aA
Kaip labiausiai tikėtiną pajamų šaltinį senatvėje, be pirmos ir antros pakopos pensijų, Baltijos šalių gyventojai nurodo darbo pajamas – planuoja dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus.
Iš ko senatvėje gyventi tikisi Baltijos šalių gyventojai?
© DELFI / Domantas Pipas

Taip pat gyventojai viliasi, kad, sulaukus pensinio amžiaus, jiems padės artimieji. Mažiau tikimasi, kad prie pensijos pavyks prisidurti iš įvairių sutaupytų lėšų, nuosavo verslo ar nekilnojamojo turto.

Tokius rezultatus atskleidė SEB grupės Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai tyrimas.

Tikimybė ir sulaukus pensinio amžiaus gauti darbo pajamų visose Baltijos šalyse vertinama aukščiausiai iš visų galimų pajamų šaltinių: Lietuvoje – vidutiniškai 70 proc., Estijoje - 79 proc., Latvijoje – 77 procentais. Palyginti aukštai vertinama ir tikimybė, kad senatvėje finansiškai padės artimieji – Latvijoje - 44 proc., Lietuvoje – 49 proc., Estijoje – 40 procentų.

Šie du pajamų šaltiniai vertinami kaip labiau tikėtini negu galimybė prisidurti iš savo susitaupytų lėšų: tikimybę, kad prisidurs iš savanoriškai sukauptų pensijų (pavyzdžiui, trečios pakopos pensijų fonduose), lietuviai vertina 39 proc., latviai 42 proc., estai – 38 procentais. Tikimybė, kad pajamų gaus iš indėlių, kaupiamosiose sąskaitose sukauptų lėšų ar kitokių finansinių investicijų, vertinama dar žemiau: Lietuvoje - 28 proc., Latvijoje – 25 proc., Estijoje – 32 procentais.

Iš ko senatvėje gyventi tikisi Baltijos šalių gyventojai?
© SEB banko nuotr.

„Tokie lūkesčiai labiausiai atitinka ir šiandieninių pensininkų realybę – remiantis to paties tyrimo duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje po trečdalį (atitinkamai 32 ir 33 proc.), Estijoje – kas antras šiandieninis 62-63 metų pensininkas prisiduria prie pensijos iš darbo užmokesčio. O iš santaupų ar turto, pavyzdžiui, už būsto nuomą, nurodė gaunantys mažiau negu dešimtadalis šiandieninių pensininkų. Visgi nereikėtų pamiršti, kad dėl istorinių priežasčių šiandieniniai pensininkai galimybių susitaupyti turėjo mažiau – sutrukdė didžiuliai politiniai ir ekonominiai pokyčiai“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Estai labiau pasikliauja galimybe prisidurti iš verslo ar nekilnojamojo turto

Kaip rodo tyrimo rezultatai, estai geriau negu latviai ir lietuviai vertina tikimybę senatvėje gauti pajamų iš turto – nuosavo verslo, pavyzdžiui, turimų įmonių akcijų, ar nekilnojamojo turto jį nuomojant ar pardavus. Tikimybė, kad prisidurs iš nuosavo verslo, Estijoje vertinama 46 proc., Latvijoje – 38 proc., Lietuvoje – 32 procentais. O tikimybė gauti pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos ar pardavimo Estijoje vertinama 40 proc., Latvijoje – 29 proc., Lietuvoje – 27 procentais.

„Lietuvių lūkesčiai gauti pajamų iš savo pačių įvairiais būdais susitaupytų lėšų, palyginti su kita alternatyva - galimybe senatvėje gauti pajamų iš verslo ar nekilnojamojo turto, tradicinėmis taupymo pensijai priemonėmis Lietuvoje pasikliaujama labiau. Tokius tyrimo rezultatus galima paaiškinti tuo, kad lietuvių investicijos į nekilnojamąjį turtą visgi yra mažesnės negu latvių ar estų, taip pat, kaip rodo kitų tyrimų rezultatai, lietuviai kur kas atsargiau negu estai žiūri ir į nuosavo verslo kūrimo galimybes“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kad tikimybė susitaupyti pensijai taptų tikrove, dar reikia pasistengti

Pasak ekspertės, svarbu ne tik tai, kaip būsimieji pensininkai vertina tikimybę turėti daugiau pajamų, bet ir tai, ar jie jau ėmėsi konkrečių veiksmų. Deja, tyrimo rezultatai rodo, kad tik maždaug kas antras (54 proc.) lietuvis, kuris visgi tikisi gauti pajamų iš santaupų ar turto, jau yra pradėjęs taupyti ar ėmęsis kitų konkrečių veiksmų. Latvijoje tokių veiksmų nurodė jau ėmęsi 58 proc. gyventojų, Estijoje – 65 procentai.

„Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad daugiausia galimybių visų trijų Baltijos šalių gyventojai mato būdami jauni. Didėjant amžiui, respondentų nurodoma tikimybė prisidurti iš alternatyvių šaltinių, ypač iš santaupų ir turto, mažėja. Vadinasi, gyventojai dažnai nespėja pasinaudoti galimybėmis pradėti rūpintis santaupomis, turtu, savarankiškai kaupti pensijai, kas padėtų senatvėje gauti daugiau pajamų“, - sako J. Varanauskienė.

SEB grupės užsakymu 2015 metų gruodį buvo apklausta 600 30-55 metų Lietuvos gyventojų. Apklausos metu gauti duomenys buvo panaudoti apskaičiuojant pasirengimo pensijai rodiklį (PPR), kurio unikalią metodiką sukūrė trijų Baltijos šalių SEB specialistai, bendradarbiaudami su rinkos tyrimų bendrove TNS ir Stokholmo ekonomikos aukštosios mokyklos Rygoje Tvaraus verslo centru. Šis tyrimas – jau antras. Pirmas atliktas ir pristatytas 2015 metų pradžioje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Gyventojai svarbiausia pandemijos pamoka įvardija taupymą, bet neketinančių taupyti – vis dar tiek pat (1)

Vardindami svarbiausias pandemijos pamokas, daugiau negu trečdalis (36 proc.) gyventojų sako, kad...

Apklausa: pandemijos metu trečdalis lietuvių susimąstė apie santaupas (1)

Kaip pandemija pakeitė lietuvių požiūrį į finansinį saugumą ir taupymą? Tai aiškinosi...

Lietuvos gyventojai dažniau naudojasi bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis (6)

Lietuvos gyventojai dažniau nei vidutinis europietis naudojasi bekontaktėmis mokėjimo...

Susirgimai COVID-19 muša antirekordus: ar tai koreguoja gyventojų išlaidas?

Besitęsiantis antrasis karantinas šalyje bei sustojusi dalies įmonių veikla, siekiant sustabdyti...

Bankai pataria mokėjimus atlikti anksčiau: per šventes pinigus akimirksniu perves dalis klientų (3)

Kasmet gruodį stebimą atsiskaitymų kortelėmis apyvartos bei operacijų skaičiaus augimą šiemet...

Top naujienos

Konstitucijos ekspertas įspėja: savo pareiškimais Nausėda jau įvarė save į kampą (496)

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikimų maratoną su premjerės Ingridos Šimonytės teikiamais...

Edgaras Savickas | D+ nariams

Valstybių skoloms šturmuojant aukštumas, ekonomistai įspėja: gali grįžti „diržų veržimosi“ politika (2)

Po pandemijos į Europą gali grįžti taip vadinama „diržų veržimosi“ politika, pasižyminti...

Alytaus savivaldybė pervedė 188 tūkstančius eurų į sukčių sąskaitą (143)

Alytaus miesto savivaldybės administracija 188 tūkstančius eurų pervedė į sąskaitą...

Po susitikimo su Nausėda Anušauskas vertinamas teigiamai, bet anglų kalbos žinios užkliuvo (142)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) deleguotas kandidatas į...

Vengrijai – įspėjimas dėl rusiškos vakcinos: pasilikit jas sau (93)

Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) įspėjo Vengriją, kad ji gali pirkti ir naudoti rusišką...

Lyg pasakoje: Nida pavirto tikrų tikriausia ledo karalyste papildyta nuotraukų galerija (4)

Nidos gyventojai ir ten besiilsintys žmonės ketvirtadienį pastebėjo reto grožio gamtos sukurtą...

Masinė avarija Kaune: susidūrus keturiems automobiliams, vienas apsivertė (10)

Trečiadienio popietę keturiems vairuotojams labai nepasisekė Kaune, Savanorių prospekte, ties...

Latvijoje – rekordinis naujų COVID-19 atvejų skaičius papildyta (28)

Latvijoje per praėjusią parą nustatyta rekordiškai daug naujų koronavirusinės infekcijos...

|Maža didelių žinių kaina