aA
Penktadienį Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) su ekspertais surengė diskusiją apie rekordinės infliacijos pasekmes ir kokių valstybė galėtų imtis veiksmų, siekiant sumažinti augančių kainų šoką gyventojams. Vilniaus socialdemokratai siūlo šildymui taikyti nulinį PVM tarifą. Verslo atstovas Sigitas Besagirskas kovoje su augančiomis kainomis siūlo eiti kitu keliu.
Įvertino siūlymus taikyti PVM lengvatas: galiausiai laimi ne vartotojas
© DELFI / Andrius Ufartas

Socialdemokratai siūlo naikinti PVM šildymui

Anksčiau penktadienį socialdemokratai pasiūlė laikinai šildymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip siekiant sumažinti gyventojų išlaidas.

„Valdantieji turėtų mažų mažiausiai grįžti prie ankstesnių socialdemokratų lengvatų siūlymų, o galbūt net eiti dar daugiau – pritaikyti nulinį PVM tarifą šildymui“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis.

Toks, P. Pinelio žodžiais, moratoriumas šildymo kainoms galiotų, kol sostinėje bus pastatyti biokuro deginimo įrenginiai naujoje kogeneracinėje elektrinėje. Šiuo metu centralizuotam šildymui yra taikomas 9 proc., o dujoms ir elektrai – standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Įvertino siūlymus taikyti PVM lengvatas: galiausiai laimi ne vartotojas
© DELFI / Andrius Ufartas

Siūlo didinti pensijas

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas mano, kad reikia eiti kitu keliu – didinti bazines pensijas ir taip užtikrinti, kad mažiausiai pajamas uždirbantys žmonės galėtų oriai gyventi.

„Nesutikčiau, kad būtų kompensuojamas šildymas, nes tada įsivelia valstybės biurokratinis aparatas, kurio išlaikymas vėl kainuoja, kažkas už tai sumoka ir t. t. Aš už tai, kas surastume mechanizmą, kaip bendrai didinti pensijas, jei kalbame apie žmones, kurie gauna mažiausias pajamas.

Jie priklausytų ne nuo vieno ar kito politiko geros valios, bet nuo bendros šalies finansinės būklės ir politikos. Manau, kad reikia galvoti ne apie išimtis, kompensacijas, subsidijas. Kuo zoologijos sodas mažesnis, tuo jam reikia mažiau resursų aptarnauti, tuo geriau“, – kalbėjo S. Besagirskas.

Besagirskas: su lengvatomis reikėtų žaisti atsargiai

Komentuodamas bendrai lengvatų poveikį tam tikriems maisto produktams jis pažymi, kad ilguoju laikotarpiu laimi pardavėjas.

„Kur nugula lengvatos, jei žiūrėtume tam tikrus maisto produktus, ilgesniu laikotarpiu laimi ne vartotojas, o pardavėjas. Nes gamintojui tenka 10-20 proc. lengvatos, pirkėjui panašiai, o didžiąją dalį amortizuoja pardavėjas.

Vis tiek ilgainiui kainos sukyla, lengvatos ne visada veikia, labai sunku suskaičiuoti, kada ir kiek jos veikia. Rizikinga įvesti lengvatą, nes gali būti, kad dėl to biudžeto pajamos labai stipriai sumažės, o vartotojas lengvatą pajus tik trumpuoju laikotarpiu, o ilguoju – kainos vis tiek sukils, stabilizuosis per pusmetį į pradinį lygį. Tai dažnas scenarijus, tad su lengvatomis reikėtų žaisti atsargiai“, – atkreipia dėmesį jis.

Sigitas Besagirskas
Sigitas Besagirskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot jo, Lenkijos pavyzdys laikinai taikyti nulinį PVM maisto produktams nėra pats teisingiausias kelias.

„Mano nuomone, trumpalaikis kišimasis į rinką, ką daro lenkai, ar įvairūs variantai – pasiskolinti pinigų ir vėliau apmokėti, jie dažniausiai vis tiek išbrangina produktą. Vietoje to, kad šiandien sumokėtume euru daugiau, rytoj sumokėtume dviem daugiau, o turime viziją, kad atpiginome. Jei padarytume nulinį PVM tam tikriems produktams, vis tiek kažkas už tai sumokėtų. Galbūt tie patys žmonės sumokėtų, tik kitais būdais. Valstybė turi savo išlaidas, ji turi apmokėti savo paslaugas, tai kažkaip reikėtų tai apmokėti“, – dėsto S. Besagirskas.

Paklaustas, kaip pagelbėti žmonėms, kurių pajamos nepakils dėl augančios infliacijos, jis sako, kad nėra vieno teisingo atsakymo. Tačiau geriausias variantas, anot jo, būtų pasiskolinti valstybei.

„Vienas iš variantų – pasiskolinti valstybei, nes šiandien skolinamasi su neigiamomis palūkanų normomis. Tai kodėl gi ne? Pasiskolinti ir laikinai kompensuoti, bet kuo mažiau iškraipant rinką ir nežaidžiant populistinių žaidimų, įvedant lengvatą, išmokant subsidiją ir t. t. Manau, toks variantas būtų geriausias“, – svarsto jis.

Lazutka: valstybę stabdo nenoras prarasti pajamų

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sureagavo: „Dažnai sakome, kad jei sumažinsi PVM, kažkas pasiims – gamintojas ar pardavėjas, o vartotojui neteks. Šiomis dienomis pastebėjau, kad mūsų bankų ekonomistai skaičiuoja, kiek kainos maisto produktų sumažės Lenkijoje dėl PVM sumažinimo. Tai pasirodo, jos gali sumažėti.“

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Andrius Ufartas

Kalbėdamas apie PVM mažinimą arba naikinimą šildymui ir elektrai ekonomistas pažymi, kad valstybę nuo šio sprendimo stabdo keli aspektai.

„Jei valstybė panaikina arba sumažina PVM šildymui ir elektros energijai, tuo pačiu būdama reguliuotoju ji nustato mažesnes kainas. Paslaugos teikėjas visiškai nėra laisvas pasirinkti kainas.

Kas, matyt, stabdo valstybę: nenoras prarasti biudžeto pajamų, juolab kai kyla kainos, tai reikės kažkam kompensuoti, biudžete reikės lėšų. Kitas dalykas, dėl kurio kritikuojama. Besagirskas minėjo dėl subsidijų – reikėtų užtikrinti minimalias pajamas pensininkų, kad jie įpirktų ir nereikėtų jokių specialių priemonių.

Bet žinome kad labai dažnai būna priešingai ir iš verslo pozicijos sakoma, kad tuomet pagalba netaikli. Vietoje to, kad dabar visiems panaikintume PVM ir atpigtų (šildymas – Delfi), tai mes geriau paimkime į biudžetą daugiau pinigų ir paremkime tik tuos, kuriems labiausiai reikia. Tai tas Lietuvoje yra – kompensacijos šildymo ir vandens tiekimo. Gaila kad nėra elektros energijos, seniai reikėjo tai įvesti, ypač kai dabar brangsta.

Taigi susiduria du požiūriai, ar yra universalumas – pakelti pajamas tam tikroms gyventojų grupėms, pvz., MMA, pensijas, vaikų pinigus, arba taip pat universaliai veikia – sumažinti PVM. Alternatyva – tikslinė pagalba, t. y. kiekvienas konkretus žmogus ateina su prašymu, vertinamos jo pajamos ir išlaidos jo būsto šildymui, tada jis gauna arba negauna paramos“, – dėsto R. Lazutka.

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis pridūrė, kad panaikinant mokesčius arba juos sumažinanti dujoms, elektrai, nė vienam gyventojui nereikėtų eiti ir prašyti pagalbos: „Tai valstybės reguliuojamos kainos. Galima būtų tiesiogiai pajusti naudą. Nemanau, kad ji būtų labai didelė, bet tai parodytų visų politikų teigiamą požiūrį ir į šios problemos sprendimą.“

„Didžiausia kritika, kad ir turtingiesiems teks mažiau mokėti. Turtingas ir taip turtingas, keliasdešimt eurų mažiau ar daugiau – niekada jis nepajus, nes jo pinigų srautai ateina ne iš atlyginimo. Kad ir jis kažką gaus, nieko tokio. Reiškia, rūpinamės keliasdešimt tūkstančių turtingiausių žmonių ir pradedame pamiršti apie 600-700 tūkst. žmonių, kuriems reikia pagalbos“, – atkreipia dėmesį politikas.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.1875

Paaiškėjo, kas Lietuvoje laimėjo 24 mln. eurų: iš darbo išeiti neketina (112)

Praėjusį penktadienį Lietuvą sudrebino žinia, jog sostinėje pirktas „Eurojackpot“ bilietas...

Gyventojai stveriasi už galvų: už šildymą moka šimtais eurų, bet namuose – vos 15 laipsnių šilumos (111)

Sąskaitos už šildymą skaičiuojamos sumokant šimtus eurų, tačiau namuose – vos 15-17...

Paskelbus karantiną, lauktų parama: nuspręsta, kokių išmokų būtų galima tikėtis (11)

Lietuvoje daugėjant koronaviruso ligos atvejų, suplanuotos priemonės, padėsiančios verslui ir...

Į INVL alternatyvių investicijų fondą galima investuoti nuo 5 tūkst. eurų

Lietuvos turto valdymo bendrovė „ INVL Asset Management “ įsteigė mažmeniniams investuotojams...

„Swedbank“: gyventojų išlaidos − rekordinės, prisidėjo ir kalėdinių dovanų karštinė (2)

Naujas COVID-19 viruso protrūkis bei suvaržymai skiepo atsisakiusiems asmenims turėjo pakankamai...

Top naujienos

D+ Lauryna Vireliūnaitė

Ko siekia Rusija? Visi tarsi nemato vieno dalyko (3)

Rusija turi ekonominį interesą žvanginanti ginklais Ukrainos pasienyje, sako konservatorius...

Paaiškino, kaip elgtis susirgus COVID-19: nuo kada skaičiuoti izoliaciją ir kaip gauti nedarbingumą? (13)

Vilnietė Greta praėjusį trečiadienį susirgo COVID-19 liga: užgulė nosį, pradėjo skaudėti...

Nausėda atšaukė susitikimą su Dobrovolska: neįvyks ir skambutis su Zelenskiu (26)

Prezidento Gitano Nausėdos planuose – pasikeitimai. Atšauktas susitikimas su teisingumo ministre...

Rusija savo karo kainą jau paskaičiavo: kalba yra ne apie Ukrainą, o daug didesnius dalykus (176)

Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius , vertindamas vis labiau besieskaluojančią...

Pulkininkas: NATO priešakinės pajėgos ginti Lietuvą būtų pasiruošusios per kelias valandas (16)

Rukloje dislokuotos NATO priešakinės pajėgos Lietuvą nuo užpuolimo būtų pasiruošusios ginti...

Atėnų gyvenimą paralyžiavo sniegas: „Žalgirio“ rungtynės su „Panathinaikos“ oficialiai vėl nukeltos fotogalerija

Kauno „Žalgirio“ krepšininkų šią savaitę turėjo laukti dviguba Eurolygos išvyka, tačiau...

Transliacija / Iš esmės: ar Šimonytė turi tvirtą daugumą Seime ir ką darys su švilpiančia valdžiai Lietuva?

Laidoje dalyvauja: Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo pirmininko pavaduotoja, TS-LKD...

„Bloomberg“ šaltinis informavo, kokį atsakymą JAV pateiks Rusijai (27)

Vašingtonas neketina pateikti konkretaus raštiško atsakymo į kiekvieną Rusijos saugumui keliamą...

„Delfi Titanų“ statulėlių autorė: kūrybos procesas ir išbandymas, ir gyvenimas

„Delfi“ tęsia tradiciją ir pasitikdama 22-ąjį gimtadienį vasario 3 d. įteiks Titanų...

ES atnaujino rekomendaciją dėl judėjimo apribojimo priemonių (2)

Europos Sąjunga ( ES ) patvirtino atnaujintą rekomendaciją dėl su laisvo judėjimo ribojimu...