Gyventojų finansinės problemos per karantiną: sunkiausia dėl būsto paskolų

Tokius rezultatus parodė turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ šį balandį ir praėjusių metų gruodį atliktos apklausos. Tyrimų metu buvo apklausta po daugiau kaip tūkstantį respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

„Karantinas koregavo dalies gyventojų galimybes uždirbti, o netikrumas dėl ateities įnešė pokyčių ir į jų poreikius. Tai lėmė, kad šį pavasarį šalies gyventojams daugiausia problemų kilo dėl tokio ilgalaikio ir dažniausiai didesnių sumų reikalaujančio įsipareigojimo kaip būsto paskolos grąžinimas. Taip pat pagal problemiškumą į aukštesnes pozicijas pakilo ir automobilio lizingo bei kitų kreditų mokėjimas. Akivaizdu, kad jei pajamos ar santaupos „juodai dienai“ yra nepakankamos, paskolų grąžinimas sunkmečiu tampa itin svarbiu rūpesčiu“, – sakė dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė.

Keitėsi ir poreikių aktualumas

Pasak jos, nors šis karantino laikotarpis atsijojo dalį reikmių, visgi ekonomikos pakilimo metu pastebėta tendencija, kad šalies gyventojams daugiausia problemų kelia didžiausių sumų ir reguliaraus taupymo reikalaujantys poreikiai, išliko. Mažiausiai problemų balandį kėlė galimybė įsigyti maisto produktų, buities reikmenų, susimokėti už komunalines paslaugas ir nuotolinius vaikų būrelius.

Kaip rašoma pranešime spaudai, prieš ir per karantiną atliktos apklausos taip pat parodė, kad šį balandį, lyginant su pernai gruodžiu, ženkliai keitėsi dalies poreikių aktualumas. Per karantiną ypač išaugo respondentų dalis, kurie teigė, kad jiems neaktuali galimybė sumokėti už pramogas (karantino metu – už nuotolines pramogas, pvz., kiną) – nuo 17 iki 55 proc., galimybė įsigyti didesnių pirkinių – nuo 10 iki 29 proc., galimybė sumokėti už atostogas – nuo 20 iki 53 proc. ar galimybė nusipirkti drabužių – nuo 8 iki 15 procentų.

Tuo tarpu išaugo kasdienių paslaugų aktualumas – teigiančių, kad jiems yra neaktuali galimybė įsigyti vaistų ar gauti medicinos paslaugas dalis sumažėjo nuo 10 iki 5 proc., o galimybė susimokėti už komunalines paslaugas – nuo 9 iki 4 procentų.

Ilgalaikis planas – ir krizių, ir pakilimų laikotarpiams

Pasak D. Kolmatsui, nepaisant to, kad per sunkmetį dalis poreikių šalies gyventojams tapo mažiau aktualūs ir sumažino kasdienes išlaidas, daugiausiai išlaidų reikalaujantys poreikiai yra svarbūs visais laikais.

„Būtent todėl, prieš prisiimant finansinius įsipareigojimus, reikėtų įvertinti savo galimybes mokėti įmokas visą kredito laikotarpį, net ir prasidėjus sunkmečiui. Be to, kiekviena šeima turėtų pasirūpinti „finansine pagalve“, apimančia bent 3-6 mėnesių dydžio pajamas“, – patarė ekspertė.

Galvojant, kaip susidoroti su finansinių įsipareigojimų problemomis sunkmečiu, ji taip pat patarė grįžti prie finansų planavimo.

Dalia Kolmatsui

© DELFI / Andrius Ufartas

„Viena vertus, reiktų ieškoti galimybių keisti įsipareigojimų grąžinimo planą ar ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių. Kita vertus, būtina žinoti savo realias galimybes grąžinti atitinkamas pinigų sumas, kad ir atnaujinti įsipareigojimai atitiktų išgales. Tam reiktų įvertinti realias pajamas ir išlaidas ilguoju, visu kredito laikotarpiu“, - sakė ekspertė.

Finansus planuoja kas ketvirtas

Jos teigimu, nors šalies gyventojai pamažu įpranta planuotis savo ar šeimos finansus, vis tik šio vasario apklausos duomenys rodo, kad savo ar šeimos finansinį planą buvo susidaręs tik kas ketvirtas respondentas. Didžioji dalis jų orientavosi į gan trumpą laikotarpį: net 50 proc. jį sudarė tik iki dvejų metų laikotarpiui. Iki 5 metų apimantį planą turėjo 31 proc., iki 10 metų – 8 proc., o daugiau kaip 10 metų apimantį planą – vos 4 proc., ir šis rodiklis per metus sumažėjo nuo 12 procentų.

„Krizės ateina ir praeina, o ilgalaikis finansinis planas, kurį rekomenduojama turėti ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, padeda jaustis saugiau net ir sudėtingose situacijose. Žinoma, krizių metu planą gali tekti peržiūrėti, tačiau pajamoms vėl tapus stabilioms, vertėtų grįžti prie tokių svarbių jo punktų kaip santaupų atsidėjimas, dalies pajamų taupymas dideliems pirkiniams bei kaupimas pensijai“, – sakė D. Kolmatsui.