aA
Daugiau kaip du mėnesius besitęsiantis karantinas koregavo ir šalies gyventojams daugiausia problemų keliančių finansinių poreikių sąrašą. Tyrimas rodo, kad šių metų balandį jo viršuje atsidūrė galimybė sumokėti būsto paskolos įmokas. Dar pernai gruodį ji buvo trečioje vietoje. Šis poreikis sukėlė šiek tiek daugiau sunkumų, nei galimybė atsidėti santaupų ateičiai (pernai tai buvo problemiškiausia) ar įsigyti didesnių pirkinių (pernai buvo antroje vietoje).
Gyventojų finansinės problemos per karantiną: sunkiausia dėl būsto paskolų
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokius rezultatus parodė turto valdymo bendrovių LietuvojeINVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ šį balandį ir praėjusių metų gruodį atliktos apklausos. Tyrimų metu buvo apklausta po daugiau kaip tūkstantį respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Karantinas koregavo dalies gyventojų galimybes uždirbti, o netikrumas dėl ateities įnešė pokyčių ir į jų poreikius. Tai lėmė, kad šį pavasarį šalies gyventojams daugiausia problemų kilo dėl tokio ilgalaikio ir dažniausiai didesnių sumų reikalaujančio įsipareigojimo kaip būsto paskolos grąžinimas. Taip pat pagal problemiškumą į aukštesnes pozicijas pakilo ir automobilio lizingo bei kitų kreditų mokėjimas. Akivaizdu, kad jei pajamos ar santaupos „juodai dienai“ yra nepakankamos, paskolų grąžinimas sunkmečiu tampa itin svarbiu rūpesčiu“, – sakė dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė.

Keitėsi ir poreikių aktualumas

Pasak jos, nors šis karantino laikotarpis atsijojo dalį reikmių, visgi ekonomikos pakilimo metu pastebėta tendencija, kad šalies gyventojams daugiausia problemų kelia didžiausių sumų ir reguliaraus taupymo reikalaujantys poreikiai, išliko. Mažiausiai problemų balandį kėlė galimybė įsigyti maisto produktų, buities reikmenų, susimokėti už komunalines paslaugas ir nuotolinius vaikų būrelius.

Kaip rašoma pranešime spaudai, prieš ir per karantiną atliktos apklausos taip pat parodė, kad šį balandį, lyginant su pernai gruodžiu, ženkliai keitėsi dalies poreikių aktualumas. Per karantiną ypač išaugo respondentų dalis, kurie teigė, kad jiems neaktuali galimybė sumokėti už pramogas (karantino metu – už nuotolines pramogas, pvz., kiną) – nuo 17 iki 55 proc., galimybė įsigyti didesnių pirkinių – nuo 10 iki 29 proc., galimybė sumokėti už atostogas – nuo 20 iki 53 proc. ar galimybė nusipirkti drabužių – nuo 8 iki 15 procentų.

Gyventojų finansinės problemos per karantiną: sunkiausia dėl būsto paskolų

Tuo tarpu išaugo kasdienių paslaugų aktualumas – teigiančių, kad jiems yra neaktuali galimybė įsigyti vaistų ar gauti medicinos paslaugas dalis sumažėjo nuo 10 iki 5 proc., o galimybė susimokėti už komunalines paslaugas – nuo 9 iki 4 procentų.

Ilgalaikis planas – ir krizių, ir pakilimų laikotarpiams

Pasak D. Kolmatsui, nepaisant to, kad per sunkmetį dalis poreikių šalies gyventojams tapo mažiau aktualūs ir sumažino kasdienes išlaidas, daugiausiai išlaidų reikalaujantys poreikiai yra svarbūs visais laikais.

„Būtent todėl, prieš prisiimant finansinius įsipareigojimus, reikėtų įvertinti savo galimybes mokėti įmokas visą kredito laikotarpį, net ir prasidėjus sunkmečiui. Be to, kiekviena šeima turėtų pasirūpinti „finansine pagalve“, apimančia bent 3-6 mėnesių dydžio pajamas“, – patarė ekspertė.

Galvojant, kaip susidoroti su finansinių įsipareigojimų problemomis sunkmečiu, ji taip pat patarė grįžti prie finansų planavimo.

Dalia Kolmatsui
Dalia Kolmatsui
© DELFI / Andrius Ufartas

„Viena vertus, reiktų ieškoti galimybių keisti įsipareigojimų grąžinimo planą ar ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių. Kita vertus, būtina žinoti savo realias galimybes grąžinti atitinkamas pinigų sumas, kad ir atnaujinti įsipareigojimai atitiktų išgales. Tam reiktų įvertinti realias pajamas ir išlaidas ilguoju, visu kredito laikotarpiu“, - sakė ekspertė.

Finansus planuoja kas ketvirtas

Jos teigimu, nors šalies gyventojai pamažu įpranta planuotis savo ar šeimos finansus, vis tik šio vasario apklausos duomenys rodo, kad savo ar šeimos finansinį planą buvo susidaręs tik kas ketvirtas respondentas. Didžioji dalis jų orientavosi į gan trumpą laikotarpį: net 50 proc. jį sudarė tik iki dvejų metų laikotarpiui. Iki 5 metų apimantį planą turėjo 31 proc., iki 10 metų – 8 proc., o daugiau kaip 10 metų apimantį planą – vos 4 proc., ir šis rodiklis per metus sumažėjo nuo 12 procentų.

„Krizės ateina ir praeina, o ilgalaikis finansinis planas, kurį rekomenduojama turėti ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, padeda jaustis saugiau net ir sudėtingose situacijose. Žinoma, krizių metu planą gali tekti peržiūrėti, tačiau pajamoms vėl tapus stabilioms, vertėtų grįžti prie tokių svarbių jo punktų kaip santaupų atsidėjimas, dalies pajamų taupymas dideliems pirkiniams bei kaupimas pensijai“, – sakė D. Kolmatsui.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Po „Maxima“ klaidos pirkėja pasijuto apgauta: sumokėjo 4 eurais daugiau nei planavo (1)

„Delfi“ skaitytoja piktinasi, kad „ Maxima “ parduotuvėje polo marškinėlius įsigijo tik 30...

Būsto paskola vyresniame amžiuje: ką reikėtų žinoti (3)

Viešojoje erdvėje vis dar sklando mitas, kad bankai yra linkę neišduoti būsto paskolų vyresniems...

Ekonomistai paaiškino degalų kainų skirtumus: prognozės, ko tikėtis rudenį

Prieš aštuonerius metus, nafta pasaulinėse rinkose kainavo lygiai tiek pat, kiek kainuoja dabar,...

Palanga ir toliau stebina poilsiautojus kainomis: lietuviai traukia į Lenkiją

16 eurų už karštą patiekalą. Tokiomis kainomis stebina kurortinė Palanga . Poilsiautojai prie...

ECB: daugumai namų ūkių nepavyko sutaupyti daugiau pandemijos metu

Tik vienas iš penkių namų ūkių euro zonoje padidino savo santaupas per pandemiją, tačiau...

Top naujienos

Gyventojai pasidalijo sąskaitomis pasirinkus elektros tiekėją: pamačius dvigubai išaugusią sumą dreba ir rankos, ir kojos (2)

Šią savaitę daugiau kaip 660 tūkst. nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkusių Lietuvos...

Delfi PliusAnastasija Fedčenko

Okupuotuose Ukrainos miestuose – siaubą rusų kariams keliantys ženklai

Laikinai rusų pajėgų užimtos Ukrainos teritorijos nepasiduoda, rusų kariams čia visai nesaldu,...

Karštis nesitrauks, bet debesų bus daugiau: kai kur trumpai palis, gali kilti škvalas

Sekmadienio dieną aukšto atmosferos slėgio laukas pasislinks rytų link ir Lietuva išliks jo...

Žiniasklaida: Bučos skerdikai sunaikinti, bet tai dar ne viskas (8)

Iš žiaurumuose Bučoje dalyvavusios 64-osios Rusijos Federacijos atskirosios motorizuotosios...

Ekstremalus šuolis „Karklėje“ jaunuoliui baigėsi nelaimingai: į įvykį atskubėjo medikai

Be skirtingų atlikėjų gausos festivalis „ Karklė “ lankytojams siūlo ir kitų įvairių...

Karybos ekspertas Ždanovas: Rusijos kariuomenės vadovybėje prasidėjo chaosas (6)

Rusijos generolai daro viską, kad tik jų neišsiųstų į karą Ukrainoje , nenori rizikuoti savo...

Atsargos pulkininkas: rusai jau stengiasi iš paskutiniųjų, bet ukrainiečiai turi gerą planą

Britanijos gynybos sekretorius Ben Wallace pareiškė, kad rusų veržimasis Ukrainoje buksuoja ir...

Su vėjeliu: Lietuvos merginų rinktinė – Europos čempionato finale (1)

Lietuvos jaunių merginų (iki 18 metų) rinktinė šeštadienio vakarą Heraklione, Graikijoje,...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: tokios radiacijos grėsmės Europai nebuvo net Šaltojo karo laikais

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos ekspertai ragina nedelsiant imtis veiksmų...