aA
„Tikiu tik ta statistika, kurią pats suklastoju“, – sakė žinomas Anglijos politikas Vinstonas Čerčilis. Panevėžio verslininkai šiuo mokslu taip pat nebetiki.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tai, kad Lietuvoje brangsta maistas, paslaugos ar pramoninės prekės, nieko nebestebina. Kai kas dar pasipiktina kylančia sviesto, ledų, kirpėjo paslaugų kaina. Tačiau neseniai tikrą bombą panevėžiečiams mestelėjo Lietuvos statistikos departamentas. Jo specialistai paskelbė, kad šiame mieste kai kuriais atžvilgiais tampa gyventi brangiau nei Vilniuje ar Kaune. Čia esą reikia pilnesnės piniginės gėlėms, nakvynei, taksi ir net kebabams.

Pastarieji skanėstai, statistikos duomenimis, Aukštaitijos sostinėje brangiausi visoje Lietuvoje. Panevėžiečiai mažą kebabą lavaše perka vidutiniškai už 2,90 euro ir ši kaina esą per pusantrų metų išaugo dvigubai. O šalies kainos vidurkis – 2,47 euro.

Tačiau Panevėžio kababinių savininkai su tokia informacija nesutinka. 15 metų šiame versle besisukanti Jolanta Savickienė teigė, kad ji mažą kebabą lavaše parduoda už 2,50 euro ir ši kaina nesikeitė nuo pat euro įvedimo pradžios.

„Nesuprantame, iš kur ištraukti minėti skaičiai. Atrodo, kad kas stovi už kampo ir juos kuria kaip panorėjęs. Pas mus niekada nebuvo atėjęs joks kainų surašinėtojas ir nieko nefiksavo“, – stebėjosi vienos populiariausių kebabinių Aukštaičių gatvėje savininkė.

Kai Statistikos departamentas paskelbė tokias naujienas, anot jos, išsigando ne tik verslininkai, bet ir pirkėjai. Jie ėmė teirautis pardavėjų, ar kas nors keičiasi pamėgtoje užkandinėje.

„Nesvarbu, kad esame savininkės, pačios ruošiame žmonėms kebabus, tad šią virtuvę išmanome puikiai. Turime savo klientus, mintinai žinome jų poreikius ir nepokštaujame su kainomis“, – patikino J. Savickienė.

2,90 euro Panevėžyje neprašo ir kitos kebabinės – 2,80 euro mažas kebabas kainuoja Marijonų, 2,30 euro prašoma A. Smetonos gatvių užkandinėse.

Vilniečiai gaudo taksi iš Panevėžio

Keistai smulkiesiems Panevėžio verslininkams atrodo ir taksi paslaugų palyginimas su Vilniumi ir Klaipėda. Statistika skelbia, kad vienas važiavimas iki 5 km Aukštaitijos sostinėje kainuoja 4,04 euro, o Lietuvoje vidutiniškai – 3,68 euro. Vilniuje taksistas neva tokį patį atstumą nuvežtų už 3,36 euro, o Klaipėdoje – už 3,15.

„Sekundės“ kalbintas taksistas Vidas (vardas pakeistas) sakė, kad toks palyginimas – abejotinas, nes už tuos 5 kilometrus, anot jo, galima mokėti labai įvairiai. Jis už šį kelią gali paimti ir du ar šešis eurus.

„Jei patenki į spūstį, uždaroma geležinkelio pervaža, taksometras gali ir daugiau prikapsėti. Bet būna, kad vargana močiutė turi du eurus, tai užtenka ir tų“, – apie tai, kad objektyviai apskaičiuoti taksi paslaugas nėra paprasta, kalbėjo taksistas.

Vyras nesutinka ir su tuo, kad Vilniaus kolegos už tą patį darbą ima mažiau. Jis esą kartais savo darbo automobiliu nuvažiuoja į sostinę, tai vilniečiai jį stabdo tiesiog gatvėje, kad galėtų važiuoti pigiau. Tokie klientai panevėžiečiui dejuoja pavargę nuo savo taksistų plėšikavimo.

Statistikos ekspertai guodžia, kad panevėžiečiams pigu važinėti autobusais. Čia miesto viešojo transporto bilietas tik 52 centus, o Vilniuje – net 78.

Gėlė – brangi dovana

Net ir gėlių Panevėžyje, pagal Statistikos departamento skaičiavimą, nusipirkti brangiau nei kitur. Paskelbta, kad viena rožė čia vidutiniškai kainuoja net 2,07 euro.

Puokščių kūrėja Ieva iš Panevėžio teigė, kad ši prekė apskritai nėra pigi, kainą ypač pakėlė laidotuvių vainikų ir puokščių prekybininkai. Tačiau kalbinta moteris abejoja, ar savame mieste nerastum rožės už vos daugiau nei eurą. Ji pati viename prekybos centre šių dešimties gėlių puokštę nusiperka už 11 eurų.

Pašnekovės kaimynė Monika, prekiaujanti savo augintomis gėlėmis, taip pat sakė, kad brangesnėmis nei du eurai rožėmis Panevėžyje vargu ar kas prekiauja.

Beje, statistika skelbia, kad ir mirusiajam kapo duobę iškasti Panevėžyje brangiausia.

Nepalyginamos paslaugos

Statistikos darbo rezultatus itin skeptiškai įvertino ir viešbučių sektoriaus atstovai. Skaičių ekspertai apskaičiavo, kad Panevėžyje dviejų žmonių nakvynė trijų žvaigždučių viešbučio dviviečiame kambaryje kainuoja 76 eurus. Net Vilniuje esą tokia paslauga tekainuoja 63,9 euro, kituose didmiesčiuose – dar mažiau.

Panevėžio centre esančio viešbučio „Conviva“ savininkui Dainiui Kisieliui tiesiog juoką kelia toks statistikos palyginimas. Jo teigimu, lyginti Panevėžio ir sostinės viešbučių tinklų net neįmanoma. Jo viešbutyje dviejų žmonių nakvynės dviviečiame kambaryje trijų žvaigždučių viešbutyje standartinė kaina būtent ir yra 76 eurai. Tačiau ši kaina nuolatiniams klientams mažėja, taikomos nuolaidos.

„Mūsų viešbutis – pačiame mieste centre, prieš Savivaldybę. Ar tokia pat nakvynė kur nors Vilniuje, prie Rotušės aikštės, kainuotų 76 eurus? Ten be 400 eurų tikrai neapsistosi“, – kalbėjo D. Kisielius. Kai Panevėžyje trijų žvaigždučių viešbučių tik pora, tai, pasak pašnekovo, su jais gali lyginti vieną iš kelių šimtų tokių vietų Vilniuje ir nebūtinai jos bus visos vienodo lygio. Panevėžiečiai ir vilniečiai, pasak D. Kisieliaus, lygiuotis gali tik su vienodais mokesčiais.

„Kas čia sudėliojo tas kainas. Juk mūsų nei klausė, nei čia buvo atėję. Nebėra ką rodyti ir rašyti, tai paleidžia tokias žinias. Apskritai pagal statistiką Lietuvoje dar 3,5 mln. žmonių gyvena“, – kalbėjo viešbučio atstovas.

Vasarą, anot jo, Panevėžio viešbučiams sunkiau, nes žmonės išvažiuoja atostogauti. O šis miestas – ne kurortinis ir čia užsuka tik verslininkai, darbininkai, kuriems prireikia laikinos nakvynės. Tokių paslaugų poreikis nuo liepos mėnesio vidurio esą ima mažėti.

Atsakingas darbas

Be išvardytų paslaugų, panevėžiečiams taip pat brangiausiai tenka gydyti širdį – kardiologo konsultacija čia kainuoja 63,5 euro. Šiauliuose toks vizitas net perpus pigesnis.

Tad jeigu gėlių ir kebabų kainos pjauna širdį, geriausia Panevėžio gyventojams ją guosti pigiausiais bilietais (5,25 euro) į kino filmą ir nauja šukuosena, kurią vietinė kirpėja sukurs už vidutiniškai 15,7 euro. Nors ir čia dar galima pasiginčyti – geriausiuose Panevėžio salonuose tokios paslaugos tik nuo 50 eurų ir prasideda.

Kas sukuria tokios kreivos statistikos skaičius, atsakyti bandė Lietuvos statistikos departamento Duomenų parengimo Panevėžio skyriaus vyriausioji specialistė Egidija Ivanovienė. Pašnekovė aiškino, kad maisto, pramoninių produktų ir paslaugų kainos šioje institucijoje pagal sudarytą grafiką tikrinamos kiekvieną mėnesį.

„Pas mus esantis apklausų skyrius fiksuoja kainas. Taip pat čia dirba kainų klausėjos, jos turi visą parinktų produktų sąrašą ir pagal grafiką tikrina jų kainas parinktose įmonėse. Visa tai perduodama į Kainų skyrių, ten pagal tam tikrą metodiką viskas išanalizuojama ir pateikiami rezultatai. Tai reikalinga skelbiant kainų indeksą“, – dėstė specialistė.

Panevėžyje, anot jos, taip pat dirba dvi apklausėjos, jos vaikšto po parduotuves, įmones, kai reikia, skambina ir renka reikalingus duomenis. Tokios pareigos esą kruopščiai tikrinamos ir kontroliuojamos.

„Ar gali būti netikslu? Jei turi nueiti į paskirtą parduotuvę, pažiūrėti paskirto ženklo produkto kainą, tai juk nepasakysi kitos, nei už rašyta etiketėje. Esmė tik, kad paskui skaičiuojamas kainų vidurkis visoje šalyje“, – apie statistikos tyrimo objektyvumą kalbėjo pašnekovė. Jos teigimu, kadangi patikrinamos ne absoliučiai visų pardavėjų nurodytos kainos, gyventojams gali kilti abejonių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (131)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Pusei gyventojų trūks lėšų pensijoje – kas penktas jomis nepasirūpina (104)

Daugiau kaip pusė – 6 iš 10 – Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jiems pensijoje reiks...

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis (219)

Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (265)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...

Apsipirko internete: už šlamštą pinigų negrąžina (96)

Elektroninėje parduotuvėje Pačiupk.lt įsigytų prekių kokybe nepatenkinta vilnietė Ligita...

Top naujienos

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (242)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (95)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...

Iš emigracijos grįžusi Rasa pirmą Lietuvoje uždirbtą algą išleido maistui (39)

Jau aštuntus metus Norvegijoje gyvenanti Simona Šiemienė planuoja grįžti į Lietuvą ir...

Kaune vaikus sužalojusį agresyvų girtą „Volvo“ vairuotoją teko surakinti ir paklupdyti į ligoninę išvežti trys vaikai (11)

Šeštadienį Kauno pakraštyje, Vaišvydavoje, Didžiojoje g., kaktomuša susidūrė visureigis...

Nuostabaus grožio šalyje laukiamas kiekvienas lietuvis: vietiniai mus myli, todėl vaišina ir negaili pagyrų (18)

Vargu ar rastume abejingą Gruzijai keliautoją. Ši šalis apdovanota gamtos bei kultūros, ji pilna...

Atvirai papasakojo, kodėl niekas Holivude nebenori dirbti su Uma Thurman: kai kurios priežastys verčia sunerimti (1)

Kažkada Uma Thurman buvo tikra Holivudo žvaigždė . 1994 metais nusifilmavusi juostoje...

Rado būdą, kaip pakeisti žmogų: virtuali kopija nemokamai dirbs 24 valandas per parą

Kinijos Xinhua naujienų agentūra pristatė dirbtinio intelekto (DI) naujienų pranešėją.

Į Lietuvą veržiasi šaltis ir sniegas – gruodžio mėnuo bus kitoks nei įprasta (39)

Nors ruduo dar nesibaigė, daugeliui smalsu, kokia laukia žiema. Kai kurių klimatologų teigimu,...

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (59)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...