Nors pinigai suteikia galimybę žmonėms gyventi ilgiau, sveikiau, patogiau, mažiau rūpintis dėl rytdienos, smagiai, turiningai leisti laiką, tačiau turtingas žmogus nebūtinai bus laimingesnis už tą, kuris turi mažiau pinigų. Mokslininkai psichologai Elizabeta V. Dunn, Danielis T. Gilbertas ir Timotis D. Vilsonas, remdamiesi savo ir kitų mokslininkų atliktais tyrimais, teigia, kad žmonės, turėdami pinigų teikiamų galimybių gyventi laimingiau, šiomis galimybėmis nepasinaudoja, nes neišmano, kaip leisti pinigus, kad jie teiktų laimės jausmą. Šie mokslininkai išvardijo keletą taisyklių, kurios turėtų padėti už pinigus nusipirkti šiek tiek daugiau laimės. Mokslininkų psichologų taisykles reikėtų įvertinti ir racionalaus finansų valdymo požiūriu, mat nusipirkti šiek tiek daugiau laimės ir apsisaugoti nuo finansinių problemų – ne vienas ir tas pats.
Psichologai teigia, kad daugiau laimės suteikia įspūdžiai, o ne daiktai, todėl verčiau pirkti įspūdžius, potyrius, o ne materialines vertybes. Pavyzdžiui, pasitiesę naują kilimą, jau po kelių dienų ar savaičių jo nebepastebime, tačiau, ko gero, kiekvienas prisimename tą malonų jausmą, patirtą basomis braidant po rasą ankstų vasaros rytą. Prie turimų daiktų greit priprantame, o patirti įspūdžiai teikia džiaugsmą net ir tuomet, jei apie juos, įvykusius kažkada praeityje, tik pagalvojame. Taip pat, mokslininkų teigimu, žmonės daugiau laimės patiria, jei išleidžia pinigus, norėdami pamaloninti, nudžiuginti kitus, o ne palepinti save. Ir tai nepriklauso nuo gaunamų pajamų dydžio ar kultūrinių skirtumų. Finansų valdymo specialisto požiūriu, prie šių dviejų laimės pirkimo taisyklių reikėtų pridėti ir vieną svarbią papildomą sąlygą. Maloniems įspūdžiams, dovanėlėms derėtų leisti tik tuos pinigus, kurie lieka po būtinųjų išlaidų. Tiesa, galima peržiūrėti, kokias išlaidas laikome būtinosiomis. Bet tai jau kita tema.
Žmonių laimės jausmo tyrėjai teigia, kad geriau leisti pinigus mažiems, bet dažniems malonumams, negu taupyti kokiam nors vienam, bet dideliam laimės pliūpsniui. Kitaip tariant, geriau kartą per savaitę mėgautis kavos puodeliu ir pyragėliu, negu kartą per metus pietauti brangiausiame restorane. Mat laimės jausmui svarbesnis įvykių ar įspūdžių dažnumas, o ne jų stiprumas. Dideli, ilgai planuoti malonumai gali būti taip nauji ir netikėti, kad kurį laiką sunku suprasti – patiko mums ar ne. Taip pat gali ir nuvilti, kadangi tikėjomės kur kas daugiau, negu gavome. Norint tai įgyvendinti, o kartu efektyviai tvarkyti asmeninius finansus, išlaidas tokiems dažniems ir mažiems malonumams derėtų planuoti ir kontroliuoti, kadangi atsiranda tikimybė nepajusti, kad išleidome gerokai daugiau, negu norėjome.
Mokslininkų teigimu, norint jaustis laimingesniu, derėtų už trokštamą pirkinį pirma sumokėti (jam susitaupyti), o tik po to jį naudoti. Sako, kad jau pats laukimo jausmas teikia malonumą. Taip pat pritariama ir asmeninių finansų valdymo principui – taip elgdamiesi, neapdariai neklimpsime į skolas ir lengviau valdysime savo troškimus. Kita vertus, finansinės elgsenos tyrimai rodo, kad neretai iš anksto sumokėję už būsimas prekes ar paslaugas, dažnai jomis taip niekada ir nepasinaudojame – pinigai į balą. Todėl savo troškimus reikėtų apgalvoti – ne tik, ar tikrai to norime, bet ir realistiškai įvertinti visus pliusus bei minusus. Tarkime, ne vienas svajojame apie vasarnamį pamiškėje ar pirtelę ant ežero kranto. Tačiau vasarnamio turėjimo laimę gali smarkiai aptemdyti vakarais į lauką nosies iškišti neleidžiantys uodai ar nekviesti atvykėliai, kurie geriausiu atveju palieka šiukšlių krūvas pamiškėje, o blogiausiu – suniokoja ar pavagia turtą. O kur dar vasarnamio ir aplinkos tvarkymo darbai... Todėl planuojant pirkinius, verta pagalvoti, kaip ir kiek tie pirkiniai pareikalaus mūsų laiko, kurį galbūt mieliau leistume visai kitaip.
Dar tyrėjai atkreipia dėmesį į tai, kad nors kruopštus būsimų pirkinių kainos ir kokybės lyginimas laikomas vienu iš svarbiausių racionalaus vartojimo principų, jis kartais gali suklaidinti. Ieškant skirtumų kyla grėsmė, kad pamiršime tai, kokios prekių savybės svarbiausios mums patiems, t. y. pasirinksime pagal tai, kas mums iš tikrųjų neteikia džiaugsmo. Pavyzdžiui, vieno mokslinio eksperimento metu jo dalyviams buvo pasiūlyti dviejų rūšių šokoladukai: vieno svoris buvo maždaug 60 gramų, kaina – du doleriai, o forma buvo visiškai kaip gyvo didžiulio tarakono; kitas šokoladukas svėrė keturis kartus mažiau, kainavo keturis kartus pigiau ir buvo širdelės formos. Nors dauguma pažymėjo, kad jiems labiau patiktų suvalgyti širdelės formos šokoladuką, gavę galimybę vieną iš jų (nemokamai) pasiimti, dauguma pasirinko šokoladinį tarakoną. Finansų valdymo specialisto požiūriu, kartais verta pagalvoti apie galimybę perkamą daiktą, ypač brangesnį, po ilgo naudojimo perduoti ar parduoti kitiems, kai mums jo nebereikės.
Ne kiekvieną kartą leisdami pinigus pagalvojame, ar dėl to būsime laimingesni. Ne visada galime rinktis leisti pinigus tik laimę nešantiems pirkiniams. Bet, pasak rusų klasiko, laimė – kaip ir sveikata: jei jos nejauti, vadinasi, ji yra.