Vasarą Kalėdų nebebus
Lietuvoje stebint vieną didžiausių infliacijų visoje Europos Sąjungoje, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad žmonės jau pradeda reaguoti į didėjančias kainas.
Nors, kaip tikina, kol kas ta reakcija ir nėra labai didelė, paslaugą čia padarė ir valdžios skelbtas antiinfliacinis paketas, tačiau mažmeninės prekybos apimtys, tikėtina, artimiausiu metu nedidės, o vartojimo augimo, lyginant su praėjusia vasara, neturėsime.
„Aš nesakyčiau, kad infliaciją jaučia tik mažiausias pajamas uždirbantys asmenys. Ją jaučia pakankamai platus spektras žmonių, nes kai maisto kainos (per metus-red.) kilo 22 proc., tai vienaip ar kitaip pradeda jausti daugiau žmonių.
Antiinfliacinis valdžios paketas, gal ir turės kažkokį poveikį, bet kainų kilimas kurį laiką bus didesnis nei pajamų, su tuo reikia susitaikyti. O galbūt tai bus ir į gerą, nes kitu atveju yra grėsmė įsisukti toje augančių kainų ir atlyginimų spiralėje ir vėliau po tokio augimo galime gailėtis. <...> Lietuva jau nebėra mažų kainų pigi šalis“, – teigia ekonomistas.
Pasak jo, šiuo metu lietuviai labai daug savo pinigų išleidžia kelionėms, o tai matyti ir kalbant apie indėlius bankuose.
„Jų sumos šiandien mažėja, nes didėja kainos ir žmonės vis dar laiko tą patį vartojimo lygį, bet, daugiausia, tie pinigai iškeliauja iš Lietuvos. Taip pat tam įtakos turi ir brangę energetiniai ištekliai“, – sako jis.
„Iš tiesų, jeigu praėjusią vasarą, vertinant pirkimus, turėjome vos ne Kalėdas, tai šiais metais bus šiek tiek kukliau. Kalėdų nebeturėsime“, – prognozuoja jis.
Dundulis: žmonės diržų dar nesiveržia
„Norfa“ vadovas Dainius Dundulis teigia vartojimo tendencijas stebintis ir vertinantis pagal vieną kriterijų ir, kaip tikina, kol kas didelių grėsmių nematantis.
„Jeigu žiūrėtume į duomenis, kurie yra iki gegužės 18 d., tai jie labai aiškiai rodo, kad pas mus kyla paruošto maisto vartojimas ir jis gana stipriai kyla jau du ar trys metai. Tai yra rodiklis, kad šiuo metu niekas jokių diržų nesiruošia veržtis.
Mačiau 1998 metus, mačiau 2008 metus, kaip žmonės elgiasi ir kai tik įeinama į krizinį laikotarpį, krizės etapą, kaip taisyklė, paruošto maisto pardavimai labai stipriai krinta ir didėja žaliavinio maisto pirkimas, tokių prekių, kaip aliejaus, cukraus, miltų, kitaip tariant to, iš ko gaminama.
Šiuo metu matyti, kad vyksta priešingybė ir žmonės nesigamina namuose, nori pirkti, kas jau pagaminta. Taupymo kol kas nėra“, – sako jis, tačiau priduria, kad nors skaičiai indikacijų ir nerodo, jis sutinka, kad psichologinė baimė ore tvyro.
Paprašytas įvardyti labiausiai brangusias prekes vadovas pirmiausia pamini aliejų. Kaip sako, tai prekė, kurios kaina pastaruoju metu kilo labiausiai, o jo kaina kilo daugiau nei 100 proc.
„Ne taip seniai jis nekainavo euro, buvo apie 70-80 centų, o dabar saulėgrąžų aliejaus kaina parduotuvėse yra daugiau nei 2,5 Eur. Jis yra rekordininkas.
Taip pat brango druska, bet yra pasikeitusios jos atsivežimo kryptys. Realiai ji nepabrango, bet yra kiti tiekėjai, nes jos negalime gauti iš Ukrainos. Anksčiau ji kainuodavo apie 30-40 centų, dabar kainuoja iki euro.
Apie pusę metų jau brangsta ir pieno produktai. <...> manau, kad žiūrint nuo žemiausios kainos, kuri buvo prieš dvejus metus, vidurkis bus pabrangęs apie 50 proc.
Jeigu, pavyzdžiui, kalbant apie sviestą, jo kaina didėjo dvigubai, o jei liesas pienas, jis brango 30-40 proc.“, – skaičiuoja D. Dundulis.
Atsisakytų pramogų
SEB banko valdybos narė, mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pristatydama neseniai SEB banko užsakymu atliktą tyrimą tikino, kad tokiais tempais auganti infliacija, maisto kainos ir karo nerimas tikrai atsiliepia gyventojų lūkesčiams ir nuotaikoms.
„Tyrime 3 iš 4 apklaustųjų pasisakė, kad veršis diržus, o beveik kas antras sako, kad pramogos bus tai, kur žmonės labiausiai ribos savo išlaidas.
Ir čia jau kalbu apie retesnį ėjimą į kavines, restoranus. Taip pat namams, buitinei technikai, žmonės planuoja skirti mažiau <...> kalbant apie keliones, gyventojai galvoja, kad čia irgi taupys. Taip pat taupys aprangai, avalynei ir artimiausiais mėnesiais garderobo nekeis.“, – sakė ji.
Mažiausiai, kaip tikino, gyventojai buvo pasiryžę taupyti maistui bei energijai, degalams, dujoms.
„O štai grožio paslaugoms gyventojai taupyti taip pat nelinkę. Darant išvadą galima sakyti, kad daugiau gaminsime namuose ir būsime gražesni. <...>
Jeigu mažiau pinigų leisime nebūtinosioms paslaugoms, žinoma, tai atsilieps ir mūsų verslui, nes ten, kur būtinosios paslaugos, ten sutaupyti yra sudėtinga“, – sakė ji.
