Remiantis „Eurostat“ duomenimis apie 2018 metus, vidutinį darbo užmokestį gaunantis nesusituokęs ir vaikų neturintis asmuo po mokesčių ir socialinio draudimo įmokų Lietuvoje per mėnesį gavo maždaug 722 eurus, Latvijoje – 709 eurus, Estijoje – 1141 eurą, Lenkijoje – 793 eurus.
Kitaip tariant, vidutinės lietuvių pajamos nominaliai buvo beveik 2 proc. didesnės nei latvių, bet maždaug 10 proc. mažesnės nei lenkų ir net 58 proc. mažesnės nei estų.
Tačiau „Eurostat“ duomenis pateikia ne tik eurais, bet ir perkamosios galios standartu, kuris parodo, kiek šios sumos kiekvienoje iš šalių išties vertos.
Pagal šį rodiklį, šalis išsidėsto ta pačia tvarka: Estija (1424), Lenkija (1381), Lietuva (1098), Latvija (961). Tačiau skirtumai tarp jų pasikeičia.
Atsižvelgus į perkamąją galią, vidutinis darbo užmokestis į rankas Lietuvoje yra beveik 13 proc. didesnis nei Latvijoje, bet 26 proc. atsilieka nuo Lenkijos ir 30 proc. nuo Estijos.
Auga panašiu tempu
Kol kas dar nėra palyginamų duomenų apie į rankas gaunamų atlyginimų dydžius Baltijos šalyse ir Lenkijoje 2019 metais.
Lietuvos statistikos departamentas yra pranešęs, kad antrąjį 2019 metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis popieriuje padidėjo 7,9 proc., iki 1289 eurų.
Estijoje padidėjimas per tą patį laikotarpį sudarė 7,4 proc., suma siekė 1419 eurų.
Centrinis statistikos biuras Latvijoje yra paskelbęs duomenis apie pirmąjį 2019 metų ketvirtį, kada metinis darbo užmokesčio augimas siekė 7,8 proc., iki 1036 eurų.
Lenkijoje naujausia statistika rodo darbo užmokesčio pokytį privačiame sektoriuje birželį, kuomet metinis padidėjimas sudarė 7,4 proc. Darbuotojai vidutiniškai popieriuje gavo 5182,43 zloto arba apie 1181 eurą.
