aA
Tikras paradoksas – lietuviai ypač nepatenkinti savo darbo užmokesčiu, tačiau darbo keisti dėl to nenori, rodo atliktas tyrimas. Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis kalbėdamas apie tyrimą tikina, kad ne vien pinigai daro žmogų laimingu, tačiau 1000 eurų „į rankas“ lietuvis būtinai turėtų gauti.
Boguslavas Gruževskis
© DELFI / Domantas Pipas

Žinių radijo laidoje „Verslo pulsas“ kalbėjęs Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis teigė, kad praeitų metų pabaigoje atliktas tyrimas parodė, jog 9 iš 10 lietuvių yra nepatenkinti savo darbo užmokesčiu. Stebina tai, kad nepasitenkinimą dėl savo atlyginimo jaučia daug dažniau didesnes nei vidutines pajamas uždirbantieji.

„Net 87 proc. visų dirbančių samdomą darbą žmonių nurodė, kad nesutiko ar visiškai nesutiko su teiginiu, jog gaunamas atlyginimas juos tenkina. Lyginant su Lenkija, tokių atsakiusių buvo 30 proc., o Vengrijoje 28 proc. Taip pat buvo klausiama respondentų, ar jie jaučiasi išnaudojami. Šis požymis Lietuvoje pakankamai aukštas, 40 proc. respondentų pažymėjo, kad taip jaučiasi, kai Lenkijoje tik 16 proc.

Nepasitenkinimas darbo užmokesčiu Lietuvoje aukščiausias, bet užfiksavau Lietuvos gyventojų paradoksą. Buvo klausima, ar respondentas norėtų keisti savo darbo vietą dėl netenkinančio darbo užmokesčio, tai Lietuvos tarpe šis rodiklis žemiausias. Tik 44 proc. nusiteikę keisti darbo vietą. O Lenkijoje nors 30 proc. nurodė, kad jų netenkina darbo užmokestis, darbą nusiteikę keisti 70 proc. dėl netenkinamos aplinkos. Vengrijoje 61 proc.

Tyrimas leido diferencijuoti atsakymus pagal pajamų grupes. Visiškai nesutikusių su teiginiu, kad darbo užmokestis juos tenkina, buvo 25 proc. Bet šioje grupėje 2–3 proc. daugiau pasisakiusiųjų tų, kurių uždarbis yra 1500 eurų „į rankas“ ir daugiau. Tai labiausiai apmokama pajamų grupė, jie šiek tiek labiau pažymėjo, kad yra visiškai nepatenkinti atlyginimu“, – Žinių radijuje kalbėjo B. Gruževskis.

Jo manymu, Lietuvoje jaučiamas valstiečio baudžiauninko fenomenas.

„Yra nepatenkintas, dejuoja, bet visiškai nesiima priemonių keisti situaciją. Norėčiau būti neteisus, bet tyrimai parodė, kad pas mus aktyvios pozicijos dėl keičiamos darbo vietos nėra“, – sako Vilniaus universiteto profesorius.

Atlyginimas ne svarbiausia, tačiau 1000 eurų reikia pasiekti

Profesoriaus teigimu lietuvių nepasitenkinimas atlyginimais yra pagrįstas. Mat nepasitenkinimą kelia ir matomi algų netolygumai įmonėse.

„Darbo užmokesčio struktūra įmonėse tarp darbuotojo ir vadovo fiksuoja skirtumą. 2014 m. šis skirtumas buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje, sudarė 7,4 karto, o Didžiojoje Britanijoje tik 3,4, o liberalioje Estijoje 6,2. Dabar mūsų tyrimų metais duomenys dar nepaskelbti, bet preliminariais vertinimais sudaro apie 5,6 karto, tai sumažėjo, bet aukščiau nei ES vidurkis, kuris siekia apie 3,5 karto.

Mūsų tyrimo metu buvo klausiama apie darbo apmokėjimo skaidrumą, ar sistema suprantama ir aiški. Bet pas mus Lietuvoje, kad sistema neskaidri ir nesuprantama pažymėjo 39 proc. respondentų, Lenkijoje – 28 proc., Vengrijoje 58 proc. Vėlgi čia labiau pažymėjo žmonės, kurie uždirba aukštesnes nei vidutinės pajamas“, – komentavo B. Gruževskis.

Pasak jo, nepasitenkinimą kuria ir dar dvi priežastys: negalėjimas patenkinti savo poreikių bei skirtumas tarp pastangų ir atlygio.

„Kuomet žmonės ateina į darbą, jį tuomet tenkina tos sąlygos. Bet po to, kai dirbat papildomai, pinigai nesikeičia, tada atsiranda įtampa. Dėl to tas skaidrumo klausimas labai svarbus. Jis atsiranda pastangų atžvilgiu.

Būtinai reikia darbdaviams, ypač dabar, kai trūksta darbo išteklių, skirti dėmesio motyvacinėms sistemoms. Tai darbuotojo pastangų ir atlygio kontrolė, skatinama dėti visas pastangas, kurios neša atlygį galutiniam pelnui. Paprasčiausiai, kad visi žinotų, jog jų pastangos pastebimos, nereikėtų įrodinėti, kad kažką padarė ir dar siekti, kad būtų sumokėta ir sumokėta laiku. Tai ypač demotyvuoja jaunus žmones“, – mano profesorius.

B. Gruževskio teigimu, pinigų vaidmuo išgyvenamai laime labai priklauso nuo pajamų lygio.

„Jei Lietuvoje į rankas gaunama iki 1000 eurų, tai pinigų vaidmuo didėja. Kadangi bendrai vertinant, tai yra suma, reikalinga vienam žmogui normaliai gyventi, nes tai yra minimalus europinių išlaidų standartas. Toliau augant atlyginimams, kuo jie labiau auga, tuo mažiau daro įtaką bendram pasitenkinimui. Mes per daug užsidarę piniguose ir nesuprantame, kad ne pinigų trūkumas mus slegia, o vidinė tuštuma, tikslų neturėjimas ir panašiai. Tik apsimetame, kad maži pinigai. Tai mokyklose ugdymas turėtų labiau akcentuoti žmogaus vidines vertybes“, – sako jis.

Tad nors žmogui laimę suteikia ne tik pinigai, bet ir vidinė pilnatvė, profesoriaus manymu, atlyginimus didinti vis tiek reiktų, kad būtinai būtų pasiekta 1000 eurų „į rankas“ riba.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Apsipirko internete: už šlamštą pinigų negrąžina (92)

Elektroninėje parduotuvėje Pačiupk.lt įsigytų prekių kokybe nepatenkinta vilnietė Ligita...

Tyrimas: kas gyventojams padėtų sukaupti didesnes sumas pensijai? (69)

Didesnę sumą būsimai pensijai sukaupti padėtų gyventojo pajamų mokesčio lengvata, skatinamoji...

Sklaido nežinią dėl pensijų: kokie pokyčiai laukia kitąmet (123)

Nuo kitų metų sausio 1 visi 40-ties nesulaukę Lietuvos gyventojai bus įtraukti į atsitiktine...

Nepralenkiamieji estai: atlyginimai Lietuvoje kilo kukliau, išsiskyrė viena specialybė (66)

Atlygio tyrimus organizuojančios įmonės „Baltic Salary Survey“ šiemet atlikto Baltijos šalių...

5 klausimai, į kuriuos būtina atsakyti prieš imant paskolą (19)

Pritrūkus pinigų ar norint įsigyti brangų pirkinį, daugumai kyla mintis pasiskolinti pinigų ar...

Top naujienos

Gabrielius Landsbergis apie dabartinę valdžios situaciją: tai yra sprogstamasis mišinys (505)

Ką darys tuščiomis kišenėmis likusi socialdemokratų darbo partija ir ar jie ketina kelti savo...

Paini vaiko istorija: berniuko patėvio ir darželio auklėtojų liudijimai skiriasi kardinaliai (75)

Viešumoje pasirodžius informacijai apie Kaune iš šeimos paimto ir į ją sugrąžinto vaiko...

Seimo narė Šakalienė sulaukė rimtų grasinimų: frakcija kreipiasi į prokuratūrą (282)

Kilus vaikų paėmimo skandalams socialiniuose tinkluose pradėjo virti diskusijos, kurių metu ne...

Maldeikienė: kainas tvarkysime sovietiniais metodais? Nesuveiks (35)

Jau daugelį metų skurdas pasaulyje naikinamas gerinant švietimo sistemą, tačiau Lietuva ketina...

Su tanklaiviu susidūrusi norvegų fregata nuskendo (305)

Norvegų fregata , kuri praėjusią savaitę Vakarų Norvegijos fjorde susidūrė su Maltos...

Palaikantys draudimą šunims loti išliejo širdį: gyvenimas tapo kančia, tokia kaimynystė kaip koncentracijos stovykla (98)

Seimo nario Petro Čimbaro siūlomos Triukšmo valdymo įstatymo pataisos išties sukėlė daug...

Perspėjimas vykstantiems į Lenkiją: beveik mėnesiui bus atnaujinta sienų kontrolė (96)

Šengeno erdvei priklausanti Lenkija nuo lapkričio 22 d. laikinai atnaujins pasienio tikrinimus...

Brakonierių gaujos bando įbauginti: prireikia net policijos (3)

Gal kam ir atrodo keista, tačiau 2018 m. Lietuvoje, gamtosaugos sferoje, susijusioje su nelegalia...

Atsakymas Skverneliui: vien mokytojų laisvalaikis vertas daugiau nei 1000 eurų (41)

Atsakymas Sauliui Skverneliui apie mokytojų atlyginimus: turėti daug laisvo laiko ir gauti 1000...