanotą molinį briedžiuką ir pagalvojau, kur jį padėti. Nereikia žmonėms niekų. Geriau savo iškeptų sausainių ar pagamintą uogienę dovanoti – tai, ką galima sunaudoti“
O. Bložienė

J. Tauginienės teigimu, galime daryti išvadą, kad Lietuvos žmonės uždirba daugiau ir gyvena geriau.

TNS LT tyrimo duomenimis, beveik pusė tyrimo dalyvių laisvas lėšas dažniausiai skiria namo ar buto remontui ir baldams, apie 40 proc. – drabužiams įsigyti. Kiek mažiau negu trečdalis gyventojų pinigus, likusius padengus būtinąsias išlaidas, leidžia kelionėms. Pinigus atostogų kelionėms dažniau leidžia miesto gyventojai.

Jauni 15–29 metų žmonės, labiau nei kitų amžiaus grupių atstovai, savo laisvus pinigus linkę išleisti drabužiams, automobiliams, mobiliesiems telefonams, įvairioms paslaugoms bei pomėgiams. 50–59 metų žmonės daugiausia dėmesio skiria namų remontui ar baldams bei investavimu į pensijų fondus.

Taupymas užtikrina emocinį saugumą

Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė O. Bložienė LRT RADIJUI sako, kad didėjančios pajamos, palyginti su praėjusiais metais, ir mažėjantis nedarbas daugiau žmonių leidžia turėti laisvų pinigų arba juos perskirstyti.

O. Bložienės teigimu, pastaraisiais metais atliktos apklausos rodė, kad atostogoms pinigai buvo leidžiami iš namams skirtų lėšų – retai kas kaupdavo, o besikeičianti pinigų tvarkymo kryptis – labai geras signalas.

Odeta Bložienė
Odeta Bložienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Visose amžiaus grupėse vienas svarbiausių pinigų valdymo procesų – taupymas. Tai sritis, kuri turėtų būti svarbi kiekviename namų ūkyje ir nepaskęsti prioritetuose.

„Per vėlu apie pensiją pradėti galvoti sulaukus penkiasdešimtmečio. Didžiausias pajamas gauna 30–40 metų žmonės, todėl šiuo laikotarpiu ir reikėtų kaupti“, – pataria finansų ekspertė.

Taupymas žmonėms suteikia ne tik finansinio, bet, svarbiausia, emocinio saugumo. Santaupos gali patenkinti ir didelius jaunų žmonių poreikius, ir praversti senatvėje. Finansų ekspertė O. Bložienė rekomenduoja kelti ne mėnesio, o metų taupymo tikslus.

Draudimas – neišnaudota galimybė

Būdų taupyti yra daug, pavyzdžiui, atsidėti pinigų nenumatytoms išlaidoms. Neseniai atliktoje apklausoje, kurioje nagrinėta draudimo situacija Baltijos šalyse, 65 proc. apklaustųjų pripažino, kad, įvykus nelaimei ar ilgam praradus pajamų šaltinį, neužtektų ir lėšų pragyventi. Dabartiniai sprendimai leidžia tą riziką sumažinti.

Populiariausi, po privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo, – gyvybės ir turto draudimai. Gyvybės draudimas – seniausias ir geriausiai išreklamuotas, o turto draudimas auga su paskolų rinka.

Pasak O. Bložienės, draudimo rinkos augimo tendencija nebloga, tačiau nėra išnaudotos visos galimybės: „Nelaimingas atsitikimas dažniausiai asocijuojasi su sveikata, apie turto nelaimes užmirštama. Įvyksta vagysčių ir nelaimių buityje. Svarbu akcentuoti ne tik taupymą, bet ir racionalumą. Turėtume savo buitį daryti lengvesnę. Draudimas nėra brangi išeitis, tiesiog dar nesame jos supratę.“

Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad žmonės netiki gausiantys draudimo išmoką. Pasak finansų ekspertės, galbūt žinoma liūdnų patirčių, kai kažkam iš artimųjų nepavyko ar buvo tiesiog nedraudiminis atvejis.

„Kalbant apie gyvybės draudimą, siūlau išsiaiškinti sutarties sąlygas: kokie yra draudiminiai įvykiai, ar yra lūkestis sukaupti lėšų, ar apsidrausti nuo nelaimingo atsitikimo. Tą kompleksiškumą žmonėms dar sunku suprasti – iš to ir atsiranda draudimo bendrovių neskaidrumo įspūdis. Rinka siūlo daug galimybių, tikrai galima susirasti tinkamiausią“, – tikina O. Bložienė.

Kad šventinis laikotarpis netaptų stresu

JAV atlikta apklausa parodė, kad žmonės, eidami ieškoti kalėdinių dovanų, 50 proc. neplanuotų išlaidų skiria sau ir dažnai perka tai, ko visai nereikia. Lietuvoje dar nėra įprasta nepatikusią prekę grąžinti. Anot O. Bložienės, pastebime tik ištuštėjusią sąskaitą, nebegalime sudurti galo su galu, o kitą mėnesį sunku vykdyti ir finansinius įsipareigojimus.

„Neseniai tvarkiau savo darbo stalą, radau pernai dovanotą molinį briedžiuką ir pagalvojau, kur jį padėti. Nereikia žmonėms niekų. Geriau savo iškeptų sausainių ar pagamintą uogienę dovanoti – tai, ką galima sunaudoti“, – pataria O. Bložienė.

Pašnekovė ragina save suimti į rankas ir nusistatyti sumą, kurią išleidus nei biudžetui, nei mums patiems nebūtų streso.

Jei nemokate išvengti nereikalingų išlaidų, finansų ekspertė siūlo pinigus perdėti į kitą sąskaitą.

„Nors Kalėdos nėra vien dovanų metas, tačiau eilės prekybos centruose ir prieššventinės automobilių spūstys jau prasideda. Tai vargina ir sekina. Tikrai geras finansinis planas gali padėti išvengti visuotinės psichozės. Neužsižaiskime su smulkmenomis. Dėmesį brangiam žmogui geriau parodyti ne nepraktiškomis smulkmenėlėmis, o, pavyzdžiui, nupinti vainiką ant šventinio stalo“, – siūlo O. Bložienė.

Nemaža dalis Europos gyventojų šventinį apsipirkimą ketina nukelti į mėnesio vidurį. „Kol neapėmė prieššventinis stresas, siūlau dovanų ieškoti jau šiomis dienomis. Be to, pavyzdžiui, internetinė prekyba padeda sutaupyti ir laiko, ir pinigų“, – siūlo finansų ekspertė.

Pirkimas internetu saugo sveikatą

Neseniai JAV prekybininkai pirkėjus viliojo juodojo penktadienio ir kibernetinio pirmadienio pasiūlymais. Kibernetinis pirmadienis buvo skelbtas ir Lietuvoje.

„Tai dar nėra pas mus nusistovėjusi tradicija, bet prekybininkai deda visas pastangas, kad taip įvyktų. Sumažėtų ir prieššventinės eilės prekybos centruose“, - LRT RADIJUI sako Elektroninės komercijos įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Vorobjovas.

Gruodžio mėnesį prekyba internetu sparčiai auga. V. Vorobjovo teigimu, ši tendencija ypač išryškėja gruodžio 10–20 dienomis, prasidėjus algadieniams, o pats pikas – 20–22 dienomis. Pastaraisiais metais gerokai pasistūmėjusi logistikos bendrovių paslaugų kokybė leidžia vartotojui prekę užsisakyti likus nors ir dienai iki norimos gavimo datos.

V. Vorobjovas sako, kad internetinė prekyba jau laisvai konkuruoja ir su prekybos centrais: „Pirkti internetu ir pigiau, ir patogiau. Visi žinome, kaip atrodo prekybos centrai švenčių metu. Kol išsirinksi, kol išstovėsi, norimos prekės gali ir nebelikti. O žiemą dar prasideda gripo epidemijos. Jei eilėse nestovėsi, mažesnė tikimybė ir gripą pasigauti.“

Šiemet šventės dar gausesnės

O. Bložienės teigimu, didžioji dalis lietuvių santaupų guli einamosiose sąskaitose. Tai rodo, kad žmonės pasiruošę leisti pinigus, o ne kaupti tam skirtuose fonduose. Jau ne vienerius metus iš eilės galima pastebėti, kad lietuviai šventiniam stalui išleidžia vis daugiau.

Maxima“ atliko klientų apklausą ir prognozuoja, kad šiemet lietuvių Kalėdos bus turtingesnės ir gausesnės.

Pernai 28 proc. sakė maistui išleisiantys iki 30 eurų, šiemet ketinama išleisti triskart daugiau. Dvigubai daugiau žmonių planuoja pirkti kokybiškesnius ir brangesnius produktus, kalėdinėms dovanoms didžioji dalis numačiusi skirti 30–120 eurų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kaip sutaupyti apsiperkant internete? (26)

Vis populiarėjant internetinei prekybai, dažnas tokių parduotuvių klientas ieško įvairiausių...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (151)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Pusei gyventojų trūks lėšų pensijoje – kas penktas jomis nepasirūpina (109)

Daugiau kaip pusė – 6 iš 10 – Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jiems pensijoje reiks...

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis (219)

Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (265)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...

Top naujienos

Užkalnis. Apie asocialus, čigonus, pašalpinius ir kitus blogus žodžius (51)

Sužinojau, kad žodžio „asocialas“ mūsų vis dar laisvoje, bet sparčiai nelaisvėjančioje...

Po nesėkmės suirzusi Rusija trimituoja: Lietuvą sukaustė baimė

Kremlius trečiadienį pasmerkė „smarkų spaudimą“ dėl Rusijos kandidato į Interpolo...

(Ne)Grįžtu. Į Airiją išvyko jau sulaukusi 50-ies: geriau nei čia savo pensijos net neįsivaizduoju į šalį plūsta vyresni lietuviai (69)

„Gerai, išgersime kavos“, – pasigirsta žodžiai už nugaros Monaghano, miestelio Airijoje,...

Vyriausybė galutinai apsisprendė, kaip kovos su kainomis: „vaučeriais“ naudosis ne visi papildyta 15.05 val.  (477)

Vyriausybės pasitarime pristatytos paruoštos ministerijų priemonės, kaip kovoti su augančiomis...

Greiti pinigai ir Trumpo draugai Laikykitės ten su Andriumi Tapinu (18)

„ Laikykitės ten su Andriumi Tapinu “ aptaria savaitės aktualijas, Kėdainių aktualijas ir...

Eimunto Nekrošiaus bičiulis apie režisierių ištikusias sveikatos problemas: kalba ėjo apie operaciją (11)

Kartu su visa šalimi mylimo ir talentingo režisieriaus gedintys aktorius bei režisierius Adolfas...

Fausta Marija Leščiauskaitė. O jeigu nedaužė, bet santykiai nebuvo laimingi? (105)

„Mes gimėme laikais, kai sulūžusius daiktus buvo įprasta taisyti, o ne išmesti“ – tokios ir...

Kokios pensijos galime tikėtis: ką daryti, kad netektų skursti? (15)

Savaitgalis Druskininkų sanatorijoje, atostogos saulėtoje Ispanijoje, popietės su anūkais vandens...

Šiaulių rajone žuvo pėsčiasis

Trečiadienio vakarą Šiaulių rajone žuvo pėsčiasis.

Neeilinis smurtas prestižinėje Kauno gimnazijoje: apsiginklavęs mokinys daužė paauglį papildyta policijos pranešimu (239)

DELFI pasiekė informacija, kad vienoje prestižinėje Kauno gimnazijoje mokinys kastetu daužė kitą...