aA
Prieš trejus metus Vokietijoje buvo atlikta apklausa, kurios metu išsiaiškinta, kad beveik pusė vokiečių vis dar linkę eurus versti į Vokietijos markes.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Nors nacionalinė valiuta šioje šalyje nebeegzistuoja jau nuo 2002 metų, tačiau, kaip pranešė vokiečių naujienų internetinis portalas „Frankfurter Allgemeine“, ir po trylikos metų 47 proc. Vokietijos gyventojų savo pirkinių kainas konvertuoja į markes, ypač vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės, kurių išsilavinimas yra žemas.

Tuo metu, „Eurobarometro“ praėjusių metų duomenimis, pusė visų Lietuvos žmonių vis dar linkę konvertuoti eurus į litus.

Jaučiasi apgautas valdžios

Tai teigia pastebintis ir Kėdainiuose įsikūrusios įmonės „Orintas“, kuri prekiauja buitine technika ir teikia jos serviso paslaugas, savininkas ir vadovas Arūnas ORINTAS.

„Kai kas tikrai dar prisimena ir lygina anuometines kainas, buvusias litais. Taip pat ir aš pats kartais paskaičiuoju ir būnu sukrėstas, kiek viskas pabrango. Kai kas tiesiog pavirto iš lito tiesiai į eurą“, – prisipažino ir pasipiktinimo neslėpė įmonės vadovas.

Anot A. Orinto, netgi jo pažįstami verslininkai buvusias kainas litais adaptavo vienas prie vieno eurais.

„Vienas pažįstamas, kai tik pasikeitė eurai, sako: „Tai ką tu neimi už savo darbą viens prie vieno? Pas mus kaip buvo litais, tai dabar eurais, – atviravo pašnekovas. – Aš pavyzdžiui, šaldytuvus taisau. Tai aš jam ir sakau: „Negaliu aš šitaip imti. Tarkim, šaldytuvo kompresorių su visomis detalėmis, su darbu pakeisti būdavo 350 litų. Tai jeigu aš dabar pasakyčiau 350 eurų, tas žmogus mane toli toli nusiųs ir nueis nusipirks kitą šaldytuvą. Man tikrai nėra, kaip tą padaryti. Pas mus praktiškai niekas kaip ir nepasikeitė. Tos kainos, kaip buvo taip ir liko.“

Įmonės vadovas sako labiausiai nusivylęs yra valdžios pažadais, kai taip gražiai buvo žadama, kad niekas nepasikeis ir bus viskas sąžiningai perskaičiuota nustatytu kursu. A. Orinto teigimu, visa tauta eilinį kartą tiesiog viešai buvo apvogta.

„Pinigų keitimą esu ne kartą savo gyvenime patyręs ir tai tikrai buvo ne mano naudai, – liūdnai konstatavo įmonės savininkas. – Tad ką čia bepridursi? Gyvenimas gerėja kaip kad skelbia įvairūs statistikos rinkėjai. Tik taip gerėjant Lietuva be karo išnyks ir nesvarbu, kad vasarą atostogoms daugiau sugrįžo tėvynainių iš užsienio kraštų, bet statistika to su atostogomis nesusieja.“

Didžioji dalis pirkėjų susitaikė

Baldais Kėdainiuose ir kituose Lietuvos miestuose prekiaujančios įmonės „ELB“ administratorė prekybai Donata DRANIŠNIKOVA teigia, kad parduotuvių klientai gana greitai apsiprato su naująja valiuta ir kainų į nacionalinę valiutą nebeverčia.

„Mūsų klientai yra labai lankstūs: tiek vyresnio amžiaus žmonės, tiek jaunimas iš eurų į litus jau nebeverčia“, – trumpai ir aiškiai sakė įmonės atstovė.

Parduotuvė Kėdainiuose /. Algimanto Barzdžiaus nuotr.
Parduotuvė Kėdainiuose /. Algimanto Barzdžiaus nuotr.
© Rinkos aikštė

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas VILIMAS, taip pat sakė, kad Lietuvos žmonės gana greitai prisitaikė prie naujosios valiutos. Anot jo, pirkėjai nebekelia tokių klausimų: „Kiek tai kainuos litų, o ne eurų?“ ir jokių diskusijų su prekeiviais apie tai nebėra.

„Nesame pastebėję, kad žmonės būtų linkę versti iš eurų į litus. Tikrai, manau, kad pirkėjai jau adaptavosi, priprato per tuos beveik ketverius metus ir, jeigu ir yra linkę versti, tai nebent tik savo galvose, – kalbėjo asociacijos vadovas. – Su parduotuvėmis taip pat nesame turėję jokių diskusijų apie tai.“

Dažniau kainas verčia vyresni žmonės

Skirtingai nei prieš tai kalbėję pašnekovai, ne tik Kėdainiuose, bet ir visoje šalyje įsikūrusio buities technikos ir elektronikos prekybos tinklo „Topo centras“ generalinis direktorius Remigijus ŠTARAS teigė, kad nors ir nedidelė dalis klientų, bet kainas į litus jie vis dar verčia.

„Mūsų skaičiavimais, apytiksliai vos keli procentai visame prekybos tinkle, t.y. 37 parduotuvėse, kurios yra 25 miestuose, paskaičiuoja ir garsiai pardavėjui įvardija kainą litais“, – pažymėjo R. Štaras.

Anot pašnekovo, tai – dažniau vyresni žmonės mažesniuose miestuose ir kaimuose, kurie jau ne vienerius metus perka sau įprastas prekes.

„Didžiuosiuose miestuose tai vyksta rečiau ir beveik nefiksuojame kategorijose, kurios siejasi su laisvalaikiu, pvz., televizoriai, išmaniosios apyrankės, telefonai, žaidimų prekės, – kalbėjo prekybos tinklo vadovas. – Prekės, kurių kainas mūsų klientai kartais mėgsta perskaičiuoti – stambi buities technika bei smulkios prekės: tokios kaip baterijos, laidai, ilgintuvai, dėkliukai ir pan.“

Pasikeitus valiutai labai pakilo kainos

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita SOROKIENĖ sakė, kad šiuo metu šiek tiek mažiau žmonių bando konvertuoti eurus į buvusią nacionalinę valiutą. Dabar tik palygina įvertindami tai, kad kainos kilo labai stipriai.

„Pačioje pradžioje, gal apie porą metų, bene visi žmonės versdavo iš eurų į litus ir lygindavo, kiek tai tarkim kainuotų viena ar kita valiuta; įvertindavo situaciją, kaip anksčiau jie galėjo tą daiktą įpirkti ar parduoti ir kaip dabar, – prisiminė Z. Sorokienė. – Turbūt tą įprotį turėjo ne vien vokiečiai, bet ir visose šalyse, kuriose buvo įvesta bendra Europos valiuta. Galbūt šiuo metu žmonės apsiprato. Litas šiuo atveju išbrango, pasidarė euro kaina.“

Paklausta, ar pastebi, kad perkant, pavyzdžiui, maisto produktus ir kasdienio vartojimo prekes pirkėjai taip pat stengiasi konvertuoti kainas, asociacijos vadovė teigė, kad kai kurių verčia, bet įvertinti yra sunkiau, nes kainos šiuo atveju keičiasi gana greitai.

„Pavyzdžiui, šiandien parduotuvėje pirkau bananus, kainavo 40 euro centų, tai dabartinė jų kaina maždaug prilygsta ankstesnei. Bet brangesnes prekes, tai tikrai žmonės paverčia ir tikrai pasiskaičiuoja, kaip būtų buvę anksčiau, kaip yra dabar“, – tikino Z. Sorokienė.

Pašnekovės teigimu, dalis žmonių ne tik pirkdami prekes, bet ir darydamiesi remontus ar vertindami kitokius su statybomis susijusius darbus, dažnai gailisi jų neatlikę anksčiau. Mat pasikeitus valiutai, kainos labai išaugo.

„Pavyzdžiui, žmogus nori susiremontuoti butą, tai jis vertina, kiek jam kainuos eurais ir kiek būtų kainavę litais. Tarkim jeigu dar paslaugą atlieka ne individuali veikla (nes bet kurios srities individualios veiklos kainos yra mažesnės), bet įmonė, tai kainos labai didelės, – apgailestavo asociacijos vadovė. – Žmonės tikrai verčia, vertina ir nemažai kas gailisi, kad iki to pabrangimo neatliko sau kažkokios buitinės paslaugos, kol dar buvo litai arba, kol nepasidarė vienas prie vieno ta kaina.“

„Nukentėjo“ ne tik lietuviai

Tačiau, anot Z. Sorokienės, bendros Europos Sąjungos valiutos pasikeitimas visose šalyse pabrangino prekes ir paslaugas.

„Žiūrėkit, kaip buvo Vokietijoje. Aš atsimenu labai gerai, nes ten turiu savo giminių. Tai jie taip ir sakė, pamatysite, kas bus po kokių trejų ketverių metų. Pamatysite tikrai, kad kainos bus žymiai didesnės. Tik Vokietijoje tas periodas galbūt buvo trupučiuką spartesnis, greičiau viens prie vieno priėjo“, – pokalbį baigė moteris.

Jau pirmasis pašnekovas A. Orintas minėjo, kad tai ne pirmasis valiutų pasikeitimas mūsų šalyje per gana trumpą laiką. Jo nuomone, valiutų kaita niekada žmonėms nebūna į naudą. Tuo metu Z. Sorokienės nuomonė kitokia.

„Kai atgavome nepriklausomybę ir keitėsi tie pinigai iš rublių į vadinamąsias „vagnorkas“, ten situacija buvo kitokia. Tarkim, žmonės, kurie turėjo pasiėmę paskolas butams ar namams statyti, jiems atsiskaityti tais „žvėriukais“ galbūt netgi išėjo pigiau. Žmogui situacija buvo naudingesnė, – prisiminė pašnekovė. – Bet vėlgi buvo tam tikrų niuansų, kuriuos dabar turbūt sunku būtų įvertinti.“

Skaičiai kalba patys už save

Europos Komisija nuolat atlieka apklausas įvairiais klausimais ir rezultatus skelbia vadinamuosiuose „Eurobarometruose“. Naujausia apklausa, kurios metu respondentų buvo teiraujamasi, koks jų požiūris į eurą, buvo atlikta 2017 m. spalio mėnesį, rezultatai paskelbti 2017 m. gruodį. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, 63 proc. euro zonos šalyse apklaustų respondentų atsakė, kad jie neverčia kainų iš eurų į savo senąsias nacionalines valiutas. 18 proc. atsakė verčiantys kainas, įprastai apsipirkinėdami, 15 proc. atsakė verčiantys kainas, kai perka išskirtinius daiktus, pavyzdžiui, mašiną arba būstą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

4 didžiausios baimės dėl pinigų: įveikti jas nėra sudėtinga (24)

Visame pasaulyje vienas didžiausių nerimo šaltinių yra baimė dėl pinigų ir finansinio...

Dovanų kortelės: nuo „McDonalds“ pinigų iki universalių elektroninių (6)

Dovanų kortelių pasaulinė rinka siekia šimtus milijardų eurų ir kasmet paauga po beveik 16 proc....

Iš Baltijos šalių Lietuvos gyventojai dėl savo finansinės padėties baiminasi labiausiai (12)

Baltijos šalyse atliktas požiūrio į finansus tyrimas atskleidė, kad vertindami savo finansinę...

Tyrimas: norint oriai gyventi Lietuvos sostinėje reikėtų gauti 700-750 eurų „į rankas“ (61)

Atlygio tyrimus rengianti bendrovė „Baltic Salary Survey“ šiemet atliko pragyvenimo atlygio...

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (257)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (168)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (9)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnų (57)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (50)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (219)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (35)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (60)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (2537)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (25)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

7 raudonosios arbatos privalumai (8)

Raudonoji ( rooibo s) arbata – tai raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų...