DELFI kalbintos psichologės pastebi sudaiktėjimą mūsų visuomenėje, didžiausią išraišką - vis brangesnes artimiesiems perkamas dovanas.
Vilnietė Aistė DELFI pasakojo pastebėjusi, kad ir pati Kalėdų dovanoms ima išleisti kur kas daugiau nei anksčiau.
„Aš pati save pagavau, kad prieš dešimt metų pirkdavau mamai nebrangius auskarus ir apyrankę, o dabar jau perku batus arba buities prietaisą, kuris kainuoja maždaug dešimt kartų daugiau nei išleisdavau tada. Nesutikčiau, kad tai kaip nors susiję su mano finansine situacija, nes perkamos gimtadienio dovanos nesikeitė“, – pasakojo ji.
Panašias tendencijas moteris pastebi ir savo aplinkoje.
„Tiesiog Kalėdos tapo didesne švente, kai visi laukia ir tikisi didesnių dovanų. Gal tik man susidaro toks įspūdis, bet ir vaikams dovanos jau yra kur kas rimtesnės. Gal tai lemia ir visuotinis apsipirkimo vajus, kuris pasiekia ir širdis, ir protus. Matyt, rinkodara gerai dirba ir žmonės jaučia poreikį kažką nupirkti“, – kalbėjo Aistė.
Tuo metu vilnietė Gražina šiemet sutarė su šeima, kad jokių dovanų nedovanos.
„Anksčiau stengdavomės vienas kitą kažkuo nustebinti, bet stebinti sekasi vis sunkiau, nes visi esame visko pertekę. Kad man padovanos siurblį yra gerai, bet aš ir pati jį nusipirksiu. Taigi pernai mes su vyru nusprendėme pasidovanoti atvirukus linkėjimais. Aš, pavyzdžiui, palinkėjau jam su manimi nuvykti į įdomią kelionę. Žinoma, jis man neparašė atviruko. Šiemet net duktė paprašė, kad apsieitume be dovanų“, – DELFI pasakojo moteris.
Ji pripažįsta taip pat pastebėjusi, kad dovanos tampa vis brangesnės.
„Anksčiau iš tiesų pakakdavo smulkmenos, o dabar labai veikia reklama, kai kiekviena save gerbianti parduotuvė pasivadina dovanų namais, dovanų miestu ar dovanų sostine. Kiekvienas daiktas: pienas, duona, laikraštis ar kita smulkmena pasivadina nepakartojama kalėdine dovana. Mane tai labai atstumia“, – kalbėjo Gražina.
Kas suėda kalėdinę dvasią?
Psichologė Genovaitė Petronienė sutinka, kad dabar požiūris į Kalėdas yra daug daiktiškesnis nei anksčiau. Pavyzdžiui, tik po Nepriklausomybės atgavimo žmonėms buvo kur kas svarbesnė religinė Kalėdų prasmė.
„Šiuo metu matomos dvi mados iš karto: pirmoji – vis brangėjančios dovanos, kuri yra daug didesnė, o antroji – apskritai atsisakyti dovanų. Tokie žmonės sprendimą motyvuoja tuo, kad dovanas turi nupirkti per dideliam skaičiui žmonių. Todėl jie nusprendžia pirkti dovanas per gimtadienius, kai gali daugiau laiko pagalvoti“, – DELFI komentavo ji.
Psichologės nuomone, visuomenėje nuolat vyksta virsmas. Tik gaila, kad pokytis vyksta ne į dvasinę, bet į vartotojišką pusę. Aiškiausias to požymis – perkamos brangesnės dovanos.
Tačiau kodėl skiriama mažiau laiko maisto gaminimui?
„To priežastis – klestintis baisus darboholizmas, nes prieš Kalėdas žmonės labai intensyviai pabaiginėja visus darbus. Taigi realiai jie neturi laiko nei dovanoms, nei šventėms pasiruošt, nes jaučia didžiulį spaudimą darbe pabaigti darbus. Su kiekvienais metais tai didėja. Todėl Kalėdas visi pasiekia ganėtinai smarkiai išsekę ir didelės laimės nėra“, – teigia psichologė.
Dar viena problema – per šventes žmonės staiga pamato, kokie yra jų santykiai, į ką nuolat bėgdamas gali nekreipti dėmesio.
„Taigi pasimato psichologinė-dvasinė pusė, kuri dažnai būna skausminga, nes buvo apleista“, – sako ji.
Besirengiantiems šventėms psichologė pataria pagalvoti, kaip elgtis, kad šventė nebūtų sugadinta.
„Pats geriausias dalykas būtų, jeigu žmonės iš anksto pagalvotų apie šventės scenarijų, ką jie kalbės prie stalo, numatytų stalo žaidimus, kad pasisėdėjimas būtų ne tiek realistiškas, kai visi rūpinasi tik silke ir dovanomis, bet būtų gyvas, kai apibendrinama, kas šiais metais buvo gerai, kas negerai, apie ką jie svajoja. Tai labai sunku, nes netgi inteligentų šeimos yra pakankamai inertiškos ir pokalbis juda labai sunkiai, viskas nueina į banalias šnekas apie politiką ir daiktus. Manau, kad labai svarbu į šventę įnešti prasminį dvasinį-psichologinį pagrindą“, – sakė G. Petronienė.
Kas yra svarbiausia per Kalėdas
Psichologė Sonata Vizgaudienė taip pat pripažįsta, kad mūsų visuomenėje jaučiamas sudaiktėjimas.
„Iš tiesų dabar žmonės nebeįsivaizduoja, kad gali nepirkti dovanų bent jau savo artimiausiems žmonėms. Tokį supratimą mums įsiūlė prekybininkai, ko anksčiau tikrai nebuvo. Juk ir vaikams reklamose kalami į galvą žaislai ir jie ima norėti to, o ne kito. Tada tėvams pasidaro sunku paaiškinti, kodėl vaikas negali to žaislo gauti“, – DELFI sakė ji.
Pašnekovės teigimu, dovanojant dovanas ypač vaikams svarbu laikytis nuoseklumo.
„Vaikai gali pasidžiaugti smulkmenėlemis, jeigu visada bus taip. Jeigu kasmet dovanojamos brangios dovanos ir staiga vienais metais vaikas gauna saldainių ir mandarinų, jis būtų nustebęs ir nusiminęs. Šeima turi elgtis nuosekliai. Nuoseklumas vaikams suteikia saugumo jausmą, nes jiežino, ką gali gauti ir bus tuo patenkintas“, – sakė S. Vizgaudienė.
Panašūs principai galioja ir suaugusiems.
„Juk jeigu įmonei gerai sekasi ir ji rengia įspūdingus Kalėdų vakarėlius, o vienais metais situacija pablogėja ir ji nebegali to padaryti, žmonių motyvacija krenta, nes labai sunku persiorientuoti. O jeigu nuolat būtų išlaikomas vienodas tonas, visiems būtų gerai. Galioja paprasta taisyklė – prie gero greitai priprantama“, – pastebi pašnekovė.
Pasak jos, klaidingai manoma, kad svarbiausia per Kalėdas yra dovanos.
„Dovanos labai greitai užsimiršta, o žmogaus širdyje lieka atmosfera. Ar šventės metu jaučiausi gerai, ar pajaučiau kalėdinę dvasią? Tai labiausiai įstringa bet kokios šventės metu, o Kalėdų – ypatingai. Šventiškumas pajaučiamas, kai yra jauki atmosfera, o ją kuria ruošimasis kartu. O ne tada, kai mama viena suplukusi paruošia stalą, visus sukviečia ir jie pavalgo. Svarbu, kad visa šeima būtų įtraukiama į ruošimąsi šventei“, – teigė S. Vizgaudienė.
Taip pat, psichologės nuomone, galima būtų šeimoje įvesti pasidalijimo tradicijas, pavyzdžiui, kiekvienam palinkėti nuoširdžiai to, ko žmogui trūksta, paruošti žaidimų prie stalo.
„Artimumas ir jaukumas labiausiai ir kuria šventinę dvasią. Labai daug streso žmonėms sukuria tai, kad jie viską ir labai gerai nori padaryti paskutinę savaitę. Tada sustresuojame, atsiranda nerimas ir šventės pasidaro nelabai šventiškos“, – tvirtino pašnekovė.
