aA
Grupinio pardavimo portalų populiarumo bumas, kai nė negalvodami pirkome prekes su geromis nuolaidomis, pamažu nuslūgo. Kai kurie pardavėjai rinkoje išliko ir dirba toliau, tačiau yra nemažai tokių, kurie bankrutavo ar dar tik bankrutuos ir liks skolingi ir verslo partneriams, ir pirkėjams.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

2011 m. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gavo apie 170 vartotojų skundų dėl elektroninės prekybos, pernai tokių skundų gauta beveik 300. Dažniausiai skundžiamasi dėl ne laiku pristatytų prekių ir netinkamos gautų prekių kokybės. Apie 35 proc. vartotojų skundžiasi, kad iš grupinio pardavimo portalų nusipirkę nuolaidų kuponus įvairioms paslaugoms (grožio procedūroms, kirpimui, manikiūrui ir pan.) realiai jų negauna, nes kuponų pardavėjai paslaugų teikėjams nebūna pervedę pinigų už paslaugas. Ką tuomet daryti? Kur kreiptis?

„Pirmiausia būtina raštu kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, kuris nurodytas nuolaidų kupone, ir nurodyti savo reikalavimą, – sako VVTAT Maisto produktų ir rekreacinių paslaugų skyriaus vedėja Neringa Ulbaitė. – Jei pardavėjas, paslaugų teikėjas nepateikia atsakymo per 10 dienų ar atsakymas vartotojo netenkina, patariama raštu kreiptis į VVTAT. Prie prašymo būtina pridėti turimus įrodymus: mokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją, susirašinėjimo su paslaugų teikėju medžiagą ir pan.“
Tarnyba, gavusi vartotojo prašymą, kreipiasi į pardavėją, paslaugų teikėją prašydama išspręsti ginčą taikiai, o nepavykus to padaryti priima sprendimą dėl vartotojo reikalavimų (tenkinti, iš dalies tenkinti ar atmesti prašymą). VVTAT sprendimai nėra privalomi vykdyti, tačiau neįvykdžius sprendimo pardavėjų ir paslaugų teikėjų sąrašas skelbiamas tarnybos tinklalapyje.

Vis dėlto kartais to būna maža. Prieš tam tikrą laiką grupinio pardavimo portalai Lietuvoje atsirasdavo kaip grybai po lietaus. Labai jau viliojo galimybė užsidirbti lengvai ir greitai. Kai pasirodė, kad verslas yra verslas – „lengvai ir greitai“ čia nebus, – kai kurie portalai nutraukė veiklą, bankrutavo, kiti – pasinaudojo palankia situacija. Ir toliau siūlė prekes ir paslaugas pigiau. Gautus pinigus dėjosi į kišenę. Pirkėjai likdavo be to, už ką mokėjo, o pardavėjai su nemenkomis pinigų sumomis dingdavo. Ir ieškok tiesos, kiek nori.

„Teismui priėmus nutartį dėl įmonės bankroto vartotojai turi kreiptis dėl pinigų grąžinimo į paskirtą bankroto administratorių“, – pabrėžia specialistė.

Telieka vienas svarbus klausimas: ar tikrai kiekvienas apgautas pirkėjas dėl 20–30 litų pasiryš tiesos paieškoms, kurios gali užtrukti metų metus?..

Instrukcija pirkėjui

Pati grupinio pardavimo portalų idėja – puiki: verslininkas parduoda savo prekę ar paslaugą ir dar pasinaudoja atitinkama reklamos galimybe, verslininkas tarpininkas gauna savo mokestį už atliktą darbą, o pirkėjas turi galimybę nusipirkti prekę ar išbandyti paslaugą pigiau. Tiesa, kad jūs iš tikrųjų gautumėte tai, už ką mokate, iš pradžių pasidomėkite ir pardavėju, ir pardavimo sąlygomis.

„Prieš įsigydami nuolaidų kuponą atidžiai perskaitykite kupono naudojimo sąlygas, atkreipkite dėmesį į galiojimo, išankstinės rezervacijos laiką, – pataria N. Ulbaitė. – Taip pat atminkite, kad kupono galiojimo laikas nepratęsiamas ir pinigai už nepanaudotą kuponą negrąžinami, nebent pardavėjas ar paslaugos teikėjas sutiktų tai padaryti geranoriškai ar už papildomą mokestį.“

Būtinai internete pasidomėkite atsiliepimais apie įmonę, teikiančią paslaugas: ar ji veikia, yra patikima, nebankrutavusi (pvz., www.bankrotodep.lt). Paprastai internete galima rasti vartotojų atsiliepimų apie tam tikras įmones, dėl kurių apgaulingos ar netinkamos veiklos jie yra nukentėję. Taip pat patariama perskaityti informaciją, kuri skelbiama VVTAT tinklalapyje (www.vvtat.lt).

„Patariama ypač atkreipti dėmesį į įmonės kontaktinius duomenis, kurie nurodomi interneto svetainėje. Vartotojai turėtų būti atsargūs ir atidūs užsakydami prekes ir paslaugas iš ne Lietuvoje registruotų įmonių. Pavyzdžiui, pastaruoju metu itin padaugėjo vartotojų užklausų dėl lieknėti skirtų maisto papildų („Caralluma“, „Weight Loss“, „Raspberry Ketone Forte“ ir kt.), kuriuos siūloma užsisakyti internetu. Svetainėse, siūlančiose lieknėti skirtų preparatų, paprastai nurodomi tik užsienyje veikiančių įmonių kontaktiniai duomenys, ir vartotojai, norintys atsisakyti gautų preparatų, pamėginę susisiekti su įmonėmis nurodytais el. pašto adresais, negauna jokių atsakymų, – pasakoja pašnekovė. – Patariame vartotojams būti atidiems ir apdairiems vertinant interneto erdvėje pateiktus pasiūlymus dėl maisto papildų ar kitų neaiškios kilmės preparatų, kurie nėra notifikuoti Lietuvoje ir kurių sudėtis bei poveikis sveikatai nėra ištirti. Taip pat reikėtų kritiškai vertinti pateikiamą informaciją apie ribotą prekių kiekį ir 100 proc. pinigų grąžinimo garantiją tuo atveju, jei preparatas būtų neveiksmingas.“

Būtinai išsaugokite visus dokumentus (kuponą, mokėjimo dokumento kopiją, susirašinėjimo medžiagą ir kt.), kad prireikus ginti pažeistas teises turėtumėte įrodymus.

Ir svarbiausia, kaip sako vartotojų teisių ekspertė, kad vartotojai nepatektų į apgavikų ar nesąžiningų prekybininkų pinkles, reikėtų vadovautis pagrindine taisykle: „Jei pasiūlymas skamba per daug gerai, kad tai būtų tiesa, greičiausiai taip nėra.“

Nukenčia ir verslas

Dėl grupinio pardavimo portalų, kurie nesąžiningiems pardavėjams tapo patogiu įrankiu, nukentėjo ne tik pavieniai pirkėjai, bet ir verslo atstovai. Jie negavo uždirbtų pinigų, drauge nukentėjo ir reputacija.
Interneto parduotuvės didziausias.lt atstovas Zigmantas Katinas sako, kad jų problemos prasidėjo dar rudenį.

„Susitarėme su grupinio pardavimo portalu labainoriu.lt, kad rugsėjo pradžioje jų tinklalapyje bus paskelbtos trys mūsų el. parduotuvės akcijos. Taip ir įvyko: numatytu laiku akcijos vyko, kuponai buvo išparduoti. Kaip ir sutarta, dalis prekių buvo pristatyta į nurodytus prekių atsiėmimo / išdavimo punktus Vilniuje ir Kaune, dalis – išsiųsta pirkėjams tiesiai į namus. Viskas vyko pagal sutartį, išskyrus tą punktą, kad su mumis neatsiskaitė, nors turėjo tai padaryti per 14 dienų. Rašėme jiems, bandėme susisiekti su atsakingu žmogumi, bet atsakymo taip ir nesulaukėme. Vėliau sužinojome, kad tas žmogus, su kuriuo tarėmės, derinome sąlygas, jau dirba kitame analogiškame portale“, – prisimena verslininkas.

Staiga internete pasipylė komentarai, kad klientai negauna prekių iš labainoriu.lt, bet kaltina ne grupinio pardavimo portalą, o prekių pardavėją, tad grupinio pardavimo portalas ir toliau sėkmingai pardavinėjo prekes ir rinko pinigus.

„Paskui pasirodė žinutė, kad portalą perima dyl.lt ir visais klausimais reikia kreiptis į juos. Išaiškėjo, kad dyl.lt ir labainoriu.lt yra tų pačių savininkų – UAB „Hardus“. Taip jie tempė laiką ir maitino pažadais, kad atsiskaitys su tiekėjais. Nurodytu telefonu nuolat skambinome, bet niekas nieko negalėdavo pasakyti ir nieko nepadarė, tik paprašė persiųsti sutartį ir priedus, iš kurių matyti pardavimai ir atsiskaitymai. Dar vėliau paaiškėjo, kad vis dėlto dyl.lt neperėmė labainoriu.lt, be to, pats yra nemokus tiekėjams. O lapkričio viduryje „Hardus“ abu portalus pardavė kitai įmonei, kuri pareiškė, kad jokių skolų neperima ir dėl jų derėtų kreiptis į UAB „Hardus“, – pasakoja Z. Katinas.

Nuskriausti verslininkai kooperuojasi: vieni jau kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl sukčiavimo, kiti rengia dokumentus ir prašys iškelti bylą dėl sukčiavimo bei atlyginti patirtą žalą.

Kas kaltas?

Interneto parduotuvės didziausias.lt nuostoliai dar tikslinami. Ateityje laukia ilgas tiesos paieškų kelias.

„Pirkėjams norėčiau patarti visada pasidomėti, iš kokio grupinio pardavimo portalo perkate prekę ar paslaugą, paskaityti komentarus, – sako Z. Katinas. – Taip pat svarbu suvokti, kad paslaugos teikime dalyvauja trys šalys: prekės pardavėjas-tiekėjas, grupinio pardavimo portalas ir pats pirkėjas. Kažkodėl pirkėjas visada kaltina tiekėją, kai persigalvoja ir nori atgauti sumokėtus pinigus ar negauna paslaugos. Juk tiekėjas čia niekuo dėtas – savo pinigus iš tarpininko gauna tik maždaug po mėnesio nuo to laiko, kai prekės buvo išdalytos ir galbūt sunaudotos. Svarbu suvokti pagrindinį skirtumą: dėl to, kad prekė – nekokybiška, reikia kreiptis į tiekėją, tačiau dėl to, kad negavo kupono į el. paštą, nesulaukė SMS žinutės su svarbiu kodu, o gal paprasčiausiai nori atsiimti pinigus už įsigytą kuponą, – į tarpininką, t. y. grupinio pardavimo portalą.“

Nukentėjęs verslininkas atkreipia dėmesį ir į tai, kad grupinio pardavimo portalai dažniausiai uždirba daugiau nei prekių pardavėjas-tiekėjas. Toks jau yra šios rinkos dėsnis.

UAB „Ox Energy“, nusipirkusios grupinio portalo labainoriu.lt prekinį ženklą, direktoriaus pavaduotojas Tomas Ambrazas teigė, kad portalo įsipareigojimų kartu su portalu neperėmė.

„Mes esame nauja įmonė ir nusipirkome du prekinius ženklus, „domenus“ - dyl.lt ir labainoriu.lt. Visi įsipareigojimai liko pas senus savininkus, jų neperėmėme“, - sakė jis.

Auga ir plečiasi

Aldas Kirvaitis
Aldas Kirvaitis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tarpininkavimo versle, kaip ir bet kuriame kitame, yra nesąžiningų „žaidėjų“, tačiau tai nereiškia, kad jų – dauguma. Kiti dirba savo darbą ir gauna už tai pinigus – ir tiekėjas, ir pirkėjas lieka patenkinti.
„Cherry Media“ grupė Lietuvoje valdo portalus beta.lt ir grupinis.lt, Latvijoje – cherry.lv ir citylife.lv, Estijoje – cherry.ee. „2012 m. mūsų valdomuose portaluose Baltijos šalių vartotojai įsigijo prekių ir paslaugų už 95 mln. Lt, tad pernai tapome didžiausia interneto prekybos bendrove Baltijos šalyse, pralenkusia ankstesnį rinkos lyderį pigu.lt, kuriam priklauso ir portalas 220.lv Latvijoje, – teigia „Cherry Media“ grupės generalinis direktorius Aldas Kirvaitis. – Mūsų valdomi portalai praėjusių metų lapkritį pagal pardavimų apyvartą užėmė apie 68 proc. visos Lietuvos grupinių pardavimų rinkos.“

Praėjusiais metais keitėsi portalų beta.lt ir grupinis.lt veikla. Iki tol didžiąją jos dalį sudarė įvairių paslaugų kuponų pardavimas, dabar daugiau nei pusę visos pardavimų apyvartos jau sudaro prekių pardavimas. „Iš esmės per praėjusius metus tapome interneto prekybos bendrove, – pabrėžia A. Kirvaitis. – O lyderių pozicijas mums pavyko užsitikrinti dėl kelių priežasčių: subūrėme stiprią patyrusią komandą ir startavome vieni iš pirmųjų.“

Pašnekovo nuomone, interneto prekybos versle geras įmonės vardas – svarbesnis nei bet kurioje kitoje veiklos srityje: jei pirkėjas lieka nepatenkintas, vos keliais pelės spustelėjimais gali nukeliauti pas konkurentą. „Todėl fanatiškai rūpinamės savo klientais ir daug investuojame į beta.lt ir grupinis.lt siūlomų prekių ir paslaugų kokybės kontrolę, klientų aptarnavimo gerinimą, veiklos procesų tobulinimą, – vardija A. Kirvaitis. – „Cherry Media“ grupėje trijose Baltijos šalyse dirba 200 darbuotojų. Vien Lietuvoje pluša 120. Prekes įsigiję mūsų klientai gali jas atsiimti 10-yje prekių atidavimo punktų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Rygoje ir Taline.“

Paslaptis – išskirtinumas

Grupinių pardavimų rinkoje gerai sekasi ne tik dideliems. „Mes sparčiai augame ir plečiamės bei turime lojalių pirkėjų, kurie nuolat lankosi mūsų puslapyje ir ieško naujų pasiūlymų, – sako grupinio pirkimo portalo gerivalgiai.lt įkūrėja Oksana Krasovskaja. – Mūsų paslaptis – išskirtinumas. Esame vienintelis grupinio pardavimo portalas Lietuvoje, skirtas tik maitinimo įmonių pasiūlymams. Pirkėjams mes siūlome galimybę apsilankyti viename ar kitame restorane, kavinėje, paragauti, pasimėgauti, o maitinimo įstaigoms padedame parodyti jų išskirtinumą ir taip sudominti. Jeigu pirkėjas ateis ir jam patiks, jis būtinai sugrįš.“

Tiesa, patekti į rinką nebuvo lengva. Taip jau yra, kad grupinio pardavimo portalai iš verslo reikalauja didžiulių nuolaidų, dar pasiima komisinius, tad pelno kavinei, barui ar restoranui beveik nelieka. Be to, tai negarantuoja, kad klientas sugrįš. Po tokios patirties dauguma nedidelių maitinimo įmonių visiškai atsiribojo nuo grupinio pardavimo portalų.

„Mums teko įrodinėti, kad būsime kitokie, kad norime padėti verslui, ilgalaikio bendradarbiavimo, o ne vienkartinės akcijos, – teigia O. Krasovskaja. – Džiaugiamės, kad pavyko, bet išties nebuvo lengva.“

Portalas pasirinko ir kitokį, nei įprasta, atsiskaitymo būdą. „Jeigu jus sudomino mūsų kuponas, atsispausdinkite jį ir eikite į restoraną. Kuponą pateiksite padavėjui, skaniai pavalgysite ir sumokėsite su nuolaida, – pasakoja pašnekovė. – Čia nereikia mokėti iš anksto. Mat jei sumokate už kuponą, tai dar nereiškia, kad juo pasinaudosite. Gal paprasčiausiai pamiršite. O mūsų siūlomu atveju turite pasirinkimo laisvę. Net jeigu ateisite į restoraną ir jums, pavyzdžiui, nepatiks aplinka, galėsite apsisukti ir išeiti. Pinigai iš anksto nesumokėti – nieko neprarasite.“

O. Krasovskaja prisipažino, kad jai rūpi ne tik verslas – daug įdomiau ugdyti maisto kultūrą, kviesti žmones pažinti ir mėgautis. „Vilniuje yra daugybė įvairių šalių virtuvių restoranų – nuo mums gerai žinomų iki itin egzotiškų. Galbūt daugybę kartų praeinate pro šalį, o vieną kartą atsispausdinsite kuponą ir užeisite paragauti“, – sako pašnekovė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Atsiliepė daugiau nukentėjusių nuo automobilių sukčių: pasakoja neįtikėtino įžūlumo istorijas (35)

Po DELFI paviešintos publikacijos apie Lietuvoje siaučiančius sukčius , kurie iš gyventojų...

Schema veikia jau kurį laiką: už skatikus išvilioti automobiliai pradingsta šrotuose arba išnyra skelbimuose (93)

Sukčiai bus sugalvoję dar vieną būdą, kaip iš gyventojų išvilioti pinigus ir turtą. Lietuvoje...

Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena šia diena: didžiausi lengvabūdžiai – miestiečiai (70)

Dauguma Lietuvos gyventojų nėra linkę planuoti savo pajamų ir išlaidų ilgesniam laikui, o net...

Daliai „Revolut“ klientų Lietuvoje neįmanoma pasikeisti kortelės PIN kodo (59)

Savo kortelės PIN kodą galima pasikeisti bet kuriame bankomate, kuris atlieka tokią funkciją,...

Laikas apsispręsti dėl pensijos senka, bet trūksta atsakymo į esminį klausimą (98)

Ar pasitraukti iš papildomo kaupimo II pensijų pakopoje reikėtų nuspręsti iki liepos. Lietuvos...

Top naujienos

Šimonytė išdėstė savo komandos viziją ir pažėrė netikėtų pastabų kai kuriems ministrams (271)

Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi Ingrida Šimonytė sakė, kad į savo komandą, jei...

Techninių apžiūrų tvarka gali keistis: pajudino dešimtmečius veikiantį monopolį (161)

Privalomąją techninę apžiūrą Lietuvoje teikia dešimt pelningai dirbančių įmonių. Visos jos...

Rusijos nešvarios naftos krizė ligi galo neišspręsta: uostus toliau pasiekia užteršta žaliava Rusija nekomentuoja (40)

Rusijos pastangos įveikti beprecedentę naftos taršos krizę buvo nesėkmingos, šaliai pakrovus dar...

Tomas Sinickis. O dabar apie „Euroviziją“ rimtai, be humoro atsakymas Gediminui Jauniui (48)

Aš norėjau patylėti. Ir jau buvau pamiršęs Euroviziją. Bet šiandien perskaičiau Gedimino...

Mirė legendinis austrų F-1 lenktynininkas Niki Lauda (15)

Austrijos sostinėje Vienoje mirė triskart F-1 lenktynių pasaulio čempionas Niki Lauda , pranešė...

Europos šalys ir JAV užblokavo Rusijos prašymą (1)

Europos šalys ir JAV pirmadienį užblokavo Rusijos prašymą surengti Jungtinių Tautų Saugumo...

Siūlo prisidėti prie žalesnio Vilniaus: subūrę draugus balsuoti gaus išskirtinę dovaną (3)

Europos Parlamento ( EP ) rinkimai lietuviams šiemet taps ne tik Europos lyderių išrinkimo...

Greitina medžiagų apykaitą ir lėtina senėjimą: specialus maitinimosi metodas pranoksta bet kokias dietas (3)

Vienas iš naujausių tyrimų, kurį atliekant buvo aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus organizmui...

Lietuviai užsibrėžė tikslą išmokyti viso pasaulio žmones atsisakyti materialių dovanų (13)

„Jei Lietuvoje, gatvėje, paklausite žmonių, ar jie žino, kad galima dovanoti ne tik fizines...

Septyni klausimai, kurie kelia didžiausią nerimą dėl „Google“ ir „Huawei“ skandalo (22)

Visus technologijų srities atstovus sukrėtė JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakas, kuriuo Amerikos...