aA
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras pristato Stanislovo Sajausko knygą „Lito istorija“. Litas, kurio istorija tiesiogiai siejasi su dviem Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiais, apimančiais 1922–1940 ir 1992–2015 metus, o pavadinimas – su Lietuvos vardu, jos piliečių sąmonėje išlieka kaip tautinė ir stabiliausia valiuta.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Po Lietuvos aneksijos 1940 m. birželio 15 d. buvo nutrauktas nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvavimas ir lietuviškų pinigų kursavimas, Lietuvos bankas paverstas SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, ir nuo 1941 m. kovo 25 d. litų apyvarta buvo uždrausta, jis išimtas iš piniginės apyvartos ir įvestas rublis. Lito banknotai sudeginti, didelė dalis išvežta į Maskvą, o 15 mln. litų 1941 m. pagrobė vokiečiai. Pirmasis lito gyvenimo etapas baigėsi.

Atkurta nepriklausomybė sužadino nacionalinės valiutos atgimimo viltį ir atsirado puikia proga atnaujinti nacionalinio tapatumo interpretacijas kuriant banknotus. Lito kūrimo procesas buvo ilgas. Valiutos kūrimo patirties Lietuvoje neturėjo nei konkurso organizatoriai, nei dailininkai.

Lito išvaizda buvo kuriama ilgai ir nuosekliai. Dailininkų grupės darbas truko apie metus. Paskelbus konkursą dailininkams teko užduotis pasirinkti, ką vaizduoti banknotuose. Pasiūlymuose matyti, kad į atkuriamą litą jie žiūrėjo kaip į tarpukario banknotų tąsą. Banknotus dažnai puošė įmantrūs ornamentai ir šriftai, buvo gausu liaudiškų audinių, juostų ornamentų, medinių verpsčių ir langų papuošimo fragmentų. Buvo ir pasiūlymų vaizduoti Lietuvos kunigaikščių portretus – ne realius, o įsitvirtinusius tradicinėje ikonografijoje.

Kiekvieno lietuvio sąmonėje litas sukelia šiltus jausmus, žadina nostalgiją. Kita vertus, euro įvedimas parodo valstybės ryžtą nesidairant į šalis, tuo labiau nesigręžiojant atgal, žengti Vakarų Europos keliu. Nuo šiol lietuviškos euro monetos, paženklintos valstybiniu herbu – Vyčiu – ir lietuvišku valstybės vardu, Lietuva skleidžia ne tik Vakarų Europai, bet ir visam pasauliui gerąją žinią apie mūsų šalį. S. Sajausko knyga „Lito istorija“ žodžiais ir vaizdais primena reikšmingą lietuviško lito kelią iki dabartinių eurų, jo vaidmenį mūsų valstybės istorijoje, ekonomikoje, visuomenės sąmonėje.

DELFI kviečia skaityti knygos ištrauką.

Knygos viršelis
Knygos viršelis
© Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

***

Naujas litų istorijos etapas – monetos

Ant prasto popieriaus atspausti pinigai, ypač centai, apyvartoje greitai susidėvėdavo, todėl netrukus iškilo poreikis kalti monetas, pakeisiančias banknotus. Dar 1923 m. spalio 12 d. Finansų, prekybos ir pramonės ministerija paskelbė konkursą 1, 2, 5, 10, 25, 50 centų ir 1, 3, 5, 25, 50 litų monetų projektams, kurie išreikštų tautinio meno dvasią1. Projektų autoriams pažadėtos premijos nuo 100 iki 5000 litų, o premijuoti projektai turėjo tapti valstybės iždo nuosavybe2.

Gal dėl nepakankamai apibūdintų reikalavimų ar dėl pernelyg trumpo dviejų savaičių termino iš pateiktų projektų komisija tik du grafinius projektus pripažino tinkamais. Po 300 litų premijuoti skulptoriaus Bernardo Bučo (1903–1979) 5 ir 10 centų projektai. Komisija taip pat nusprendė įsigyti Bučo 1 ir 10 litų projektus (sumokėjo po 200 litų už kiekvieną) bei Juozo Kaminsko (1898–1957) 50 centų ir Balio Buračo (1897–1972) 3 litų projektus, kiekvienam paskirdama po 100 litų premiją. Konkurso rezultatai netenkino Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos lūkesčių, tačiau nutarta naujo konkurso neskelbti, o kreiptis į žinomus skulptorius ir prašyti jų pateikti savo projektus – apie tai liudija Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje saugomi skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970) 1923 m. sukurtų ir 1924 metais pažymėtų Lietuvos monetų grafiniai projektai.

Kaip atrodė stabiliausias Lietuvos pinigas
© Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Neskelbtą konkursą, matyt, laimėjo Juozas Zikaras (1881–1944), nes 1923 m. gruodį Finansų, prekybos ir pramonės ministerija kreipėsi į jį siūlydama nulipdyti metaliniams pinigams tinkamą Vyčio modelį, o 1923 m. gruodžio 28 d. Ministerija sudarė su Zikaru sutartį, pagal kurią jis iki 1924 m. kovo 1 d. turėjo pagaminti vaškinius 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 3, 5, 10 litų monetų modelius. Vienoje jų pusėje turėjo būti vaizduojamas Vytis, užrašas LIETUVOS RESPUBLIKA ir nurodyti 1924 metai. Prie sutarties buvo pridėti keturi 1923 m. konkurse premijuoti darbai: Bernardo Bučo 5 ir 10 centų, 1 ir 10 litų bei Balio Buračo 3 litų grafiniai projektai, ir įpareigota juos panaudoti savo kuriamuose monetų modeliuose.

Pastebėtina, kad visi šie lietuviškų monetų kūrimo veiksmai buvo vykdomi dar nesant įstatyminio pagrindo – Seimui nepriėmus Monetų įstatymo, kuriame turėjo būti nustatyti esminiai būsimų metalinių pinigų parametrai (nominalai, metalai, tauriųjų metalų prabos ir kt.). Tik 1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė, o 1925 m. balandžio 3 d. papildė Monetų įstatymą. Šiuo įstatymu galutinai nustatyta, kad:

  • Valstybės iždui suteikiama išimtinė teisė kalti ir leisti į apyvartą metalo pinigus; pinigai kalami iš aukso, sidabro bei vario ir aliuminio lydinio.
  • Kiekvienas pilietis turi teisę pristatyti Valstybės iždui aukso monetoms kalti; už monetų nukalimą imamas Finansų ministro nustatytas mokestis.
  • Įstatymas nustatė į apyvartą išleidžiamų monetų kiekį: vario ir aliuminio – iki 2 litų vienam gyventojui; sidabro – iki 6 litų vienam gyventojui; aukso – neribotą.
  • Leidžiant į apyvartą monetas, banknotai iki 2 litų imtinai iš apyvartos išimami.

Prieš priimant minėtus įstatymus Juozo Zikaro darbus kontroliavo, keitė ir tvirtino sutarties sąlygas Finansų, prekybos ir pramonės ministerija, vadovaujama Vytauto Petrulio. Pagal sutartį Zikaras sukūrė vienuolikos monetų aversų (su Vyčiu) ir reversų modelius, pagal kuriuos ir buvo nukaltos 1925 m. laidos 1, 5, 10, 20, 50 centų ir 1 lito monetos. Dalis sukurtų modelių dienos šviesos neišvydo – liko tik jų gipsiniai modeliai, nes vėliau priimtame Monetų įstatyme buvo atsisakyta kalti 2 centų ir 10 litų monetas, o 2 ir 5 litų monetų išvaizda priderinta prie 1 lito. Tad 1923 m. gruodžio 28 d. Juozo Zikaro sutartyje numatytas 2 litų gipsinis modelis su saule reverse (pagal Balio Buračo 3 litų grafinį projektą), 5 litų – su gubomis ir 10 litų – su verpėja (pagal Bernardo Bučo grafinį projektą) nebuvo realizuoti, jie tebesaugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje3.

Centams kaldinti (aliumininės bronzos monetoms) Finansų ministerija paskelbė konkursą, įvykusį 1924 m. rugsėjo 10 d. Kaune. Iš 14 konkurse dalyvavusių monetų kalyklų komisija pasirinko mažiausiai (1 955 578 litus) užsiprašiusią Anglijos Birmingamo King’s Norton Metal Works bendrovę. Su šios solidžios bendrovės atstovu Normanu Neviliu (Norman Neville) Finansų ministras Vytautas Petrulis 1924 m. rugsėjo 22 d. pasirašė aliumininės bronzos monetų gamybos sutartį, pagal kurią monetų pavyzdžiai turėjo būti pateikti Finansų ministrui per 7 savaites nuo patvirtintų monetų modelių įteikimo bendrovei datos. Pirmoji monetų siunta turėjo būti nukalta ir atgabenta į Kauną per 9 savaites po pavyzdžių patvirtinimo Finansų ministerijoje. 10 vienpusių (po 5 averso ir reverso vienetus) pavyzdžių, matyt, buvo atgabenta ir patvirtinta (šiuo metu jie saugomi Trakų istorijos muziejuje4). Sutarta 3 milijonų aliumininės bronzos monetų partija laivu į Klaipėdą išsiųsta 1925 m. sausio 21 d., o centai išleisti į apyvartą 1925 m. pirmosiomis vasario dienomis.

Sidabrinėms monetoms kalti surengtas konkursas įvyko 1925 m. balandžio 30 dieną. Jame dalyvavo penkios užsienio kalyklos, tačiau tik vienos pateikti pavyzdžiai atitiko konkurso sąlygas. Tai buvo didžiausios kainos užsiprašiusi Anglijos bendrovė Johnson Matthey Co. Ltd, pateikusi Anglijos Karališkajai monetų kalyklai (Royal Mint) nukaltus pavyzdžius ir užsiprašiusi 5 443 900 litų. Nors pagal konkurso sąlygas likus tik vienam tinkamam pretendentui konkursas buvo neįskaitytas, tačiau Ministrų kabinetui pasitarus ir suderėjus nuolaidą iki 5,3 milijono litų, pasirašyta sutartis su Johson Matthey Co. Ltd bendrove, kuri apsiėmė Anglijos Karališkojoje monetų kalykloje savo lėšomis ir iš savo metalo nukalti sidabrines monetas. Pagal sutartį kalykla įsipareigojo pirmąją monetų partiją, gavusi Lietuvos Finansų ministerijos monetų pavyzdžių patvirtinimą, nukalti per 2,5 mėnesio, kitą dalį – per kitus du mėnesius. 1925 m. spalio 29 d. į Klaipėdą pristatytos 2 ir 5 litų nominalo monetos, lapkričio 26 d. jos išleistos į apyvartą. 1926 m. sausio 12 d. Lietuvą pasiekė likusios (1 lito) monetos.

Jono Karecko-Kario duomenimis, iš viso su 1925 m. data nukaltų monetų suma – 20,95 milijono litų.

1925 m. liepos 15 d. Ministrų kabinetas skulptoriui Juozui Zikarui pavedė sukurti 50 litų auksinės monetos modelius ir 1926 m. biudžete numatė 0,5 milijono litų monetoms kaldinti. Deja, Zikaras tik įpusėjo projekto ruošimą (Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje saugomi abiejų pusių plastilininiai modeliai medinėje dėžutėje). Monetos averso modelis išbaigtas. Jame pavaizduota Lietuvos Respubliką simbolizuojanti sėdinti moteris su Gedimino pilies formos karūna, kaire ranka ji pasirėmusi į skydą su Vyčio kryžiumi, dešinėje – laiko vėliavą. Iš abiejų pusių užrašyta Lietuvos Respublika, apačioje – 1926 metai. Monetos reversas neišbaigtas. Jame pavaizduotas artojas su žagre ir arklys, bet nėra nei vadelių, nei nurodyto monetos nominalo (50 litų). Matyt, nesant privačių užsakymų, Vyriausybė atsisakė pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe kaldinti apyvartines auksines monetas.

5 litų monetos averso modelio kopija (1924 m., geležies grupės metalas, skersmuo 250 mm, skulpt. Juozas Zikaras; NMKČDM)
5 litų monetos averso modelio kopija (1924 m., geležies grupės metalas, skersmuo 250 mm, skulpt. Juozas Zikaras; NMKČDM)
© Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

1 Gerarda Dručkuvienė, „Išskirtinė Juozo Zikaro kūrybinės veiklos sritis“, Vytauto Didžiojo karo muziejus: almanachas, Kaunas: Krašto apsaugos ministerija, 2011, p. 197–202.
2 Eduardas Remecas, „1925 m. laidos Lietuvos Respublikos monetų kūrimo ir kaldinimo problematika“, Pinigų studijos, 2015, nr. 2, p. 48–62.
3 Miglė Banytė, Vaiva Laukaitienė, Juozas Zikaras, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2009, p. 147, 152.
4 Muziejus laikraštyje 2008–2009=Museum in the Newspaper, sudarytojai Virgilijus Poviliūnas, Irena Senulienė, Trakai: Trakų istorijos muziejus, 2011, p. 26.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kitais metais darbdaviai turės naują priežastį nekelti algų skaičiuoklė (219)

2019 metais dėl mokesčių reformos augs atlyginimai į rankas. Pavyzdžiui, vidutinį darbo...

Oficiali skaičiuoklė: pasitikrink, kaip po visų pokyčių 2019 metais atrodys tavo atlyginimas (214)

Darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimas, nauji tarifai, naujovės pensijų kaupime – nuo 2019...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (135)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Dėl to ir neturtingi? Tyrimas rodo, kad profesionalių finansinių patarimų lietuviai neklauso (67)

Tik 7 proc. šalies gyventojų, spręsdami finansinius klausimus, yra linkę labiausiai pasitikėti...

4 didžiausios baimės dėl pinigų: įveikti jas nėra sudėtinga (28)

Visame pasaulyje vienas didžiausių nerimo šaltinių yra baimė dėl pinigų ir finansinio...

Top naujienos

Ekspertai: kai kurie mokesčių pakeitimai verčia gūžčioti pečiais, bet statistikoje aplenksime estus (81)

Valstybės biudžetą priėmusi valdžia žada, kad 2019–ieji bus dosnūs visiems dirbantiesiems,...

Sulaikytas buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Ivanovas papildyta (355)

Vilniuje antradienį sulaikytas Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas, BNS patvirtino Generalinės...

Už butus viename lankomiausių Europos miestų – juokingos sumos: juos šluoja už grašius (172)

Dabar skelbimų portaluose gausu ne tik nekilnojamojo turto pasiūlymų Lietuvoje, bet ir užsienyje....

Ultimatumas Lietuvai: nesusipratimų virtinė ir keistos pasekmės sugriovė seną mitą (482)

Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga...

Stambule – emocijų pliūpsnis: Zavacką raminę teisėjai ir audringas Maksvyčio moralas rūbinėje specialiai DELFI iš Stambulo

„Šansų buvo, o jais nepasinaudojome“, – apmaudo po rungtynių Stambule neslėpė...

Karolinos Liukaitytės vyras susidūrė su rimtais nemalonumais: verslininkas nuteistas dėl milijoninės aferos (254)

Antradienį Generalinė prokuratūra paviešino informaciją apie laisvės atėmimo bausmę, kuri...

Šioje išparduotuvėje apsiperka net žinomos moterys, bet stilistės verdiktas – negailestingas (70)

Pastaraisiais metais miesto pakraščiuose viena po kitos duris atveria įspūdingų gabaritų...

Metus negrąžinto vaiko skandale – dar ne pabaiga: moters liudijimai pasikeitė žaibiškai (134)

Septynis vaikus pagimdžiusiai, bet ne visus auginančiai teko atverti teismo duris. Moteris...

Dramatiškoje atomazgoje „Fenerbahče“ įveikė visas rungtynes pirmavusią CSKA ekipą (3)

Dviejų Eurolygos milžinų akistatoje antradienį Stambulo „ Fenerbahče “ (12/1) komanda tik...

Penkios šalys įsimintiniausioms atostogoms: kur keliauti 2019 metais (7)

Kai tavo darbas – rašyti apie ambicingiausius pasaulio viešbučius ir svajonių keliones, visus...