Kaip dviejų eurų monetą paversti 1500 eurų kapitalu

Lietuviai – darbšti tauta. Kas uogas ir grybus prie kelio pardavinėja, kas pildo savo seną svajonę atidaryti niekur nematytą kavinę, o kas monetas kolekcionuoja. Jau gerą pusmetį lietuviai naudojasi naujaisiais eurais, o numizmatai pastaruosius kolekcionuoja ir bando savo turimais turtais pralenkti vieni kitus. Tiesa, jeigu atrodo, jog užtenka turėti kelias paprastas monetas ir galite nieko daugiau neveikti, klystate.

„Kolekcionieriai turi turėti tris gyvenimus: pirmą, jog surinktų monetas, antrą, kad jas susitvarkytų, surūšiuotų, o trečią, jog parduotų“ , - juokauja Lietuvos kolekcionierių asociacijos vadovas Narimantas Savickas. Kaip ir kiekvienas verslas, taip ir numizmatika turi savas žaidimo taisykles, tačiau jas perpratus – užsidirbti įmanoma.

Kas sudaro monetos vertę?

Numizmatams svarbu išleistos monetos kuo mažesnis tiražas ir idealus stovis, nes šie du veiksniai lemia monetų paklausumą ir pelningumą. Visgi mažų šalių, tokių kaip Vatikanas, San Marinas, Malta, Andora išleistos proginės monetos turi didžiausią vertę, nes jų tiražas būna mažesnis ir už jas kolekcionieriai pasiruošę nemažai sumokėti. „Monakas 2007 m. išleido princesės Grace Kelly garbei dviejų eurų proginę monetą, į apyvartą jų buvo išleista 20 001 vnt., dabar vienos šios monetos kaina siekia jau apie 1500 eurų, nors parduotuvėje būtų galima apsipirkti tik, kaip už 2-jų eurų sumą“, - kaip pavyzdį pateikė Žilvinas Leškevičius, meno galerijos – antikvariato florinus.lt direktorius.

Lietuvoje populiariausi rinkti 2 eurų progines monetas, tačiau jas kolekcionieriai renka tik pažymėtas ženklu UNC (uncirculated – apyvartoje nebuvusias). Tokias monetas įmanoma gauti tik iš naujų ir nepraplėštų bankinių ritinėlių – taip garantuojamas idealus stovis ir didžiausia vertė. „Jeigu bankiniame ritinėlyje yra 25-ios dviejų eurų nominalo monetos, tai jas parduoda iš karto už 55 eurus, nors jų nominali vertė 50 eurų“ , - paslaptimis dalinosi florinus.lt direktorius. Tokia 2 eurų proginių monetų kolekcijos vertė – 5 300 eurų. N. Savickas taip pat pastebėjo, jog padaugėjo mėgėjų, kurie renka tokias monetas, kurias galima lengvai įsigyti parduotuvėje arba jos jau būna sugadintos, subraižytos. Įvairių monetų galima rasti ir lietuviškoje „Facebook“ grupėje „Euro monetų kolekcionieriai“, kurioje siūloma keistis turimomis, pirkti kitų šalių progines monetas arba mažų valstybių išleistas monetas.

Kalbant apie apyvartines progines euro monetas, Estija ir Latvija čia pirmauja, nes Lietuva dar nėra išleidusi pastarųjų monetų, o tuo tarpu šiose Baltijos šalyse proginės apyvartinės euro monetos – ne naujiena. Šiuo metu Latvijoje banke dar galima įsigyti monetą, skirtą ES Tarybos pirmininkavimui, kurios tiražas – 1000 000 vnt., ir jų kaina maždaug vienu euru didesnė nei nominali, tačiau tų monetų, kurių jau bankuose nėra, kaina išauga iki dviejų eurų nei jos nominalas. Prancūzijos bankai profesionalams taiko išimtis ir progines apyvartines monetas parduoda už nominalią jų kainą.

Moneta prie monetos arba verslo galimybės

Kiekvienam verslininkui pradėjus kažką savito aktualu ne tik pati idėja, tačiau taip pat svarbu tiek pelnas, tiek ir įvairios galimybės. Nors iš šono gali atrodyti, jog kolekcionavimas gali būti tik smagus pomėgis, tačiau dažnai tokie hobiai ir užsidegimas gali jus atvesti prie realaus uždarbio. Savo trumpa sėkmės istorija pasidalino ir Ž. Leškevičius.

Paklaustas apie savo sėkmės istoriją numizmatikoje jis nurodė, jog nuo mat mažumės domėjosi monetomis, pats jas kolekcionavo, kol galiausiai įkūrė savo verslą – meno galeriją – antikvariantą florinus.lt Šioje galerijoje ne tik siūlomos įvairios monetos, tačiau verslininkas užsiima ir prekyba kolekcinėmis vertybėmis, paveikslais, banknotais. Pradėjęs nuo kelių monetų mažas berniukas išaugo į verslininką, kurio florinus.lt yra oficialus Lietuvos banko numizmatikos vertybių platintojas.

Jeigu savo verslo idėja nevilioja arba pritrūkote minčių, visada galima paieškoti brangių ir retų monetų. Zigmanto III – jo garbei lietuviška auksinė moneta, nukalta 1591 metais ir sverianti vos 3 gramus viename Vokietijos aukcione buvo parduota už 70 tūkstančių eurų. Žinoma, tokias monetas medžioti reikia ilgai ir šiam tikslui reikia skirti nemažai pinigų ir jėgų, tačiau N. Savickas tvirtina, jog lietuviai ne itin pasiruošę sumokėti apvalią sumą už monetų rinkinius, nes pats šiuo metu bandantis parduoti kolekciją sulaukia pasiūlymų ją išardyti, parduoti vos kelias trūkstamas monetas taip sumažindamas visos kolekcijos pelną.

Paklausus Ž. Leškevičiaus apie greitesnio užsidirbimo galimybę, jis nurodė, jog čia, kaip ir bet kitur, vyrauja paprasta logika: „Jei perki vieną vienetą sau į kolekciją - už ją sumokėsi brangiau, jeigu iš pardavėjų perkama perpardavimui - imamas didesnis kiekis už žemesnę kainą, tada perpardavinėtojai užsideda antkainį ir parduoda brangiau“.

Numizmatikos pavojai

Jeigu susidomėjote ir supratote, jog čia – jūsų pašaukimas, reiktų žinoti, jog ir čia pasitaiko sukčių, kurie bando pasipelnyti iš kitų žmonių nežinojimo. Už monetų padirbinėjimą oficialiai nėra baudžiama, kaip kad už pinigų klastojimą, todėl dažniausiai apgavikai renkasi paprastą metodą. „Pavyzdžiui, aukso monetos beveik nekeičia išvaizdos, nes auksas nesioksiduoja, todėl monetų klastotojai išlydo senas auksines monetas ir iš to metalo pagamina itin retas, brangias, senovines monetas” ,- teigia Ž. Leškevičius.

N. Savickas pajuokavęs apie tris profesionalaus numizmato gyvenimus neklydo, nes jeigu trokštama surinkti kuo didesnę kolekciją ir iš to gauti apčiuopiamą pelną, reikia nuolatos sekti planuojamų monetų išleidimo datas. Šiame žaidime galioja taisyklė „kas pirmesnis, tas gudresnis“, nes monetos kaina paprastai po išleidimo truputį pakyla, o vėliau vėl pabrangta, kuomet jų nebėra bankuose, todėl labiausiai apsimoka monetą nusipirkti ir parduoti ją vėliau – taip jūsų investicija atsipirks greičiau.