aA
Atlyginimas labai priklauso ne tik nuo pačios specialybės, bet ir nuo to, kokio tipo įstaigoje dirbama. „Sodros“ duomenys rodo, kad dažniausiai mažesnės algos mokamos visuomeninėse organizacijose bei biudžetinėse įstaigose. Analitikų teigimu, kuo darbovietė yra arčiau rinkos tuo ir algos didesnės, kuo arčiau centrinės valdžios – tuo daugiau ir reguliavimų.
© DELFI / Karolina Pansevič

Sparčiausiai atlyginimai auga ten, kur yra mažiausi

Kaip DELFI informuoja „Sodros“ direktoriaus vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė, analizuojant III ketvirčio darbo pajamų apžvalgą nuspręsta išskirti, kokie pokyčiai vyrauja viešajame sektoriuje. „Sodra“ darbdavius suskirstė į kelias grupes: valstybinės įmonės (čia patenka valstybės, savivaldybių įmonės), viešosios įstaigos (daug gydymo įstaigų yra viešosios įstaigos), biudžetinės įstaigos (valstybės ar savivaldybės – daug mokyklų yra biudžetinės įstaigos), visuomeninės organizacijos, užsienio įmonės (pavyzdžiui, patenka įmonės, kurių Lietuvoje registruoti tik filialai arba kai užsienio įmonė Lietuvoje neturi juridinio asmens statuso) ir kitos (čia didžioji dalis – privataus kapitalo įmonės, uždarosios akcinės bendrovės ir pan.).

J. Varanauskienė paaiškina, kad iš padarytų skaičiavimų matyti, jog labiausiai pajamos auga ten, kur jos buvo mažiausios, tai yra visuomeninėse organizacijose. O štai įmonėse, kur pajamų vidurkiai dideli, atlyginimų vidurkiai augo ne taip sparčiai ar net kiek sumažėjo. Vis dėlto, kad ir kaip augtų atlyginimai viešajame sektoriuje, matyti, kad privačiajame sektoriuje jie vis dar didesni. Kaip pastebi analitikė, atotrūkis tarp šių sektorių gali būti dar didesnis, turint omeny, kad šešėlinė ekonomika klesti privačiame sektoriuje.

„Tai sutampa ir su bendrai stebima pajamų pokyčio tendencija. Biudžetinės įstaigos, palyginti su privačiu sektoriumi („Kitos“), augimo tempą demonstruoja panašų, tačiau biudžetinėse vidurkiai vis tiek išliko šiek tiek mažesni negu privačiame sektoriuje. Be to, realūs skirtumai gali būti didesni, nes privačiame sektoriuje, „neapskaitytų“ pajamų tikimybė yra didesnė“, – komentuoja J. Varanauskienė.

Sodros duomenys apie pajamas
Sodros duomenys apie pajamas

Informuojama, kad skaičiavimai nenurodo tikslių atlyginimų vidurkių, tačiau rodo apytikslius duomenis. Pagal juos matyti, kad gydytojai specialistai viešojoje įstaigoje gali uždirbti maždaug 1 658 Eur, biudžetinėje įstaigoje apie 1 474 Eur, „kitose“ (privačioje) – apie 1 197 Eur. Mokytojai taip pat daugiau gali uždirbti viešojoje įstaigoje (apie 1045 Eur) nei biudžetinėje įstaigoje (apie 919 Eur). Sistemų administratoriai užsienio įmonėse vidutiniškai gali uždirbti apie 2 476 Eur, kitose privataus sektoriaus įmonėse apie 1 734 Eur. Viešosiose įstaigose – apie 1 293 Eur, o biudžetinėse – apie 1 114 Eur. Pastebima, kad beveik visų „Sodros“ pateiktų specialybių atstovai daugiau gali uždirbti viešojoje įstaigoje nei biudžetinėje, išskyrus vadovaujančias pareigas užimančiuosius.

„Darome prielaidą, kad įtakos gali turėti įstaigos finansavimo pobūdis (kai kalbame apie viešosioms paslaugoms būdingas profesijas), o lyginant įstaigos vadovų pajamų skirtumus, reikia turėti mintyje, kad tarp viešųjų įstaigų yra ne tik viešąsias paslaugas teikiančių organizacijų, todėl įmonių vadovų pajamas gali lemti kiti veiksniai (pavyzdžiui, įstaigos ekonominės veiklos pobūdis)“, – nurodo J. Varanauskienė.

Pasak jos, šis sudarytas „Sodros“ grafikas parodo, kad viešųjų paslaugų (ypač, slaugos, mokymo) profesijų vidutinės pajamos yra santykinai nedidelės, o viešajame sektoriuje valstybinės įmonės dosniau atlygina toms pačioms profesijoms negu, pavyzdžiui, biudžetinės įstaigos. To priežastis – didesni atlygio sistemų suvaržymai, teigia analitikė.

Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Už didesnės profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą biudžetinėse įstaigose apmokama panašiai kaip ir privačiajame sektoriuje. Išimtys užsienio įmonės ir paklausios profesijos (sistemų administratoriai) – viešojo sektoriaus darbdaviui sunku konkuruoti dėl talentų. Kai kalbama apie žemesnės profesinės kvalifikacijos profesijas – vairuotojus, valytojus, šiek tiek geriau apmokami būtent viešojo sektoriaus įstaigose; tačiau tai gali būti ir neapskaitytų pajamų, kurių tikimybė didesnė privačiajame sektoriuje, pasekmė.

Viešųjų paslaugų profesijų (gydytojai, mokytojai, politikos ir administravimo specialistai, socialiniai darbuotojai) atstovai, nepatenkinus jų lūkesčių, gali jausti spaudimą keisti darbdavį ar net profesiją. Manyti, kad tokiu būdu savaime pamažu išsispręs „perteklinių“ biudžetininkų problema, ko gero, nėra apdairu: yra tikimybė, kad pasitrauks „ne tie“. Galvojant apie lūkesčių patenkinimą, reikėtų nepamiršti, kad ne tik augimo procentai svarbu, bet ir santykis su kitų (darbdavių ar profesijų) ir pajamų lygiu, ir augimo procentais, ir santykiniu savo paties darbo vertinimu“, – duomenis komentuoja J. Varanauskienė.

Kuo arčiau centrinės valdžios – tuo labiau ribojamas atlyginimas

Statistikos departamentas skelbė, kad vidutinis mėnesinis) darbo užmokestis „ant popieriaus“ 2018 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 935,7 Eur: viešajame sektoriuje – 948,2 Eur, privačiajame sektoriuje – 929,9 Eur.

SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas DELFI komentavo, kad I metų ketvirtį buvo matyti pavojinga tendencija – alga privačiame sektoriuje lenkė viešąjį. Ekonomisto teigimu, žvelgiant į aplinkui esančias šalis alga viešajame sektoriuje turėtų būti tikrai didesnė. Turint omeny ir tai, kad iš ties privačiame sektoriuje egzistuoja ir šešėlinė pusė.

„Nors šešėlis traukiasi, bet ir darbo rinkoje jo yra daug. Tai paėmus, realiai atlyginimų vidurkis privačiame sektoriuje būtų didesnis. Aišku, reiktų pasakyti, kad ir valstybiniame sektoriuje gali būti tam tikro šešėlio. Pavyzdžiui, vykdomi viešieji pirkimai ir bandoma ką nors apeiti ir dalį pinigų sau pasiimti“, – DELFI komentuoja T. Povilauskas.

Tačiau jo nuomone didžiausius skirtumus įstaigose lemia atsakomybės klausimas bei valdžios įvestas atlyginimų mechanizmas.

„Priklauso nuo darbo atsakomybių, patvirtinto darbo užmokesčio politikos ir nuo to, jeigu tai biudžetinė įstaiga, kokie joje yra darbo užmokesčio standartai. Ten būna ir pagal tam tikrus rangus skirstoma. Jei tai yra kokia valstybės įmonė, kurioje atlygio politiką jau nustato nebe tie rangai, o pačios įmonės sprendimas, atlyginimai kitokie gali būti. Priklauso nuo to ar akcininkų valdoma, ar valdybos. Tai toks kaip ir artėjimas prie rinkos sąlygų. Įtarčiau kad valstybės akcinėse bendrovėse ar valstybinės įmonėse buhalterės uždirba daugiau nei biudžetinėse“, – teigė jis.

Iš ties, remiantis „Sodros“ paskaičiavimais buhalteriai biudžetinėse įstaigose uždirba apie 1030 eurų, o privačiose įmonėse – apie 1327 Eur.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Kuo toliau nuo rinkos sąlygų, tuo tas atlyginimas yra mažesnis, nes kuo arčiau centrinės valdžios, tuo ten labiau alga ribojama nustatytais koeficientais. Arčiau rinkos sąlygų – arčiau ir rinkos kainos. Privačiame versle ir atsakomybės didesnės, ir iššūkiai didesni“, – sakė ekonomistas.

T. Povilauskas komentuoja, kad matoma tendencija, jog paskutiniu metu privačiame sektoriuje metinis atlyginimų augimas darosi po truputį lėtesnis. Tokia tendencija turėtų laikytis ir toliau. Tačiau pajamų augimas ir viešajame sektoriuje turėtų sulėtėti.

„Kitų metų biudžete daugiau yra patvirtintos lėšos finansuoti tai, kas buvo pakelta nuo šių metų. Ar tai sveikatos sektoriuje, ar tai mokytojams. Dėl to tokiu pačiu mastu padidinti algas kitais metais nemanyčiau, kad būtų įmanoma dėl pačių resursų. Nebent dedamos viltys į tai, kad kitų metų biudžeto surinkimas būtų geresnis netgi nei tikėtasi ir atsirastų finansinių rezervų išlaidų didinimui. Iš esmės jeigu žiūrėsime į metinį pokytį tai jis bus gražus, bet jei žiūrėti į atskaitos tašką šiai dienai ir kiek bus didinama, tai, manau, didieji didinimai įvyko šiais metais. Pokyčiai galimi kitų metų antroje pusėje, žiūrint kaip seksis surinkti lėšas į biudžetą“, – komentavo T. Povilauskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

4 didžiausios baimės dėl pinigų: įveikti jas nėra sudėtinga (24)

Visame pasaulyje vienas didžiausių nerimo šaltinių yra baimė dėl pinigų ir finansinio...

Dovanų kortelės: nuo „McDonalds“ pinigų iki universalių elektroninių (6)

Dovanų kortelių pasaulinė rinka siekia šimtus milijardų eurų ir kasmet paauga po beveik 16 proc....

Iš Baltijos šalių Lietuvos gyventojai dėl savo finansinės padėties baiminasi labiausiai (12)

Baltijos šalyse atliktas požiūrio į finansus tyrimas atskleidė, kad vertindami savo finansinę...

Tyrimas: norint oriai gyventi Lietuvos sostinėje reikėtų gauti 700-750 eurų „į rankas“ (61)

Atlygio tyrimus rengianti bendrovė „Baltic Salary Survey“ šiemet atliko pragyvenimo atlygio...

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (257)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (547)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Neįgali moteris šaukiasi pagalbos: eglutei 150 tūkst. eurų randa, o neįgalus žmogus neįdomus (5)

„Man ranka nekyla „palaikinti“ šiemetinės Panevėžio kalėdinės eglės. Jos puošybai...

Po Naujųjų laukiama chaoso: ne visi supranta mokestinius pasikeitimus, kamuojasi net buhalteriai

Buhalteriai iki šiol nesupranta visų nuo Naujųjų įsigaliosiančių mokestinių pakeitimų,...

Peršalus neskubėkite gerti vaistų: įvardijo 5 žoleles, galinčias efektyviai pagydyti receptai (11)

Vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus – perštinčią gerklę, kimimą, nemalonų kosulį...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnių (143)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (250)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (30)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Dermatologė Jurgita Stoškienė: jei egzistuotų jaunystės eliksyras, jį sudarytų keturi dalykai (4)

Kas nenorėtų išlikti amžinai jaunas? Toks troškimas žmoniją, ypač moteriškąją jos pusę,...

Šalies rekordą pagerinusi Lietuvos rinktinė plauks pasaulio čempionato finale (26)

Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo čempionato trumpajame (25 m) baseine vyrų kombinuotos...

Kalėdų stalas. Šventinė atgaiva, kurią verta išbandyti: pieno kisielius su aguonomis (6)

Nuo seno laikomasi papročio, kad ant Kūčių stalo turi nugulti 12 patiekalų. Artėjant šventėms,...