„Didelis asmens bankrotų kiekis šalyje jokiu būdu nereiškia, kad joje prasta ekonominė situacija, ar kad šios šalies gyventojai prasčiau moka tvarkytis su finansais, - pranešime cituojama UAB „Creditreform Lietuva“ kreditų analitikė Evelina Baslyk, - didžiąja dalimi privačių bankrotų gausa priklauso nuo šalyje priimtų įstatymų, reguliuojančių šią procedūrą. Mat jei bankroto tvarka gana paprasta, santykinai neilgai trunkanti, tuomet šioje šalyje fizinių asmenų bankrutuoja daugiau, ir ne tik šalies gyventojų, bet ir atvykusių iš kitų ES šalių, kur bankrotas kur kas sunkesnis. Tai atsispindi ir statistikoje. Štai iki Lietuvai įsivedant privataus bankroto institutą tautiečiai skolų kuprą nusimesdavo Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje ar net Čekijoje. Tarp finansinių problemų turinčių lietuvių šios šalys populiarios ir dabar. Tad vertinant privačius bankrotus svarbiau žiūrėti ne į absoliutų skaičių, o į tai, kiek bankrotų padaugėjo ar sumažėjo per metus. Būtent šis rodiklis geriau parodo ekonominį klimatą šalyje, nors vėlgi su išlygomis.“
Kaip rodo 2017 m. privačių bankrotų statistika, daugiausiai fiziniai asmenys bankrutavo jau minėtoje Jungtinėje Karalystėje (17,6 bankroto 10 000 gyventojų) ir Čekijoje (20,3). Tiesa, pirmojoje, matyt, dėl Brexito (skolininkai skuba pasinaudoti palankiais JK bankroto įstatymais, kol šalis dar ES narė), bankrotų pagausėjo 9,3 proc., o Čekijoje fiksuotas sumažėjimas penktadaliu. Taip pat verta paminėti, kad Vakarų Europoje pagal bankrotų gausą dešimčiai tūkstančių gyventojų Jungtinę Karalystę lenkia Švedija (19). Priedo, lyginant su 2016 m., privačių asmenų šioje šalyje bankrutavo net 54 proc. daugiau. Tačiau, jei imsime absoliučius skaičius, Britanijoje bankrutavo 112 592 fiziniai asmenys, o Švedijoje – tik 19 023.
Lietuva iš Vidurio ir Rytų Europos šalių pagal gyventojų bankrotų koncentraciją atrodo geriausiai. Pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR Finansų ministerijos duomenis, pernai metais pas mus iškeltos 466 bylos fiziniams asmenims. Palyginimui, už Lietuvą mažesnėje Latvijoje tokių būta 1535, Estijoje – 505.
Tas pats ir rikiuojant šalis pagal privačius bankrotus dešimčiai tūkstančių gyventojų. Lietuvoje tokiam kiekiui gyventojų teko 1,6, Latvijoje – 7,7, o Estijoje – 3,8 fizinio asmens bankroto. Prisiminkime, kad dar iki atsirandant galimybei gyventojams bankrutuoti Lietuvoje, ne vienas lietuvaitis dokumentus bankrotui vežė į Latviją. Būtent ten bankrutavo dainininkas Andrius Rimiškis. Ir dabar pas „braliukus“ latvius, kaip teigia specialistai, bankrutuoti paprasčiau nei Lietuvoje. Tačiau, jei žiūrėsime bankrotų dinamiką, tai Lietuvoje pernai metais, palyginti su 2016-aisiais, fiziniams asmenims iškelta 2,6 proc. daugiau bylų. Nediduką augimą matome ir Latvijos privačių bankrotų statistikoje, o kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse privatūs asmenys bankrutavo rečiau.
Nuo 2013 m. kovo 1 d., kuomet įsigaliojo Lietuvos Fizinių asmenų bankroto įstatymas, iki šių metų pradžios bankroto bylos Lietuvoje buvo iškeltos 1854 asmenims, tačiau tik 265 iš jų (14,3 proc.) bankroto procedūra jau yra pabaigta. 2017 m. duomenimis, daugiausiai fizinių asmenų bankroto procesų pradėta Vilniaus apskrityje (32 proc.). Tas nenuostabu, nes čia didžiausias ekonominis aktyvumas. Tačiau antroje vietoje turime ne Kauno, o Klaipėdos apskritį (27 proc.). Kaunas ir apylinkės eina tik treti, atsilikę nuo Klaipėdos vos ne dvigubai. Regis, daryti verslą prie jūros gerokai rizikingiau nei Lietuvos vidury.
