aA
Baltijos šalyse atliktas požiūrio į finansus tyrimas atskleidė, kad vertindami savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai yra labiau atsargūs nei Estijos ar Latvijos bei ne taip optimistiškai žvelgia į ateitį. Palyginus su Estijos ir Latvijos rodikliais, Lietuvoje daugiau gyventojų planuoja savo išlaidas ir baiminasi, kad jų finansinė padėtis artimiausiais metais gali pablogėti, rašoma tyrimų agentūros „Kantar Emor“ pranešime.
© DELFI / Karolina Pansevič

„Kantar Emor“ atliktame tyrime Baltijos šalių gyventojai palygino savo dabartinę bei praėjusių metų ekonominę padėtį. Paaiškėjo, kad gyventojų, kurie mano, kad jų finansinė padėtis pagerėjo, dalis visose šalyse buvo gana panaši – 32 proc. respondentų Estijoje ir Lietuvoje bei 28 proc. Latvijoje. Jų vertinimu, padėtis yra patenkinama. Didesnę pažangą jautė jaunesni žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas. Kitais aspektais buvo pastebėta skirtumų.

Anot „Kantar Emor“ tyrimo eksperto Aivaro Voogo, ypač skiriasi respondentų nuomonės apie tai, ar ekonomikos padėtis per metus pablogėjo. „Pablogėjimą įvardijo 20 proc. Estijos gyventojų, 26 proc. Latvijos ir 28 proc. Lietuvos gyventojų, tai yra 8 proc. daugiau nei Estijos gyventojų. Tačiau tų, kurie sako, kad jų padėtis nepasikeitė, dalis Lietuvoje yra 9 proc. mažesnė nei Estijoje ir 5 proc. mažesnė nei Latvijoje”, – pastebėjo jis.

Pesimistų daugiau nei optimistų

Tyrime taip pat išsiaiškinta, ar žmonės tikisi, kad per ateinančius dvejus metus jų šeimos finansinė padėtis pasikeis, ir kaip jie vertino savo ateitį 2015 ir 2012 m. Apklausos rezultatai atskleidė, kad palyginus su 2015 m., respondentų, kurie tikisi, kad jų finansinė padėtis gerėja, skaičius išliko toks pat arba sumažėjo.

Vis dėlto 2012 m. žmonės dar pesimistiškiau vertino galimus jų finansinės padėties pokyčius per dvejus ateinančius metus. Lietuvoje 27 proc. respondentų tikėjo, kad jų gyvenimas gali pasikeisti į gerą, palyginti su 32 proc. šiais metais. Be to, pesimistų skaičius Lietuvoje sumažėjo – šiemet tokių buvo 17 proc., kai tuo tarpu 2012 m. net 22 proc. respondentų buvo įsitikinę, kad jų padėtis gali pablogėti. Kita vertus, trijose Baltijos šalyse šiemet labiausiai pesimistiški išlieka vis tiek Lietuvos gyventojai – Estijoje ir Latvijoje atitinkamai tik 11 proc. ir 12 proc. baiminasi, kad jų finansinė padėtis gali pablogėti.

„Savo ateities perspektyvas respondentai Baltijos šalyse visgi vertina gana panašiai. 2012 m. šalys tik pradėjo atsigauti po ekonominės krizės, o žmonės vis dar prisiminė 2009-ųjų nuosmukį. Iki 2015-ųjų laikas išgydė žaizdas, o ateitis vėl atrodė šviesesnė. Tačiau akivaizdu, kad, nepaisant spartaus ekonomikos augimo, optimistų dalis nėra didesnė nei 2015 m. Kaip Estijos gyventojas, aš šiek tiek nustebau, kad Lietuvos gyventojai pesimistiškiau vertina savo ateitį nei jų šiauriau gyvenantys kaimynai“, – apklausos rezultatus komentavo A. Voogas.

Lietuvos gyventojai rimtai vertina biudžeto išlaidas

Respondentų taip pat buvo paklausta, ar jų šeimos planuoja savo išlaidas ir, jei taip, kuriam laikotarpiui. Daugiausia – ketvirtadalis respondentų – planuoja mėnesio išlaidas. Mažiausia dalis tų, kurie savo finansų neplanuoja – Lietuvoje 17 proc., o Latvijoje ir Estijoje tokių atitinkamai buvo 19 proc. ir 20 proc.

Palyginus su Estijos ir Latvijos gyventojais, Lietuvos gyventojai skirtingai taiko ir ilgalaikį išlaidų planavimą. Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 23 proc. ir 26 proc. gyventojų apskaičiuoja savo išlaidas ir pajamas, planuodami, kiek išleis per pusmetį, metus ar ilgiau. Lietuvoje tą patį daro 32 proc. respondentų. Pasak A. Voogo, priežastis gali būti darbo užmokesčio skirtumai Baltijos šalyse, nes kuo mažesnės pajamos, tuo apdairiau reikia sustyguoti savo šeimos biudžetą ir išlaidas.

Praėjusiais metais vidutinės pajamos Lietuvoje siekė 836 eurus, Latvijoje – 926 eurus, Estijoje – 1221 eurus. Taip pat skiriasi ir vidutinės senatvės pensijos dydžiai – Lietuvoje siekia 277 eurų, Latvijoje – 289 eurų, Estijoje – 405 eurų. Praėjusiais metais Lietuvoje bendrasis vidaus produktas išaugo 3,8 proc., Latvijoje – 4,5 proc. Estijoje – 4,9 proc.

Tai buvo pirmas kartas, kai „Kantar Emor“ atliko didžiulį požiūrio į finansus tyrimą visose trijose Baltijos šalyse. Tyrimo tikslas – ne tik nubrėžti gyventojų bendrųjų ekonominių sąlygų ir ateities tikslų žemėlapį, bet ir įvertinti paskolų ir skolinimosi įpročių aspektus. Tyrime taip pat atspindėtos santaupos ir investicijos, atsiskaitymų rezultatai, verslumas, su kriptovaliuta susiję klausimai ir įmonių, veikiančių finansų technologijų sektoriuje, reputacija. Tyrime dalyvavo 1000 respondentų iš kiekvienos valstybės, 2018 m. gegužės mėn. apklausa atlikta Estijoje, rudenį – Latvijoje ir Lietuvoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Liko mažiau nei savaitė: sprendimą dėl pensijos kaupimo priimti būtina jau dabar skaičiuoklės ir kaupimo scenarijai (106)

Lekia paskutinės dienos, kuomet dar galima nuspręsti, ar pasilikti II pensijų pakopoje ir kaupti...

Pensijų kaupimas – viskas, ką jums reikia žinoti skaičiuoklės, scenarijai, patarimai (90)

Priimti lemiamą sprendimą dėl papildomos pensijos kaupimo laiko lieka vis mažiau. Visi, kurie dar...

Prieš ilgąjį savaitgalį kviečia sutaupyti: palygino, kur degalai kainuoja mažiausiai (59)

Artėjant ilgajam Joninių savaitgaliui Pricer.lt atliktas tyrimas užfiksavo degalų kainas...

Kas tas anuitetas arba kaip reikės atgauti papildomai kauptus pinigus (120)

Nusprendusiems kaupti papildomai II pensijų pakopoje vienas svarbiausių klausimų – kaip reikės...

SEB banko tyrimas atskleidė, kam taupo Lietuvos jaunimas

Trys iš keturių 18–25 metų jaunuolių Lietuvoje taupo gaunamas pajamas, o beveik pusė jų (45...

Top naujienos

Derybų dėl koalicijos įkarštyje sugriuvo „tvarkiečių“ frakcija (7)

Pasitraukus Valentinui Bukauskui „tvarkiečiai“ Seime nebeturi septynių narių, reikalingų...

Pokyčiai artėja: Seimas uždegė žalią šviesą Kepenio sveikatinimo programai (47)

Antradienį Seime svarstymui pristatytos parlamentaro Dainiaus Kepenio Sveikatos tausojimo ir...

„Artinasi pragaras“: neįprasta karščio banga smogs net Skandinavijai (48)

Europoje prasideda savaitę truksianti karščio banga. Nuo Ispanijos iki Šveicarijos temperatūra...

Dagys sulaukė skundo dėl veikimo prieš Šimonytę: jie bando pabėgti nuo pagrindinio klausimo (13)

Skundus dėl sisteminio veikimo prieš kitus partijos kolegas ir partijos iškeltą kandidatą...

Liko mažiau nei savaitė: sprendimą dėl pensijos kaupimo priimti būtina jau dabar skaičiuoklės ir kaupimo scenarijai (106)

Lekia paskutinės dienos, kuomet dar galima nuspręsti, ar pasilikti II pensijų pakopoje ir kaupti...

Jau kitąmet Lietuvoje masiškai bus pradėti keisti skaitikliai: kaip tai padės sutaupyti? (9)

Nuolat tobulėjančios ryšio technologijos bei visuotinė skaitmenizacija plačiai skverbiasi į...

Ukrainos delegacija dėl rusų deputatų sugrįžimo paliko posėdžių salę Rusijos įgaliojimai užginčyti (19)

Ukrainos delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) antradienį išėjo iš ETPA...

Vidinėse problemose skęstantys „tvarkiečiai“ nesikuklina – nori dviejų ministrų kėdžių (39)

Vidinėse problemose, siekiant išlaikyti frakciją Seime, paskendę „tvarkiečiai“ teigia, kad...

Reitingų piramidėje – įspūdingi šuoliai ir nuosmukiai: politologai rado paaiškinimą Nausėdos sėkmei (182)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra vienas...

Kanados treneriu oficialiai pristatytas Nurse'as rinktinėje žada diegti „Raptors“ išbandytą modelį asistentas dukart įveikė Adomaitį (2)

Kanados krepšinio federacija oficialiai pristatė naująjį rinktinės trenerį – neseniai su...