aA
Už tokio paties laiko trukmės atostogas darbuotojai neretai gali gauti skirtingas atostoginių sumas. DELFI aiškinosi, nuo ko priklauso atostoginių skaičiavimas ir kada finansiškai naudingiausia imti atostogų?
Atostogos
© Shutterstock nuotr.

Pagal galiojantį darbo kodeksą kasmetinės atostogos gali būti minimalios, pailgintos ir papildomos. Kasmetinių atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos per metus. Kaip pasakojo buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo UAB „Advisera“ direktorė Lilija Savickaja, kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, tačiau viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė nei 14 kalendorinių dienų.

„Kitos atostogų dalies suteikimo tvarkos, įstatymas nereguliuoja, vadinasi, kasmetinės atostogos gali būti skiriamos nors ir po vieną dieną“, - pabrėžė specialistė.

Apmokama tik už darbo dienas

Kasmetinių atostogų metu yra mokamas vidutinis darbo užmokestis: „Imant kasmetines atostogas, pažymėtina, kad darbdavys privalo apmokėti tik už darbo dienas (pagal įmonės darbo grafiką, o už dienas, kurios turėjo būti poilsio dienos, nėra apmokama“. L. Savickaja pateikė pavyzdį: jei darbuotojo darbo dienos yra pirmadienis-penktadienis, o šeštadienis-sekmadienis yra poilsio dienos, imant 14 kalendorinių dienų kasmetines atostogas yra apmokama tik už 10 darbo dienų.

Buhalterijos specialistė paminėjo, kad darbuotojai gali finansiškai išlošti, imdami likusias kasmetinių atostogų dienas.

„Jeigu per metus darbuotojas jau yra panaudojęs 14 kalendorinių nepertraukiamų kasmetinių atostogų dienų, gali prašyti darbdavio suteikti jam kasmetines atostogas tik darbo dienomis, tokiu atveju darbuotojui tikslingiau yra imti atostogų dienas tik darbo dienomis, nes jos yra apmokamos. Tokiu būdu darbuotojui būtų apmokėta už 24 atostogų dienas, - aiškino pašnekovė. - Jeigu imti kasmetines atostogas visas iš karto (28 kalendorines dienas), darbuotojui yra apmokama tik už 20 darbo dienų, jei atostogų metu nėra šventinių dienų“. Šventinės dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos ir jos nėra apmokamos. „Todėl atostogauti tarpušventyje yra finansiškai naudinga tik tuo atveju, jeigu darbdavys sutinka leisti atostogų darbo dienomis, pavyzdžiui, pagal 2012 m. leido paimti atostogas nuo gruodžio 27 d. iki 28 d., o ne gruodžio 22-31 d.”, - pridėjo UAB „Advisera“ vadovė.

Skaičiuojant atostoginius, vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas imant trijų mėnesių – pavyzdžiui, atostogaujant nuo kovo 2 d., vidurkis skaičiuojamas nuo gruodžio, sausio ir vasario mėnesių atlyginimo, jį dalinant iš dirbtų darbo dienų.

„Siekiant gauti didesnius atostoginius ir finansiškai laimėti, darbuotojui tikslinga imti atostogas po tų mėnesių, kai jo darbo užmokestis buvo padidėjęs – gavo premijų, priedų prie algos, - patarė L. Savickaja. - Tarkim, darbuotojas Naujųjų metų proga gauna priedą prie algos gruodžio mėnesį, jam labiau finansiškai apsimokėtų eiti kasmetinių atostogų nuo sausio mėnesio, kadangi algos vidurkis skaičiuotųsi už spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Jeigu darbuotojo alga yra pastovi, jis galėtų finansiškai laimėti, tik imant atostogų dienas darbo dienomis“.

Taip pat minimalų atlyginimą, kuris nuo sausio 1 d. pakilo 150 Lt iki 1000 Lt, gaunantiems darbuotojams atostogauti finansiškai naudingiau būtų nuo balandžio mėnesio, kai vienos dienos vidurkis dėl padidėjusios algos bus didesnis: „Dėl to atostoginių suma, nors nežymiai, bet padidėtų“.

Geriau atostogauti po šventinių dienų

Advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė Agnietė Žukauskaitė taip pat paminėjo, kad skaičiuojami atostoginiai gali nesutapti su darbo užmokesčiu, kuris numatytas darbo sutartyje.

„Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, į jį įeina ne tik pagrindinis darbo užmokestis, bet ir įvairūs priedai ir premijos, priemokos už darbo poilsio ir švenčių dienomis, darbą naktį bei viršvalandžius. Tačiau į skaičiavimus nėra įtraukiami dienpinigiai, kompensacijos už įvairias komandiruočių metu patirtas išlaidas, sumos, išmokėtos pagal autorines sutartis bei kitos sumos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su užmokesčiu už atliktą darbą“, - kalbėjo specialistė.

A. Žukauskaitė taip pat prasitarė, kad jei darbuotojas gauna fiksuoto dydžio mėnesinį darbo užmokestį, tai geriau atostogauti po mėnesių, per kuriuos buvo šventinių dienų: „Taip yra todėl, kad per tuos mėnesius gautas uždarbis būtų dalijamas iš jų metu buvusių darbo dienų skaičiaus, kuris šventinio laikotarpio metu būtų mažesnis. Tačiau jei po trijų mėnesių laikotarpio darbo dienų skaičius mažesnis ne dėl šventinių dienų, o dėl, pavyzdžiui, darbuotojo ligos, tai neturėtų įtakos darbo užmokesčio už kasmetines atostogas dydžiui“.

Agnietė Žukauskaitė
Agnietė Žukauskaitė
© Bendrovės archyvas

Advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė teigė, kad yra ir daugiau veiksnių, nuo kurių priklauso atostoginių dydis.

„Gali būti įvairių niuansų, susijusių su darbo užmokesčio už kasmetines atostogas skaičiavimu. Pavyzdžiui, jei darbuotojas per tris mėnesius iki atostogų nebuvo darbe be pateisinamos priežasties (pravaikšta, nusišalinimas nuo darbo dėl darbuotojo kaltės), jo darbo užmokestis už kasmetines atostogas bus šiek tiek mažesnis. Taip yra todėl, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, pravaikštų dienos būtų prilyginamos darbo dienomis, ir taip būtų gaunamas mažesnis vidutinis darbo dienos užmokestis“, - pasakojo pašnekovė.

Kaip kitą pavyzdį teisininkė pateikė apmokėjimą už atostogas, kai į jas išeinama jau gavus įspėjimą dėl atleidimo iš darbo.

„Jei po tokio įspėjimo gavimo sumažėjo darbo užmokestis, vidutinio darbo dienos užmokesčio skaičiavimo pagrindu imami trys mėnesiai, einantys iki įspėjimo apie atleidimą gavimo dienos“, - teigė A. Žukauskaitė.

Teisininkė taip pat priminė dar vieną Darbo kodekso nuostatą, kuria pasinaudojęs darbuotojas gali tikėtis daugiau atostoginių: „Užmokestis už kasmetines atostogas turi būti mokamas likus ne mažiau kaip trims dienoms iki atostogų pradžios. Jei darbdavys už kasmetines atostogas ne dėl paties darbuotojo kaltės sumoka vėliau, darbuotojas turi teisę prašyti pratęsti kasmetines atostogas tiek dienų, kiek buvo pavėluota apmokėti už atostogas“. Už tokias papildomas atostogas darbdavys turi apmokėti taip pat kaip už įprastines atostogas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Atsiliepė daugiau nukentėjusių nuo automobilių sukčių: pasakoja neįtikėtino įžūlumo istorijas (35)

Po DELFI paviešintos publikacijos apie Lietuvoje siaučiančius sukčius , kurie iš gyventojų...

Schema veikia jau kurį laiką: už skatikus išvilioti automobiliai pradingsta šrotuose arba išnyra skelbimuose (93)

Sukčiai bus sugalvoję dar vieną būdą, kaip iš gyventojų išvilioti pinigus ir turtą. Lietuvoje...

Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena šia diena: didžiausi lengvabūdžiai – miestiečiai (70)

Dauguma Lietuvos gyventojų nėra linkę planuoti savo pajamų ir išlaidų ilgesniam laikui, o net...

Daliai „Revolut“ klientų Lietuvoje neįmanoma pasikeisti kortelės PIN kodo (59)

Savo kortelės PIN kodą galima pasikeisti bet kuriame bankomate, kuris atlieka tokią funkciją,...

Laikas apsispręsti dėl pensijos senka, bet trūksta atsakymo į esminį klausimą (98)

Ar pasitraukti iš papildomo kaupimo II pensijų pakopoje reikėtų nuspręsti iki liepos. Lietuvos...

Top naujienos

Šimonytė išdėstė savo komandos viziją ir pažėrė netikėtų pastabų kai kuriems ministrams (148)

Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi Ingrida Šimonytė sakė, kad į savo komandą, jei...

Techninių apžiūrų tvarka gali keistis: pajudino dešimtmečius veikiantį monopolį (72)

Privalomąją techninę apžiūrą Lietuvoje teikia dešimt pelningai dirbančių įmonių. Visos jos...

Rusijos nešvarios naftos krizė ligi galo neišspręsta: uostus toliau pasiekia užteršta žaliava Rusija nekomentuoja (21)

Rusijos pastangos įveikti beprecedentę naftos taršos krizę buvo nesėkmingos, šaliai pakrovus dar...

LKL užkulisiai: kodėl „Rytas“ nepanoro australo ir kaip pergalės neatnešė net pažadėti „iPhone“ laida „Krepšinio zona“ (32)

Eurolyga jau žino savo šių metų čempionus bei prizininkus, o po poros savaičių juos turės ir...

Tomas Sinickis. O dabar apie „Euroviziją“ rimtai, be humoro atsakymas Gediminui Jauniui (21)

Aš norėjau patylėti. Ir jau buvau pamiršęs Euroviziją. Bet šiandien perskaičiau Gedimino...

Siūlo prisidėti prie žalesnio Vilniaus: subūrę draugus balsuoti gaus savo vardu dedikuotą sodinuką

Europos Parlamento ( EP ) rinkimai lietuviams šiemet taps ne tik Europos lyderių išrinkimo...

Septyni klausimai, kurie kelia didžiausią nerimą dėl „Google“ ir „Huawei“ skandalo

Visus technologijų srities atstovus sukrėtė JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakas, kuriuo Amerikos...

Mirė legendinis austrų F-1 lenktynininkas Niki Lauda (2)

Austrijos sostinėje Vienoje mirė triskart F-1 lenktynių pasaulio čempionas Niki Lauda, pranešė...

Po kepinančio karščio – audringos liūtys, vėjas ir perkūnija: skelbia, kuriems miestams klius (14)

Antradienio pirmoje dienos pusėje vyraus nepastoviai debesuoti ir sausesni orai .

Istorinis dominavimas: Portlande triumfavę „Warriors“ – penktame NBA finale iš eilės

NBA atkrintamosiose varžybose istorinį pasiekimą užfiksavo čempionų titulą ginantys „Golden...