Nežinomybė dėl atlyginimų

D. Čibirienė „Delfi“ tvirtino kol kas dar negirdėjusi, kad darbo užmokestis, išmokamas už kovą, gyventojams vėluotų, tačiau tikino, kad situacija gali būti ir kitokia.

Anot jos, gali būti, kad atlyginimai ir vėluoja, tačiau šiandien didelė dalis gyventojų yra vaiko priežiūros atostogose, turi nedarbingumus, todėl dalį pajamų gauna ne iš savo darbdavio, o iš „Sodros“.

Visgi, jos teigimu, neapibrėžtumo šiandien netrūksta tiek buhalteriams, tiek verslininkams.

„Yra daug sudėtingų skaičiavimų: vieniems nedarbingumai, kitiems – prastovos, o ir jos skirtingos: vieniems pilna, kitiems dalinė prastova.

Dėl dalinių prastovų, ne visos algas skaičiuojančios programos yra parengtos. Tokios tvarkos, kad už prastovą galima mokėti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), nebuvo, taigi programose nėra suprogramuoti algoritmai.

Verslui taip pat nėra aišku, kokio dydžio subsidiją už prastovų apmokėjimą gaus. Darbdavys negali apsispręsti, ar darbuotojui mokėti minimalią algą ir pretenduoti į 90 proc. subsidiją, ar mokėti truputį daugiau ir pretenduoti į 70 proc. subsidiją“, – apie situaciją kalbėjo D. Čibirienė.

„Dabar mes turime kovo 31 dienos Užimtumo įstatymo projektą, kuriame kalbama apie tokius dalykus, kad subsidijos sieks 70 arba 90 proc. ir nebėra vertinamos įmonės, ar jos yra COVI-2019 sąrašuose, ar jų ten nėra.

Tačiau kol kas galioja kovo 19 dieną priimtas Užimtumo tarnybos įstatymas, kuris pagal tai, ar įmonė yra patekusi į COVID-19 sąrašą, ar ne, nustato skirtingą subsidijavimą. Nepriimtas naujasis Užimtumo įstatymas duoda neapibrėžtumą ir verčia verslą pristabdyti su algų mokėjimu, nes verslas nori aiškumo iki galo“, – komentavo ji.

Daiva Čibirienė

D. Čibirienė tikino, kad verslininkai šiandien labiau yra linkę palaukti iki antradienio, balandžio 7 dienos, kuomet Seimas balsuos dėl minėtų įstatymo pataisų. Tada, anot jos, turėtų būti aiškiau ir kaip bus mokamos subsidijos.

Atlyginimai vėluos

Visgi, anot Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovės, valdžia jau seniai turėjo būti pasiruošusi planui, ko būtų imamasi, jeigu šalį netikėtai užkluptų krizė.

„Tokių teisės aktų, kai ateina ekonominė krizė, mes neturėjome, o turėjome turėti, tad dabar Vyriausybė greituoju būdu turi padaryti tai, ko nepadarė per 20 metų“, – pridūrė ji.

Galiausiai, kalbėdama apie atlyginimus, ji prognozavo, kad jie, ko gero, gyventojams vėluos, nes verslas paprasčiausiai nespės gauti subsidijuojamų paskolų dėl jų išmokėjimo.

„Įrankiai dėl paskolos darbo užmokesčiui išmokėti nėra parengti iki galo. Išlieka nerimas, kad gal įmonė neatitiks reikalavimų subsidijai.

Gali būti, kad kol subsidijavimo detali tvarka nėra paskelbta, verslas iš viso nemokės algų. Sunku pasakyti, tačiau visko gali būti. Čia įsijungia ir psichologiniai dalykai.

Yra ir tokių verslų, kurie įjungia tokį atsargumo režimą, kad net sąskaitoje ir turėdami pinigų pradeda nebemokėti tiekėjams pinigų, nors lėšų turi pakankamai.

Jeigu būtų kovo 31 d. priimtas Užimtumo įstatymas, būtų buvę aiškumo, o dabar yra neaišku, o Užimtumo tarnyba negali paskelbti tvarkos, nes nėra priimta naujojo įstatymo“, – sakė ji.

Žadėjo išmokėti iki Velykų

„Delfi“ primena, kad antradienį Seimas nebalsavo, ar keisti subsidijų mokėjimą darbo vietas išlaikantiems darbdaviams, dėl koronaviruso paskelbusiems prastovas.

Kaip rašė BNS, pertraukos iki kito posėdžio paprašė „valstiečių“ frakcija. Už tai balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 44, o susilaikė 9. Kitas Seimo posėdis vyks balandžio 7 dieną.

„Kita savaitė yra algų savaitė“, – tada sakė ir liberalas Simonas Gentvilas. Pasak jo, prastovos paskelbtos apie 200 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Kad įstatymas dėl 70 ir 90 proc. subsidijų bus priimtas antradienį tvirtino ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Lina Kukuraitis.

“<...> turime pilną patikinimą iš Seimo, kad balandžio 7 dieną, kai vyks Seimo posėdis, šioms nuostatoms, jog visiems darbdaviams būtų taikoma prastovų subsidija 90 proc., jeigu išmoka yra iki MMA, ir 70 proc., jeigu iki 1,5 MMA, ir 257 Eur visiems savarankiškai dirbantiems, tai turime patikinimą iš valdančiųjų, kad Seime antradienį joms bus pritarta ir mes galėsime išmokėti išmokas ir subsidijas, pagal šias nuostatas“, – sakė ministras ir žadėjo, kad subsidijos ir kitos išmokos turėtų būti išmokėtos iki Velykų.

Linas Kukuraitis

Įstatymų pataisos numato mokėti šiek tiek didesnes subsidijas karantino metu darbo vietas išlaikantiems darbdaviams. Siūloma kiek pakeisti anksčiau priimtą mokėjimo tvarką – dabar darbdaviai būtų skatinami labiau prisidėti patys, tuo pačiu didėtų ir valstybės parama.

Siūloma darbdaviams paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, mokėti 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“).

Tokia išmoka būtų skiriama, jeigu darbdavys sutiktų ir pats mokėti 30 proc. algos ir bent šešis mėnesius po karantino pabaigos išlaikyti darbo vietas.

Jei darbdaviai nenorėtų mokėti 30 proc. dalies, jie gautų 90 proc. subsidijas, o 10 proc. turėtų skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“), o darbo vietas jie turėtų išlaikyti bent tris mėnesius.

Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų gavimo darbdaviams galima registruotis nuo balandžio 6 dienos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (122)