Kol prekybos tinklai komentuodami tvirtino, jog didelių pokyčių neužfiksuota, pastarieji matomi internetinėje parduotuvėje „Barbora“. Klientai negali įsigyti didžiosios dalies siūlomų kruopų rūšių.

Kaip „Delfi“ informavo „Barbora“ IT vadovas Karolis Lesickas, jaučiamas nežymus kruopų paklausos padidėjimas, tačiau, kaip pabrėžė, bendrai prekyba vyksta įprastai, prekių paklausa yra natūraliai svyruojanti.

„Natūralu, kad dienos eigoje pritrūkstame kai kurių prekių. Tam įtakos šiomis dienomis galėjo turėti ir patrauklios nuolaidos. Pavyzdžiui, „Maximos“ tinkle buvo 30 proc. nuolaida kruopoms.

Prekių, kurių atsargų mes pritrūkstame, tam momentui klientai negali užsisakyti. Bet tai įprasta ir laikina. Prekių likučiai pildomi nuolat, kiekvieną dieną jas atveža įvairūs tiekėjai. Kadangi prekių tiekimo grafikai skiriasi, tam tikrų kategorijų prekių, jų pritrūkus, pasirodymo prekyboje tenka palaukti ilgiau“, – teigė „Barbora“ atstovas.

Situaciją pakomentavo ir „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Ji taip pat paminėjo, kad dėl taikytos akcijos prekybos tinkle kruopos buvo greitai išparduotos.

„Mūsų prekybos tinkle iki pirmadienio buvo taikoma 30 proc. nuolaida kruopoms, taip pat – ryžiams ir grikiams. Akcijos metu pastebėjome didesnį savo klientų aktyvumą, todėl kelių prekių pozicijų kai kuriose parduotuvėse iš tiesų pritrūkome. Atsiprašome savo klientų, kad nespėjome laiku papildyti lentynų. Aktyviai dirbame, kad jau netrukus kaip įprastai mūsų prekybos tinkle pirkėjai rastų jų poreikius atitinkantį asortimentą. Atskirų tendencijų, kad klientai pirktų daugiau negendančio maisto kol kas nepastebime“, – rašoma komentare.

Kruopos Barboroje

Prekybos tinklai didelių pokyčių nejaučia

„Kol kas dar nesame pastebėję jokių didelių pardavimų pokyčių, kalbant apie ilgiau negendančius produktus, pavyzdžiui, kruopas ar konservus“, – „Delfi“ dar antradienio popietę patikino E. Dapkienė ir sakė, kad, nepaisant to, tinklas nuolat stebi situaciją pasaulyje ir vertina visas galimas rizikas.

„Prevenciškai parduotuvėse dažniau atliekame įvairių paviršių valymus ir dezinfekciją“, – pridūrė ji, o pasiteiravus, ar prekybos tinklas šiandien jaučia prekių iš Kinijos stoką buvo teigiama, kad šiam prekybos tinklui Kinijoje gaminamos prekės yra gabenamos jūrų transportu, o visas procesas trunkantis ne mažiau kaip devynis mėnesius, todėl šiuo metu situacija Kinijoje dėl prekių tiekimo prekybos tinklui įtakos neturi.

„Kol kas dar anksti prognozuoti, ir kokį ilgalaikį poveikį gali turėti dėl koronaviruso užsitęsusi situacija. Kinijoje pagamintoms prekėms tenka 7-8 proc. bendros „Maxima LT“ pramonės prekių apyvartos“, – sakė E. Dapkienė.

Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė taip pat sakė, kad dėl situacijos Kinijoje kol kas prekybos tinklas didesnių trikdžių, susijusių su tiekimu, nepatiria.

„Esame gavę pranešimą iš tiekėjo, kad prekių pristatymas gali vėluoti, bet kol kas su tuo nesusidūrėme – prekių tiekimas vyksta, kaip sutarta, sklandžiai“, – tikino R. Keršienė.

„Nesame pastebėję, kad ilgiau galiojančių produktų pardavimai būtų žymiai pakitę“, – teigė ir „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta.

Tiesa, paklaustas dėl prekių iš Kinijos vėlavimo ar trūkumo, jis tikino, kad prekybos tinklas to nejaučia, nes tiesiogiai ne maisto prekių iš ten neužsakinėja.

„Jas centralizuotai gauname iš tiekėjo Vokietijoje, kurie prižiūri visą situaciją. Yra taikomos standartinės procedūros, aktyviai palaikome ryšius su valdžios institucijomis ir atidžiai stebime visą situaciją“, – sakė jis.

Jam pritarė ir „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.

„Kol kas jokių ryškesnių pokyčių (prekyboje- red.) nepastebėjome“, – teigė jis ir sakė, kad kol kas prekybos tinklas nefiksuoja ir jokių prekių tiekimo iš Kinijos sutrikimų.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė taip pat patikino, kad šiuo metu įmonė atidžiai stebi situaciją, bendrauja su valstybinėmis institucijomis, atsakingomis už visuomenės sveikatos užtikrinimą bei kalbasi apie prevencines priemones, kurias būtų galima įgyvendinti tinklo parduotuvėse.

Visgi, kalbant apie pardavimus ir ilgesnio galiojimo laiko prekes, tinklas tikino kol kas pokyčių nepastebintis, mat išvadas daryti dar per anksti.

„Kol kas nejaučiame padidėjusių tam tikrų produktų pirkimų, nematome tuštėjančių lentynų – dar per anksti daryti išvadas.

Prekių užsakymus iš Kinijos vykdome per vietinius tiekėjus, kurie organizuoja jų eksportą pagal mūsų poreikius.

Šiuo metu yra sustabdyti naujo asortimento užsakymai, o mes laukiame prekių, kurios jau yra pakeliui. Planuojant prekių papildomų kiekių užsakymus, tiekėjai prašo nusimatyti ilgesnius pristatymo terminus“, – komentavo ji.

Anot I. Baltrušaitienės, „Iki“ iš Kinijos užsakinėja tekstilės gaminius, įvairius namų apyvokos reikmenis.

„Kol kas situacija Kinijoje neturi įtakos mūsų prekybai, prekių trūkumo nejaučiame, todėl kitų tiekėjų dar neieškome. Tačiau stebime situaciją, vasario pabaigoje ar kovo pradžioje iš partnerių gausime informacijos dėl gamybos atnaujinimo Kinijoje, nes šiuo metu daugelis gamyklų yra uždarytos karantinui. Tuomet matysime realesnę situaciją“, – sakė specialistė.

Mažmeninės prekybos ekspertas: tikėtina, kad žmonės pirks ilgesnio galiojimo produktus

Apie ilgiau galiojančių prekių šlavimą iš lentynų „Delfi“ pakalbino ir mažmeninės prekybos ekspertą Justą Gavėną. Jis sakė, kad tokios situacijos yra paprasčiausia panika, kurią žmonės patiria dėl labai didelės nežinomybės ar mistifikacijos.

Justas Gavėnas

„Lietuvoje tokio lentynų šlavimo neatsimenu, na, bent jau nuo Nepriklausomybės laikų. Nebent turėjome tokius pavienius atvejus, kai kažko labai trūksta, bet čia labiau kalbame apie gripo vakciną, bet ne apie masinę psichozę“, – sakė jis.

Paklaustas, kiek tikėtina, jog jei Lietuvoje virusas būtų identifikuotas, žmonės taip pat užplūstų prekybos centrus ir juose pirktų ilgesnio galiojimo maisto produktus, jis tikino, kad tai – tikėtinas scenarijus.

„Manau, kad dalis visuomenės tai tikrai darys, mes nesame nė kiek kitokie nei italai, graikai ar dar kas kitas, o toje panikoje tas išgyvenimo instinktas vers žmones bėgti į parduotuves ir įsigyti kažkokių prekių. Žinoma, galima santūriai pasiplanuojant jų proto ribose užsipirkti ir dabar“, – kalbėjo jis.

Kol kas atvejų, kad žmonės eitų užsipirkti prekių dėl koronaviruso girdėti jam, kaip tikino, dar neteko, tačiau ekspertas pridūrė, kad net ir labai išsilavinę asmenys turi pasiruošę tam tikras išgyvenimo kurpines, tačiau tai labiau susiję su Astravo atomine elektrine.

„Visgi panikos efektas atsiranda iš nežinomybės ir nežinojimo ką daryti, tad jeigu toks efektas išryškėtų, manau, kad tai (panika šluojant parduotuvių lentynas- red.) gali nutikti tam tikrose bendruomenėse, parduotuvėse.

Tai gali būti mažesnė bendruomenė, kai vieni per kitus žmonės pradeda skleisti gandus, kas tikrai gali būti. Taip pat situacija gali pasinaudoti ir telefoniniai sukčiai ir ją blogiems kėslams pasukti savo linkme“, – įspėjo J. Gavėnas.

Pasak jo, tokie asmenys gali pradėti siūlyti įsigyti tam tikras prekes, eiti pas žmones į namus ir kelti paniką.

„Jeigu visuomenė nežiūri žinių, nepasitiki institucijomis, tokių dalykų visada gali atsirasti“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (96)