aA
Tikras paradoksas – lietuviai ypač nepatenkinti savo darbo užmokesčiu, tačiau darbo keisti dėl to nenori, rodo atliktas tyrimas. Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis kalbėdamas apie tyrimą tikina, kad ne vien pinigai daro žmogų laimingu, tačiau 1000 eurų „į rankas“ lietuvis būtinai turėtų gauti.
Boguslavas Gruževskis
Boguslavas Gruževskis
© DELFI / Domantas Pipas

Žinių radijo laidoje „Verslo pulsas“ kalbėjęs Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis teigė, kad praeitų metų pabaigoje atliktas tyrimas parodė, jog 9 iš 10 lietuvių yra nepatenkinti savo darbo užmokesčiu. Stebina tai, kad nepasitenkinimą dėl savo atlyginimo jaučia daug dažniau didesnes nei vidutines pajamas uždirbantieji.

„Net 87 proc. visų dirbančių samdomą darbą žmonių nurodė, kad nesutiko ar visiškai nesutiko su teiginiu, jog gaunamas atlyginimas juos tenkina. Lyginant su Lenkija, tokių atsakiusių buvo 30 proc., o Vengrijoje 28 proc. Taip pat buvo klausiama respondentų, ar jie jaučiasi išnaudojami. Šis požymis Lietuvoje pakankamai aukštas, 40 proc. respondentų pažymėjo, kad taip jaučiasi, kai Lenkijoje tik 16 proc.

Nepasitenkinimas darbo užmokesčiu Lietuvoje aukščiausias, bet užfiksavau Lietuvos gyventojų paradoksą. Buvo klausima, ar respondentas norėtų keisti savo darbo vietą dėl netenkinančio darbo užmokesčio, tai Lietuvos tarpe šis rodiklis žemiausias. Tik 44 proc. nusiteikę keisti darbo vietą. O Lenkijoje nors 30 proc. nurodė, kad jų netenkina darbo užmokestis, darbą nusiteikę keisti 70 proc. dėl netenkinamos aplinkos. Vengrijoje 61 proc.

Tyrimas leido diferencijuoti atsakymus pagal pajamų grupes. Visiškai nesutikusių su teiginiu, kad darbo užmokestis juos tenkina, buvo 25 proc. Bet šioje grupėje 2–3 proc. daugiau pasisakiusiųjų tų, kurių uždarbis yra 1500 eurų „į rankas“ ir daugiau. Tai labiausiai apmokama pajamų grupė, jie šiek tiek labiau pažymėjo, kad yra visiškai nepatenkinti atlyginimu“, – Žinių radijuje kalbėjo B. Gruževskis.

Jo manymu, Lietuvoje jaučiamas valstiečio baudžiauninko fenomenas.

„Yra nepatenkintas, dejuoja, bet visiškai nesiima priemonių keisti situaciją. Norėčiau būti neteisus, bet tyrimai parodė, kad pas mus aktyvios pozicijos dėl keičiamos darbo vietos nėra“, – sako Vilniaus universiteto profesorius.

Atlyginimas ne svarbiausia, tačiau 1000 eurų reikia pasiekti

Profesoriaus teigimu lietuvių nepasitenkinimas atlyginimais yra pagrįstas. Mat nepasitenkinimą kelia ir matomi algų netolygumai įmonėse.

„Darbo užmokesčio struktūra įmonėse tarp darbuotojo ir vadovo fiksuoja skirtumą. 2014 m. šis skirtumas buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje, sudarė 7,4 karto, o Didžiojoje Britanijoje tik 3,4, o liberalioje Estijoje 6,2. Dabar mūsų tyrimų metais duomenys dar nepaskelbti, bet preliminariais vertinimais sudaro apie 5,6 karto, tai sumažėjo, bet aukščiau nei ES vidurkis, kuris siekia apie 3,5 karto.

Mūsų tyrimo metu buvo klausiama apie darbo apmokėjimo skaidrumą, ar sistema suprantama ir aiški. Bet pas mus Lietuvoje, kad sistema neskaidri ir nesuprantama pažymėjo 39 proc. respondentų, Lenkijoje – 28 proc., Vengrijoje 58 proc. Vėlgi čia labiau pažymėjo žmonės, kurie uždirba aukštesnes nei vidutinės pajamas“, – komentavo B. Gruževskis.

Pasak jo, nepasitenkinimą kuria ir dar dvi priežastys: negalėjimas patenkinti savo poreikių bei skirtumas tarp pastangų ir atlygio.

„Kuomet žmonės ateina į darbą, jį tuomet tenkina tos sąlygos. Bet po to, kai dirbat papildomai, pinigai nesikeičia, tada atsiranda įtampa. Dėl to tas skaidrumo klausimas labai svarbus. Jis atsiranda pastangų atžvilgiu.

Būtinai reikia darbdaviams, ypač dabar, kai trūksta darbo išteklių, skirti dėmesio motyvacinėms sistemoms. Tai darbuotojo pastangų ir atlygio kontrolė, skatinama dėti visas pastangas, kurios neša atlygį galutiniam pelnui. Paprasčiausiai, kad visi žinotų, jog jų pastangos pastebimos, nereikėtų įrodinėti, kad kažką padarė ir dar siekti, kad būtų sumokėta ir sumokėta laiku. Tai ypač demotyvuoja jaunus žmones“, – mano profesorius.

B. Gruževskio teigimu, pinigų vaidmuo išgyvenamai laime labai priklauso nuo pajamų lygio.

„Jei Lietuvoje į rankas gaunama iki 1000 eurų, tai pinigų vaidmuo didėja. Kadangi bendrai vertinant, tai yra suma, reikalinga vienam žmogui normaliai gyventi, nes tai yra minimalus europinių išlaidų standartas. Toliau augant atlyginimams, kuo jie labiau auga, tuo mažiau daro įtaką bendram pasitenkinimui. Mes per daug užsidarę piniguose ir nesuprantame, kad ne pinigų trūkumas mus slegia, o vidinė tuštuma, tikslų neturėjimas ir panašiai. Tik apsimetame, kad maži pinigai. Tai mokyklose ugdymas turėtų labiau akcentuoti žmogaus vidines vertybes“, – sako jis.

Tad nors žmogui laimę suteikia ne tik pinigai, bet ir vidinė pilnatvė, profesoriaus manymu, atlyginimus didinti vis tiek reiktų, kad būtinai būtų pasiekta 1000 eurų „į rankas“ riba.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Milžiniškas išlaidas keičia santaupos: prognozuojama, kad lietuviai šiemet sutaupys 32 mln. eurų (116)

Ekonominės situacijos pokyčiai pakoregavo lietuvių išlaidas ir taupymo įpročius, pastebi...

Naujas automobilių mokestis – netrukus: kovojant su krize planų neatsisakoma (340)

Dėl koronaviruso sukeltų sunkumų gyventojų atlyginimai mažėja, nedarbas didėja, tačiau...

Preliminarios ESO pajamos – 11,2 proc. didesnės nei prieš metus (3)

Elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovės ESO pajamos per 4 šių metų mėnesius sudarė...

Keturių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas – 703 mln. eurų (2)

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio-balandžio mėnesių centrinės...

„Vilniaus energija“ taikiai susitarė su VMI dėl pelno mokesčio (2)

Prancūzijos koncerno „ Veolia “ valdoma bendrovė „Vilniaus energija“ taikiai išsprendė...

Top naujienos

Jauna vilniečių šeima koronavirusą parsinešė iš miesto: netyrė kone mėnesį, o po to paaiškėjo – serga abu (235)

Jauna vilniečių šeima „Delfi“ papasakojo apie savo asmeninį susidūrimą su koronavirusu –...

Milžiniškas išlaidas keičia santaupos: prognozuojama, kad lietuviai šiemet sutaupys 32 mln. eurų (116)

Ekonominės situacijos pokyčiai pakoregavo lietuvių išlaidas ir taupymo įpročius, pastebi...

Korupcijos byloje sulaikytas Mantas Zalatorius paleistas į laisvę

Korupcijos byloje antradienį sulaikytam Lietuvos bankų asociacijos prezidentui Mantui Zalatoriui...

STT lankėsi ir Seime: pareigūnams pateikti dokumentai (39)

Specialiųjų tyrimų tarnybos ( STT ) pareigūnai antradienį apsilankė ir Seime, jiems pateikti...

Gyvai / Delfi rytas. Ketinantiems studijuoti – universitetų naujienos: ką reikia žinoti

Universitetai sutarė dėl vieningo stojamojo balo. Ką tai reiškia būsimiems studentams? Apie tai...

Klaipėdos rajone neva pagrobta mergina rasta savo namuose: pirminiais duomenimis, įvyko konfliktas su sugyventiniu papildyta 07:47 val.  (238)

Klaipėdos rajone naktį buvo ieškomas vaizdo kameromis užfiksuotas automobilis. Buvo pranešta,...

Steven A. Cook

Kaip JAV turėtų užbaigti ypatingus santykius su Izraeliu

Taikos derybos mirė sava mirtimi. Taip pat turėtų pasibaigti ir vieni išskirtiniausių Vašingtono...

Trys įspėjimai apie nelygų kelią: kaip elgtis, kai pamatote vieną iš jų

Įvairūs kelio nelygumai gali lemti ne tik automobilio techninius gedimus, tačiau net ir skaudžiai...

Šylančio klimato grimasos: Lietuvoje aptiktas naujos rūšies mirtinas ligas nešiojantis kraujasiurbys (73)

Dėl klimato kaitos Lietuvoje ne tik dažniau sulauksime ekstremalių gamtos reiškinių kaip sausros,...

Po STT paskelbtos informacijos apie Zalatorių bei Sutkų Seimas ėmėsi Lobizmo įstatymo pataisų iniciatyvų (1)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas ir...

|Maža didelių žinių kaina