Žmonėms nereikia niekų, LRT RADIJUI sako finansų ekspertė Odeta Bložienė. Pasak jos, nepraktiškos smulkmenos nesuteikia džiaugsmo nei jas gavusiam žmogui, nei po švenčių sąskaitą pasitikrinusiam dovanotojui.
© DELFI / Domantas Pipas

Dėl tokio finansinio neišprusimo, ekspertės teigimu, vėliau negalime sudurti galo su galo, nebeįstengiame vykdyti ir būtinų piniginių įsipareigojimų.

Gyvename geriau nei anksčiau

Pasak TNS LT Media departamento projektų vadovės Justinos Tauginienės, prieš dvejus metus laisvų pinigų teigė turintys 57 proc., o šiųmetė statistika rodo, kad jų jau du trečdaliai.

Neseniai tvarkiau savo darbo stalą, radau pernai dovanotą molinį briedžiuką ir pagalvojau, kur jį padėti. Nereikia žmonėms niekų. Geriau savo iškeptų sausainių ar pagamintą uogienę dovanoti – tai, ką galima sunaudoti“
O. Bložienė

J. Tauginienės teigimu, galime daryti išvadą, kad Lietuvos žmonės uždirba daugiau ir gyvena geriau.

TNS LT tyrimo duomenimis, beveik pusė tyrimo dalyvių laisvas lėšas dažniausiai skiria namo ar buto remontui ir baldams, apie 40 proc. – drabužiams įsigyti. Kiek mažiau negu trečdalis gyventojų pinigus, likusius padengus būtinąsias išlaidas, leidžia kelionėms. Pinigus atostogų kelionėms dažniau leidžia miesto gyventojai.

Jauni 15–29 metų žmonės, labiau nei kitų amžiaus grupių atstovai, savo laisvus pinigus linkę išleisti drabužiams, automobiliams, mobiliesiems telefonams, įvairioms paslaugoms bei pomėgiams. 50–59 metų žmonės daugiausia dėmesio skiria namų remontui ar baldams bei investavimu į pensijų fondus.

Taupymas užtikrina emocinį saugumą

Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė O. Bložienė LRT RADIJUI sako, kad didėjančios pajamos, palyginti su praėjusiais metais, ir mažėjantis nedarbas daugiau žmonių leidžia turėti laisvų pinigų arba juos perskirstyti.

O. Bložienės teigimu, pastaraisiais metais atliktos apklausos rodė, kad atostogoms pinigai buvo leidžiami iš namams skirtų lėšų – retai kas kaupdavo, o besikeičianti pinigų tvarkymo kryptis – labai geras signalas.

Odeta Bložienė
Odeta Bložienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Visose amžiaus grupėse vienas svarbiausių pinigų valdymo procesų – taupymas. Tai sritis, kuri turėtų būti svarbi kiekviename namų ūkyje ir nepaskęsti prioritetuose.

„Per vėlu apie pensiją pradėti galvoti sulaukus penkiasdešimtmečio. Didžiausias pajamas gauna 30–40 metų žmonės, todėl šiuo laikotarpiu ir reikėtų kaupti“, – pataria finansų ekspertė.

Taupymas žmonėms suteikia ne tik finansinio, bet, svarbiausia, emocinio saugumo. Santaupos gali patenkinti ir didelius jaunų žmonių poreikius, ir praversti senatvėje. Finansų ekspertė O. Bložienė rekomenduoja kelti ne mėnesio, o metų taupymo tikslus.

Draudimas – neišnaudota galimybė

Būdų taupyti yra daug, pavyzdžiui, atsidėti pinigų nenumatytoms išlaidoms. Neseniai atliktoje apklausoje, kurioje nagrinėta draudimo situacija Baltijos šalyse, 65 proc. apklaustųjų pripažino, kad, įvykus nelaimei ar ilgam praradus pajamų šaltinį, neužtektų ir lėšų pragyventi. Dabartiniai sprendimai leidžia tą riziką sumažinti.

Populiariausi, po privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo, – gyvybės ir turto draudimai. Gyvybės draudimas – seniausias ir geriausiai išreklamuotas, o turto draudimas auga su paskolų rinka.

Pasak O. Bložienės, draudimo rinkos augimo tendencija nebloga, tačiau nėra išnaudotos visos galimybės: „Nelaimingas atsitikimas dažniausiai asocijuojasi su sveikata, apie turto nelaimes užmirštama. Įvyksta vagysčių ir nelaimių buityje. Svarbu akcentuoti ne tik taupymą, bet ir racionalumą. Turėtume savo buitį daryti lengvesnę. Draudimas nėra brangi išeitis, tiesiog dar nesame jos supratę.“

Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad žmonės netiki gausiantys draudimo išmoką. Pasak finansų ekspertės, galbūt žinoma liūdnų patirčių, kai kažkam iš artimųjų nepavyko ar buvo tiesiog nedraudiminis atvejis.

„Kalbant apie gyvybės draudimą, siūlau išsiaiškinti sutarties sąlygas: kokie yra draudiminiai įvykiai, ar yra lūkestis sukaupti lėšų, ar apsidrausti nuo nelaimingo atsitikimo. Tą kompleksiškumą žmonėms dar sunku suprasti – iš to ir atsiranda draudimo bendrovių neskaidrumo įspūdis. Rinka siūlo daug galimybių, tikrai galima susirasti tinkamiausią“, – tikina O. Bložienė.

Kad šventinis laikotarpis netaptų stresu

JAV atlikta apklausa parodė, kad žmonės, eidami ieškoti kalėdinių dovanų, 50 proc. neplanuotų išlaidų skiria sau ir dažnai perka tai, ko visai nereikia. Lietuvoje dar nėra įprasta nepatikusią prekę grąžinti. Anot O. Bložienės, pastebime tik ištuštėjusią sąskaitą, nebegalime sudurti galo su galu, o kitą mėnesį sunku vykdyti ir finansinius įsipareigojimus.

„Neseniai tvarkiau savo darbo stalą, radau pernai dovanotą molinį briedžiuką ir pagalvojau, kur jį padėti. Nereikia žmonėms niekų. Geriau savo iškeptų sausainių ar pagamintą uogienę dovanoti – tai, ką galima sunaudoti“, – pataria O. Bložienė.

Pašnekovė ragina save suimti į rankas ir nusistatyti sumą, kurią išleidus nei biudžetui, nei mums patiems nebūtų streso.

Jei nemokate išvengti nereikalingų išlaidų, finansų ekspertė siūlo pinigus perdėti į kitą sąskaitą.

„Nors Kalėdos nėra vien dovanų metas, tačiau eilės prekybos centruose ir prieššventinės automobilių spūstys jau prasideda. Tai vargina ir sekina. Tikrai geras finansinis planas gali padėti išvengti visuotinės psichozės. Neužsižaiskime su smulkmenomis. Dėmesį brangiam žmogui geriau parodyti ne nepraktiškomis smulkmenėlėmis, o, pavyzdžiui, nupinti vainiką ant šventinio stalo“, – siūlo O. Bložienė.

Nemaža dalis Europos gyventojų šventinį apsipirkimą ketina nukelti į mėnesio vidurį. „Kol neapėmė prieššventinis stresas, siūlau dovanų ieškoti jau šiomis dienomis. Be to, pavyzdžiui, internetinė prekyba padeda sutaupyti ir laiko, ir pinigų“, – siūlo finansų ekspertė.

Pirkimas internetu saugo sveikatą

Neseniai JAV prekybininkai pirkėjus viliojo juodojo penktadienio ir kibernetinio pirmadienio pasiūlymais. Kibernetinis pirmadienis buvo skelbtas ir Lietuvoje.

„Tai dar nėra pas mus nusistovėjusi tradicija, bet prekybininkai deda visas pastangas, kad taip įvyktų. Sumažėtų ir prieššventinės eilės prekybos centruose“, - LRT RADIJUI sako Elektroninės komercijos įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Vorobjovas.

Gruodžio mėnesį prekyba internetu sparčiai auga. V. Vorobjovo teigimu, ši tendencija ypač išryškėja gruodžio 10–20 dienomis, prasidėjus algadieniams, o pats pikas – 20–22 dienomis. Pastaraisiais metais gerokai pasistūmėjusi logistikos bendrovių paslaugų kokybė leidžia vartotojui prekę užsisakyti likus nors ir dienai iki norimos gavimo datos.

V. Vorobjovas sako, kad internetinė prekyba jau laisvai konkuruoja ir su prekybos centrais: „Pirkti internetu ir pigiau, ir patogiau. Visi žinome, kaip atrodo prekybos centrai švenčių metu. Kol išsirinksi, kol išstovėsi, norimos prekės gali ir nebelikti. O žiemą dar prasideda gripo epidemijos. Jei eilėse nestovėsi, mažesnė tikimybė ir gripą pasigauti.“

Šiemet šventės dar gausesnės

O. Bložienės teigimu, didžioji dalis lietuvių santaupų guli einamosiose sąskaitose. Tai rodo, kad žmonės pasiruošę leisti pinigus, o ne kaupti tam skirtuose fonduose. Jau ne vienerius metus iš eilės galima pastebėti, kad lietuviai šventiniam stalui išleidžia vis daugiau.

Maxima“ atliko klientų apklausą ir prognozuoja, kad šiemet lietuvių Kalėdos bus turtingesnės ir gausesnės.

Pernai 28 proc. sakė maistui išleisiantys iki 30 eurų, šiemet ketinama išleisti triskart daugiau. Dvigubai daugiau žmonių planuoja pirkti kokybiškesnius ir brangesnius produktus, kalėdinėms dovanoms didžioji dalis numačiusi skirti 30–120 eurų.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kai kurie dalykai Baltarusijoje – neįtikėtinai pigūs (31)

Nemažai alkoholį vartojančių vyrų ir moterų, daug kur rūkoma, palyginti nebrangu, o skoniai...

Dėl klaidos prekybos centre pirkėjai prašomi pasitikrinti banko sąskaitą (10)

Prekybos tinklo „ Tesco “ atstovai pranešė, kad dėl įvykusios sistemos klaidos parduotuvėje...

Lietuvoje žada branginti vištieną (219)

Artimiausiu metu kai kurie vištienos produktai gali pabrangti net iki 10 proc., prognozuoja Lietuvos...

5 būdai įvertinti savo finansines galimybes (14)

Lietuviai aktyviai naudojasi pirkimo išsimokėtinai galimybėmis, nes bemaž kas antras Lietuvos...

Kai kurių euro monetų gali nelikti ir Lietuvoje (28)

Estijoje pamažu kyla diskusija, ar reikėtų atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. Anot Lietuvos banko...

Top naujienos

Žiaurios nuotraukos paslaptis: budelio Dušanskio atvaizdas ir baisi brolio išdavystė perspėjimas – vaizdas gali šokiruoti (230)

Prieš jūsų akis pokario laikų žiauri nuotrauka. Joje matome NKVDistus ir nušautą į kaktą...

Visą gyvenimą kankinusi paslaptis: viskas prasidėjo nuo radinio tėvų miegamajame (3)

Robinui buvo trylika, kai sužinojo, kad yra įvaikintas. Dar vėliau išsiaiškino, kad buvo paliktas...

Kai kurie dalykai Baltarusijoje – neįtikėtinai pigūs (31)

Nemažai alkoholį vartojančių vyrų ir moterų, daug kur rūkoma, palyginti nebrangu, o skoniai...

Tėvai net neįsivaizduoja, kuo gali baigtis jų atostogos su vaikais: gresia baudos (245)

Kada noriu, tada ir atostogauju – su tokiu tėvų požiūriu susiduriantys mokytojai patenka į...

Paskutiniame Vilniuje Jazzu ir Leono Somovo koncerte – staigmena draugui, ašaros ir dovana merginos paliktam vaikinui (26)

Žvarbų šeštadienio vakarą šalia "Siemens" arenos rinkosi tūkstančiai Justės Arlauskaitės...

Neištikimybės priežastys gali būti daug sudėtingesnės, nei jums atrodo

Ne visada tai yra problemų santykiuose požymis. Visus, kurie susidūrė su neištikimybe, pirmiausia...

Karšta kova dėl „Eurovizijos“: paaiškės trys pirmieji finalo dalyviai (56)

Šeštadienio vakarą LRT prie televizorių ekranų ir vėl prikaustė „Eurovizijos“ gerbėjus....

Patekęs į avariją nusivylė draudimu: daugiau su jais reikalų neturėsiu (280)

Draudimo paslaugų kainos kyla kaip ant mielių, tačiau garantijų, kad ištikus bėdai žmogus...

Mokslininkai atskleidė mirtį sėjusių Pragaro vartų paslaptį (1)

Mokslininkai Turkijoje tyrinėja senovinę vietą, vadinamą Pragaro arba Hado vartais: senovės...

Kai kurių euro monetų gali nelikti ir Lietuvoje (28)

Estijoje pamažu kyla diskusija, ar reikėtų atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. Anot Lietuvos banko...