aA
Povilo istorija priverčia susimąstyti – dar 2014-ųjų rudenį jis patyrė sunkią traumą. Skaldos prikrautas vagonas užvažiavo jam ant abiejų pėdų, buvo atlikta operacija ir tuomet 57 metų vyras negalėjo dirbti metus laiko.
© Shutterstock

Grįžus į darbą, telšiškiui buvo sunku – po patirtos nelaimės, abi pėdos buvo jautrios, buvo sunku vaikščioti. Atsiradusi nugaros išvarža taip pat stipriai komplikavo situaciją, todėl būdamas 60 jis nusprendė ieškotis kito darbo, kur būtų mažiau fizinio krūvio, tačiau galiausiai jam teko išeiti į išankstinę pensiją. Taigi dabar jis gauna mažesnę „Sodros“ pensiją – apie 300 eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Išankstinėje senatvės pensijoje – mažesnės pajamos

„Beveik po pusantrų metų paieškos ir buvimo darbo biržoje nusprendžiau, jog gana, nieko nerasiu. Sveikata neleidžia dirbti sunkesnių fizinių darbų, o, pavyzdžiui, pasiūlymų dirbti sargu tuo metu nebuvo. Todėl nusprendžiau išeiti į išankstinę pensiją, nors ir žinojau, jog ją gausiu mažesnę“, – prisimena Povilas.

Taigi vyriškis į išankstinę senatvės pensiją išėjo būdamas beveik 62 metų. Pagal Lietuvoje esančią pensijų dydžio skaičiavimo tvarką, jis gauna apie 10 proc. mažesnę „Sodros“ pensiją. Taigi šiuo metu Povilo mėnesinės pajamos siekia beveik 300 eurų.

„Taip, dabar gaunu kiek dvigubai mažesnes pajamas negu tuomet, kai dirbau. Tačiau gyvenu ne vienas – su žmona ir jos mama, kol kas visiems visko užtenka. Tikiuosi, kad nereikės prašyti vaikų finansinės paramos“, – dalijasi pamąstymais 63 m. vyriškis.

Į išankstinę pensiją – dėl sveikatos problemų

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, iš viso 2017-aisiais gavusių išankstinę pensiją buvo beveik 26 tūkst. (vyrai – 18 tūkst., moterys – 7 tūkst.), 2016-aisiais – 27 tūkst. žmonių (vyrai – 20 tūkst., moterys – 7 tūkst.).

„Mažiausiai du kartus dažniau į išankstinę senatvės pensiją išeina vyrai. Panaši tendencija vyrauja eilę metų. Taip yra todėl, nes vyrai dažniau dirba fiziškai sunkesnius darbus ir tikriausiai, kaip ir pasakotoje Povilo istorijoje, dažniau patenka į nelaimingus atsitikimus, sušlubuoja jų sveikata. Todėl vyrai turėtų skirti daugiau dėmesio ilgalaikiam taupymui – kuo anksčiau pradedama kaupti lėšas pensijai, tuo ateitis saugesnė“, – sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Vyresniame amžiuje – lengvesnis darbas arba bedarbystė

Pasak A. Bakšinsko, kita priežastis, kodėl tiek vyrai, tiek moterys renkasi išankstinę senatvės pensiją – tai, jog jie neranda darbo. Lietuvos nedarbo lygis nuo 55 metų iki 64 metų amžiaus 2018 m. siekė apie 7,2 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį – 7,4 proc. Per 2019-ųjų pirmus tris mėnesius didesnis nedarbo lygis buvo kaimo vietovėse, negu mieste (kaime – 9, 3 proc., mieste – 6,6 proc.).

„Akivaizdu, jog gyvenantiems kaime arba mažame miestelyje vyresniame amžiuje gali būti sudėtingiau susirasti darbą, vadinasi, jiems reikia ir atsakingiau ruoštis ateičiai. Kaip ir pasakotoje Povilo istorijoje – gyvenimas kartais priverčia priimti tam tikrus sprendimus, nors žmogus dar norėtų dirbti“, – teigia A. Bakšinskas.

Išankstinė pensija dėl darbo – ne vienintelis sprendimas, kurį kartais tenka priimti vyresniems žmonėms. Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai likus penkeriems ir daugiau metų iki pensijos, reikalinga pasirinkti lengvesnį, trumpesnės darbo dienos ir mažiau apmokamą darbą.

„Bet kuriuo atveju, kiekvienam žmogui labai svarbu dirbti iki oficialaus išėjimo į pensiją, kad jis galėtų gauti maksimalaus dydžio pajamas iš „Sodros“. Ilgalaikis taupymas III pakopoje, t. y. III pakopos pensijų fonduose arba kaupimas per gyvybės draudimą tam tikrais atvejais sudaro tokias sąlygas, jog žmogus gali ilgesnį laiką nepasinaudoti išankstine „Sodros“ pensija. Tai leidžia gauti ir didesnę pensiją, ir suteikia galimybes ilgiau ieškotis darbo“, – sako A. Bakšinskas.

„Dar vienas svarbus dalykas – jeigu žmogui tenka keisti darbą dėl anksčiau įvykusio nelaimingo atsitikimo ir jis buvo apsidraudęs rizikų draudimu, pavyzdžiui, draudimu nuo kritinių ligų ar stiprių traumų, tai tokiu atveju jis gautų išmoką, kuri taip pat padėtų pragyventi“, – teigia A. Bakšinskas.

Daugiausiai taupo vidutines pajamas gaunantys žmonės

Kaip teigia LGDĮA prezidentas A. Bakšinskas, šiais metais LGDĮA inicijuotas reprezentatyvus tyrimas parodė, jog labiausiai ateičiai lėšas taupo žmonės, kurių mėnesinės pajamos vienam namų ūkio nariui siekia 200–500 eurų. Vidutinio dydžio pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai tikisi pensijoje gauti lėšas iš II ir III pensijų pakopų, kaupiamojo gyvybės draudimo, nekilnojamojo turto ir turimų indėlių, santaupų, turimų grynaisiais arba banko sąskaitose.

„Daugiausiai taupo 26–55 metų amžiaus žmonės, gyvenantys didžiuosiuose miestuose. Tačiau yra ne ką mažiau žmonių, gyvenančių kaimo vietovėse ir rajonų centruose, kurie planuoja gauti lėšas iš papildomų taupymo formų – II pensijų pakopos, kaupiamojo gyvybės draudimo. Kiek kitokia situacija su III pakopos pensijų fondais – kaupimas senatvei per šią priemonę yra kur kas populiaresnis didžiuosiuose miestuose“, – sako A. Bakšinskas.

„Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, pajamas pensijoje iš II pakopos planuoja gauti 58 proc. gyvenančiųjų didžiuosiuose miestuose, miesteliuose – 47 proc., kaime – 53 proc.

Iš III pensijų pakopos – 12 proc. gyvenančiųjų didžiuosiuose miestuose, 9 proc. – miesteliuose, 6 proc. kaimo vietovėse.

Lėšas iš kaupiamojo gyvybės draudimo senatvėje planuoja gauti apie 20 proc. žmonių, gyvenančių tiek didžiuosiuose miestuose, tiek miesteliuose ir kaimo vietovėse.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
2.6000

Vilniuje – per brangu: vyksta ir šimtus kilometrų tik apsikirpti (84)

Vilniuje gyvenantys netaupydami laiko renkasi kai kurias paslaugas regionuose. Pagrindinė to...

30 metų po Baltijos kelio: Mauricas parodė, kaip toli už nugarų palikome kitas posovietines valstybes (908)

Baltijos šalys yra vienintelės iš anksčiau Tarybų Sąjungai priklausiusių šalių, kurių...

Naujovė bankuose: prisijungę prie vieno – matysite savo sąskaitas kituose (68)

Du Lietuvoje veikiantys bankai skelbia atvirosios bankininkystės startą. Tai reiškia, kad nuo šiol...

Lietuvos vežėjai prognozuoja – laukia didelė krizė (533)

Jau kitais metais vežėjai baiminasi susidursiantys su didžiule krize. Nuo 2020-ųjų vidurio bus...

Lietuvoje mažėja tiek bankų padalinių, tiek bankomatų: gyventojai imasi už galvų, bankai – beria priežastis (582)

Vien per 2019-ųjų I-ąjį pusmetį Lietuvoje savo duris užvėrė 21 bankų ir kredito unijų...

Top naujienos

Pamirštos Baltijos kelio istorijos: kaip Landsbergis su Brazausku varė iš proto ir galiausiai išdūrė Maskvą (112)

Turiu labai įdomių, neskelbtų dalykų, istorikams, tikriausiai, neįdomu. Taip su nedideliu...

Vilniuje – per brangu: vyksta ir šimtus kilometrų tik apsikirpti (84)

Vilniuje gyvenantys netaupydami laiko renkasi kai kurias paslaugas regionuose. Pagrindinė to...

Kiek kainuos šiemet išleisti vaiką į mokyklą? kai kurios šeimos gali gauti vasltybės paramos (12)

Kaip ir kiekvienais metais vaikus į mokyklą ruošiantys tėvai artėjant rugsėjo pradžiai dar...

Rytų Europos augimas – lyg šviesos spindulys smunkančios ES bloko ekonomikos fone (30)

Europos Sąjungos ( ES ) rytinės ekonomikos atlaikė pasaulį alinančius sunkumus, kurie iš...

Gydytojas Morozovas: jaučiatės blogai ar nepakankamai gerai? Bus dar blogiau, jei nieko nekeisite (6)

„Daktare, man silpna / aš esu nuolat pavargęs / man svaigsta galva / man nevirškina skrandis /...

„Oskarui“ nominuoti, tačiau žiūrovus kvailinę dokumentiniai filmai: kai kuriais melais tikėta net 60 metų (19)

Sako, kad geriau vieną kartą pamatyti nei tūkstantį kartų išgirsti. Sunku būtų ginčytis –...

Karbauskis remia opozicijos idėją reikšti nepasitikėjimą Pranckiečiu dėl Rozovos (3)

„ Valstiečių “ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad palaikytų opozicijos siūlymus...

Vienas svarbiausių gebėjimų ateities darbo rinkai: jis būtinas net vadovams

Automatizacijos ir robotizacijos fone, dažnai girdime apie minkštųjų įgūdžių (angl. soft...

30 metų po Baltijos kelio: Mauricas parodė, kaip toli už nugarų palikome kitas posovietines valstybes (908)

Baltijos šalys yra vienintelės iš anksčiau Tarybų Sąjungai priklausiusių šalių, kurių...

Svarbu žinoti vairuotojams: A2 magistralėje šiandien laukia dideli eismo ribojimai (4)

Penktadienį, rugpjūčio 23-iąją, visoje Lietuvoje minimas Baltijos kelio 30-metis. Tądien...