Mokesčius valstybei kasdien mokame absoliučiai visi – uždirbantieji daug ir gaunantieji minimumą, bedarbiai, besiverčiantieji iš socialinių pašalpų, net vaikai, mokykloje pietums perkantys bandelę. Uždirbdami atlyginimą, apsipirkdami, pildamiesi degalus, pietaudami kavinėje – mokėdami visur ir už viską atseikėjame duoklę valstybei. Ar bent įsivaizduojate, kiek mokesčių sumokėjote šį mėnesį? O kiek per metus? Sužinoję nustebsite.
© DELFI / Karolina Pansevič

Laisvosios rinkos institutas (LLRI) apskaičiavo, jog už vidutinį atlyginimą – 693 eurus į rankas – dirbantis žmogus per 2018 metus sumokės sumą, kurią pačiam susitaupyti būtų tiesiog neįmanoma. Taigi, jei esate tiek uždirbantis statistinis Lietuvos darbuotojas, metų gale būsite valstybei sumokėjęs 7 281 eurą. Kitaip tariant, po 5–6 metų „Volkswagen Passat“ kasmet arba po nesuremontuotą butą Panevėžyje kas porą trejetą metų.

Tokiam žmogui vien tik tam, kad sumokėtų mokesčius, reikėtų dirbti daugiau nei pusę metų – net iki liepos 11-osios. Tik tuomet jis pradėtų dirbti sau.

Uždirbantis 1000 eurų į rankas ir juos išleidžiantis žmogus mokesčiams sumokės daugiau kaip 11 120 eurų. Jam Laisvės nuo mokesčių diena išauš dar vėliau – liepos 16-ąją.

Jungtinėje Karalystėje šįmet tokia diena atėjo gegužės 19-ąją, čekams gegužės 22-ąją, bulgarams gegužės 13 dieną. Ispanai ją minės birželio pabaigoje.

Liūto dalis pensijoms

Iš LLRI sudaryto 2018 metų sumokėtų mokesčių kasos kvito matyti, kad 693 eurus uždirbančio žmogaus didžiausia sumokėtų mokesčių dalis – 2 518 eurų atiteks pensijoms.

„Pagal dabartinę sistemą Lietuvoje mokesčius pensijai mokantis žmogus nekaupia savo senatvei – tam tenka tik labai nedidelė dalis. Pensijoms sumokėta suma išskirstoma dabartiniams pensininkams, o būsimiesiems mokės būsimi dirbantieji. Kokią pensiją ateityje gaus dabartiniai mokesčių mokėtojai, priklausys nuo to, kiek šalyje bus dirbančių žmonių ir kiek pensininkų, kaip augs ekonomika ir darbo užmokestis“, – teigė LLRI ekspertė Ieva Valeškaitė.

Anot jos, tikėtina, kad pagal esamą sistemą dabartinių dirbančių žmonių pensija ateityje gali sudaryti mažiau nei 30 proc. jų atlyginimo.

„Visame pasaulyje ieškoma būdų, kaip pensijas padidinti, sustiprinti ryšį tarp įmokų ir išmokų bei paskatinti žmones, kad jie labiau patys apsirūpintų senatvei“, – sako ekspertė.

Sumoka už save ir kitą

Pagal per metus sumokamos sumos dydį antroje vietoje atsidūrė mokesčiai sveikatos apsaugai. Vidutinį atlyginimą gaunantis darbuotojas metų gale tam bus sumokėjęs 1 110 eurų.

Ieva Valeškaitė
Ieva Valeškaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Statistiškai vienas žmogus per metus serga 12 dienų, kurios 80 proc. apmokamos „Sodros“. Taigi beveik dvi savaites prasirgęs darbuotojas iš valstybės bus atsiėmęs apie 316 eurų. Dažniau ligų kamuojamas pilietis atsiima daugiau, sergantis mažiau gal ir visai neatsiima, tačiau kad ir kiek sumokėtume mokesčių, visi paslaugą pas gydytoją gauname vienodą – sveikatos priežiūros sistema veikia solidarumo principu.

„Eilės prie gydytojų labai didelės ir turime pabrėžti, kad Lietuvoje daugelio sveikatos draudimu pasirūpina valstybė. Tai reiškia, kad darbuotojai draudžia ne tik save, bet ir studentus, pensininkus, bedarbiusir kitas visuomenės grupes, kurias valstybė draudžia privalomuoju sveikatos draudimu. Tokių žmonių Lietuvoje yra 1,55 mln. ir tai sudaro 55 proc. visų gyventojų“, – teigia I. Valeškaitė.

Dvigubas atlyginimas

Daugeliu atvejų statistinis dirbantysis įsivaizduoja valstybei sumokantis tik tam tikrą dalį savo gaunamo atlyginimo. Ir tai yra visiška netiesa – darbdavys už darbuotoją valstybei sumoka nei daug, nei mažai – daugiau nei trečdalį jo atlyginimo.

Pavyzdžiui, 693 eurus į rankas gaunančio žmogaus priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ būtų 884,67 euro. Iš jo „Sodrai“ (pensijų ir socialiniam draudimui, sveikatos draudimui) kas mėnesį išskaičiuojama 79,62 euro, pajamų mokesčiui – 112,05 euro. Darbuotojo mokesčiai tarsi tuo ir baigiasi. Tačiau dar 31 proc., o iš vidutinio atlyginimo tai būtų 275,84 euro, „Sodrai“ už darbuotoją sumoka pats darbdavys. Taigi žmogaus, į rankas gaunančio 693 eurus, sudėjus visus mokesčius, darbo vieta realiai kainuoja kone dvigubai daugiau – 1 160,51 euro.

„Sakoma, kad algos mažos, darbdaviai mažai moka. Bet žmonės labai dažnai nemato darbdavio „Sodrai“ sumokamos 30 proc. dalies, o trečdalis atlyginimo yra labai didelė suma. Nuo 2019 metų bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio įmokos „Sodrai“ ir darbuotojas aiškiai matys, kokia jo darbo vietos kaina ir kiek iš jos išskaičiuojama mokesčiams“, – sako I. Valeškaitė.

Perki – grąžini valstybei

Tikrai ne visi suvokia ir tai, kiek sumoka mokesčių pirkdami prekes bei paslaugas.

Amerikoje prie prekių kainos papildomai nurodomas PVM. Lietuvoje PVM įtrauktas į kainą, tad retas pasidomi, kiek atėjęs į parduotuvę, kirpyklą ar kavinę sumoka vartojimo mokesčių.

Nors dažnai akcentuojama, kad Lietuvoje ir ES valstybėse taikomas panašus PVM tarifas, visgi tokia pozicija nėra visiškai teisinga.

Jei ne vienas dalykas, per metus galėtumėte nusipirkti po automobilį
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Pavyzdžiui, Lietuvoje lengvatinis 5 ir 9 proc. PVM taikomas vos septynioms prekių ir paslaugų grupėms: šilumos energijai, knygoms, periodiniams leidiniams, keleivių vežimo, turizmo apgyvendinimo paslaugoms, vaistams ir kitoms medicinos priemonėms bei neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms. Visoms kitoms prekių ir paslaugų grupėms nustatytas 21 proc. PVM.

Kodėl maistas svetur pigesnis

Atsakymas, kodėl Lenkijos pasienyje pardavėjos išmoko lietuviškai, slypi PVM.

Nors Lenkijoje standartinis PVM didesnis nei Lietuvoje ir siekia 23 proc., tačiau tarp apmokestintų lengvatiniu 5–8 proc. tarifu – nemažai būtiniausių, tarp jų ir maisto, prekių.

Kaip ir Lietuva, 21 proc. PVM taiko Olandija, tačiau ir ten maisto prekės, taip pat muziejų, teatro, sporto renginių bilietai apmokestinti 6 proc. tarifu. Suomijoje, kur PVM siekia net 24 proc., maistui, restoranų ir maisto tiekimo paslaugoms, net gyvūnų pašarui taikomas 14 proc. tarifas.

Lietuvos Vyriausybė, sudėsčiusi mokesčių reformos projektą, skaičiuoja, kad jai įvykdyti prireiks apie 600 mln. eurų – trečdalį šios sumos šįmet planuojama atsikovoti iš šešėlio.

LLRI ekspertų nuomone, augant mokesčių surinkimui, metas grįžti prie ekonominės krizės akivaizdoje duotų pažadų PVM sumažinti laikams pagerėjus.

„Kadaise buvo žadama, kad PVM didinamas laikinai, bet tas laikinumas tęsiasi jau dešimt metų“, – teigia I. Valeškaitė.

Efektyvumu abejoja

Skaičiuojama, kad vidutinį atlygį gaunantis žmogus per mėnesį visos rūšies mokesčiams išleidžia 606 eurus ir tai yra didesnė suma nei būstui, maistui ir drabužiams kartu sudėjus.

„Aišku, mokesčių mokėtojas iš tos sistemos ir pats gauna – naudojasi keliais, eina pas gydytojus, vaikai lanko nemokamus būrelius. Tačiau turėtų vykti diskusija, kam ir kaip panaudojamos per mokesčius valstybės surenkamos lėšos“, – mano I. Valeškaitė. LLRI balandį atlikta visuomenės apklausa, ar efektyviai išleidžiamos į valstybės biudžetą surenkamos lėšos, atskleidė, kad tik apie 51 proc. apklaustųjų mano, jog valdžia su pinigais tvarkosi efektyviai.

„Apklausos rezultatai rodo žmones manant, kad net pusė į biudžetą surenkamų mokesčių gali būti švaistoma. Tai liūdina. Iš tiesų niekas negali atsakyti, kaip tą efektyvumą tinkamai pamatuoti. Bet kai žmonės juo abejoja, labai sunku pinigus ištraukti iš šešėlio skatinant gyventojus mokėti mokesčius“, – sako I. Valeškaitė.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Maisto klastojimas: vietoj žuvies mums parduoda vandens glazūrą ir džiuvėsėlius (59)

Silkės vietoje sardinių siekiant atpiginti produktų gamybą arba vengiant mokesčių, šaldytų...

Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos? (178)

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad...

Kainų statistika išvertė iš kojų: Panevėžyje brangiau nei Vilniuje? (162)

„Tikiu tik ta statistika, kurią pats suklastoju“, – sakė žinomas Anglijos politikas Vinstonas...

Karštis sumažina darbingumą apie 10 procentų (1)

Harvardo universiteto mokslininkai įrodė, kad karštis sukelia mieguistumą ir sulėtina smegenų...

Įvedus protingą automobilių mokestį dyzelinių išlaikymas smarkiai išaugtų (241)

Kol Lietuvoje neįvesti nauji transporto priemonių mokesčiai, dujomis varomų automobilių...

Top naujienos

Kas sieja „valstiečius“ su Matijošaičiu? Atsakymą kauniečiai rado pašto dėžutėse (104)

Kam „valstiečiams“ savo partiniame leidinyje reklamuoti Kauno miesto merą Visvaldą...

Maisto klastojimas: vietoj žuvies mums parduoda vandens glazūrą ir džiuvėsėlius (59)

Silkės vietoje sardinių siekiant atpiginti produktų gamybą arba vengiant mokesčių, šaldytų...

Junckerio elgesiu pasibaisėjęs prancūzų žurnalistas: jis peržengė visas ribas papildyta (76)

„Atmosfera Briuselyje pastaruoju metu primena Brežnevo epochą. Mūsų politinei sistemai vadovauja...

Laukia dešimtmečiai prekybos karo? (22)

Apsisvaidymas vis naujais prekių sąrašais, kuriems taikomi muitų tarifai, jau yra nebe derybinė...

Gamta kėsinasi atimti pamėgtą lietuvių pramogą (4)

Poilsiautojams ši vasara prasidėjo kur kas anksčiau ir labai gerai: jau gegužės mėnesį...

Sostinės širdyje – trumpų suknelių ir šortų madų šou

Savaitgalį gero oro nepagailėta – termometro stulpeliai rodė virš 25 laipsnių Celsijaus....

Specialistai pataria: dešimtmetis jau turėtų mokėti skalbti ar įkalti vinį (3)

Vaikai sugeba kur kas daugiau, negu jūs įsivaizduojate, tad tėvai darydami viską už savo atžalas...

Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorams ir teisėjams atnaujinta 12:46 (303)

Rusija reiškia nepasitenkinimą Lietuvos prokuratūra , kuri už dalyvavimą nusikalstamuose Sausio...

Neatpažįstamai pakeitė legendinę Lietuvos vietą: štai čia marozų tikrai nerasite (125)

„Marozų kurortas“ – tokia nemaloni etiketė nuo seno persekioja Palangą. Tai pastebintis...