aA
Atvejai, kai verslininkai kelia kainas atsižvelgdami į sezoną ir klientų skaičių, yra dažni, tad gali būti, kad jie, naudodamiesi galimybe per Jūros šventę uždirbti, pakėlė kainas, portalui LRT.lt sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, rasti paaiškinimų tokiam verslininkų elgesiui nėra sunku.
Jūros šventė
Jūros šventė
© Mindaugas Milinis

Savaitgalį į Klaipėdos Jūros šventę rinkosi svečiai iš visos Lietuvos. Kai kuriuos iš susirinkusiųjų nustebino aukštos pramogų, paslaugų ir prekių kainos, o ypač – maisto kainos tiek mugėje, tiek Klaipėdos restoranuose.

Apsilankius viename tinkliniame restorane, esančiame pačiame Klaipėdos centre, Sukilėlių gatvėje, paaiškėjo, kad patiekalų kainos iš tiesų aukštesnės, nei nurodyta oficialioje restorano interneto svetainėje. Kad kainos tikrai buvo pritaikytos Jūros šventei, patvirtino ir viena restorano darbuotoja – pasak jos, pasibaigus šventei grįžtama prie įprasto meniu.

Įprastame restorano valgiaraštyje porcija šaltibarščių kainuoja 2,95 Eur, apkepti didžkukuliai – 4,95 Eur, blyneliai su varške – 4,75 Eur, bulviniai blynai su grybų padažu – 4,75 Eur. Jūros šventės metu šaltibarščiai kainavo 3,95 Eur, didžkukuliai – 5,35 Eur, blyneliai su varške – 5,35 Eur, o bulviniai blynai – 5,75 Eur.

Priešingai nei restorano darbuotoja, restorano atstovas ryšiams su visuomene portalui LRT.lt tvirtino, kad valgiaraštis yra pritaikytas ne tik Jūros šventei, bet ir visam vasaros sezonui: „Jūros šventės metu nebuvo specialaus meniu. Kiekvienais metais vasarą šiek tiek koreguojame savo restorano Klaipėdoje valgiaraštį. Taip siekiame mažinti patiekalų skaičių, o ne kelti kainas.

Vasarą Klaipėdoje kelis kartus padidėja svečių srautas. Norėdami kokybiškai ir greitai aptarnauti svečius, esame priversti šiek tiek siaurinti meniu, bet visi pagrindiniai patiekalai valgiaraštyje lieka. Planuojame, kad šis šiek tiek susiaurintas sezoninis vasaros meniu bus iki sezono pabaigos.“

Pasak su redakcija bendravusio restorano atstovo, jų tinklo restoranuose kainos skiriasi – jos priklauso nuo miesto, regioninių skirtumų, artimiausių restoranų kainų. Taip pat skiriasi ne tik kainos, bet ir patys valgiaraščiai.

Pirmadienį susisiekus su pačiu Sukilėlių g. esančiu restoranu ir pasidomėjus kainomis, telefonu atsiliepusi darbuotoja informavo, kad porcija šaltibarščių vis dėlto kainuoja tiek, kiek nurodyta restorano interneto svetainėje – 2,95 Eur, o ne tiek, kiek buvo nurodyta Jūros šventės metu pateiktame valgiaraštyje.

Sekmadienį, dar tebevykstant Jūros šventei, kalbinta restorano darbuotoja taip pat paminėjo, kad kainas Jūros šventės metu padidino ir aplinkiniai Klaipėdos miesto centro restoranai.

Komentuodamas šią situaciją, ekonomistas N. Mačiulis sako, kad atvejai, kai verslininkai kelia kainas atsižvelgdami į sezoną ir klientų skaičių, yra dažni: „Šioje situacijoje verslininkai reaguoja į padidėjusią paklausą. Turbūt ji padidėjo tiek, kad verslininkai nebegalėjo aptarnauti visų klientų, pasinaudojo galimybe padidinti kainas ir tokiu būdu sumažinti klientų srautą bei papildomai uždirbti. Manau, kad tai natūrali rinkos reakcija.“

N. Mačiulio teigimu, yra paaiškinimų tokiam verslininkų elgesiui: „Negaliu patvirtinti, ar pakelti kainas yra normali praktika, man nėra tekę to pastebėti. Tačiau galima rasti ekonominius dėsnius, kurie paaiškina tokį verslininkų elgesį. Bet kuriame sektoriuje taip yra – jei verslininkas mato, kad pirkėjo noras įsigyti prekę ar paslaugų yra daug didesnis nei verslininkų galimybės norus patenkinti, natūrali pasekmė yra kainų didėjimas. Tokie pavieniai atvejai tai labai gerai iliustruoja“, – sakė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, tokie atvejai gali papiktinti nuolatinius restorano lankytojus: „Yra rizika, kad bus nepatenkintų nuolatinių klientų. Tačiau turime suprasti, kad tokią dieną paprastai būna daug vienkartinių klientų ir tam tikri restoranai nėra suinteresuoti juos išlaikyti.

Šioje situacijoje restoranas tikriausiai sprendė problemą – paklausa buvo didesnė nei reali galimybė tą paklausą patenkinti – daugiau klientų, nei galima tuo metu aptarnauti. Žinoma, rizikuojama nuvilti ir papiktinti nuolatinius klientus. Tiesiog tokiu būdu bandoma ne tik papildomai uždirbti, bet ir valdyti klientų srautus siekiant užtikrinti jų pasitenkinimą, nes jiems nereikia laukti ilgose eilėse.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Apklausa: pandemijos metu trečdalis lietuvių susimąstė apie santaupas (1)

Kaip pandemija pakeitė lietuvių požiūrį į finansinį saugumą ir taupymą? Tai aiškinosi...

Lietuvos gyventojai dažniau naudojasi bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis (6)

Lietuvos gyventojai dažniau nei vidutinis europietis naudojasi bekontaktėmis mokėjimo...

Susirgimai COVID-19 muša antirekordus: ar tai koreguoja gyventojų išlaidas?

Besitęsiantis antrasis karantinas šalyje bei sustojusi dalies įmonių veikla, siekiant sustabdyti...

Bankai pataria mokėjimus atlikti anksčiau: per šventes pinigus akimirksniu perves dalis klientų (3)

Kasmet gruodį stebimą atsiskaitymų kortelėmis apyvartos bei operacijų skaičiaus augimą šiemet...

Iš užsienio emigrantų siunčiamų pinigų srautas šiemet bliūkšta: suma gali būti triskart mažesnė (186)

Nors kasmet į užsienį gyventi ir dirbti išvykę emigrantai į Lietuvą atsiųsdavo reikšmingą...

Top naujienos

Trys sunkieji kovos su Covid-19 ginklai, kurių nenaudoja Lietuva: ką kitos šalys daro kitaip (327)

Lietuvoje nauji užsikrėtimai koronavirusu kasdien skaičiuojami tūkstančiais. Nepaisant to, ne...

Rekordinis naujų atvejų skaičius: per parą užsikrėtė 2450 žmonės, mirė 17 žmonių lapkritį užsikrėtimų COVID-19 išaugo keturiskart (210)

Skelbiami nauji duomenys dėl koronaviruso Lietuvoje. Per praėjusią parą patvirtintų naujų...

Seime – du klausimai, kurie nulems darbą ateityje (1)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen prieš Seimo posėdį sakė tikinti, jog pasiūlymas...

Artėjant šventėms, įmonės ieško šimtų darbuotojų: už kiek ir kur galima įsidarbinti (82)

Nors antrojo karantino metu dalis įmonių sustabdė savo veiklas, o darbuotojus išleido į...

Transliacija / Tiesiogiai – iš Prezidentūros: kandidatė į vidaus reikalų ministres Agnė Bilotaitė (21)

Prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su kandidate į vidaus reikalų ministres Agne Bilotaite.

Šimonytė: prezidentui nepatvirtinus kažkurių kandidatūrų turiu planą B (86)

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė tikina turinti planą B, jei prezidentas Gitanas Nausėda...

JAV žvalgyba perspėjo Bideno komandą (105)

Po JAV prezidento rinkimų Kinija stengiasi užsitikrinti įtaką išrinktojo prezidento Joe...

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Neįgalią dukrą auginančios Henrikos skausmas: dirbti nebegalės, o valstybės parama – apverktina kita tema: ar pajūryje dar liko parduodamų būstų ir kas labiausiai domina lietuvius?

Henrikos Varnienės dukrai jau greitai 21-eri. Mergina turi visišką negalią, o vos ji sulauks...

Nerimą kelianti situacija Lietuvoje: per mažiau nei mėnesį – beveik 45 tūkst. koronaviruso atvejų (63)

Lapkritį registruotas intensyvus koronaviruso infekcijos ( COVID-19 ) plitimas visuomenėje – nuo...

|Maža didelių žinių kaina