Direktorius neatsispyrė viliokei
Nepilnametį vaiką auginanti moteris pasakoja turėjusi gerai apmokamą darbą ir, kaip jai rodėsi, užtikrintas karjeros perspektyvas. Ji pasakoja buvusi pareiginga darbuotoja, dirbo viršvalandžius, padėjo kolegoms.
Prieš kurį laiką viską apsvarsčiusi ir įvertinusi finansines galimybes galimybes iš kreditų bendrovės ji paėmė 2 000 eurų „greituką“. Šiuos pinigus vilnietė teigia išleidusi buičiai pagerinti, taip pat padėti mamai, kuri jau irgi buvo paėmusi greitąją paskolą.
Ilgą laiką dėl kredito vilnietė neturėjo problemų – visas įmokas ir palūkanas mokėjo laiku, pajamų pakako ir kitoms išlaidoms. Pasak skaitytojos, jos prasidėjo tada, kai buvusiam vadovui galvą susuko nauja kolegė.
„Visus pažadus jis pamiršo, kai į bendradarbių gretas įsiliejo kalbančių krūtų ir riesto užpakalio savininkė, per pusmetį iš manęs atėmusi ne tik aukštesnes pareigas, bet ir pačią darbo vietą“, – rašo Dalia.
Dabar jau pusmetį ji negali rasti panašiai kaip anksčiau apmokamo darbo. Per šį laiką baigėsi santaupos, dėl mažesnės algos pradėjo kauptis skolos už komunalines paslaugas. Sunkiai sudurdama galą su galiu ji teigia pasiskolinusi dar 500 eurų, tačiau galiausiai ją prispaudė nepriteklius.
Laukia kalėdinio stebuklo
„Iš 300 eurų dabartinio atlyginimo per mėnesį pragyvenimui telieka 50. Savo poreikius jau pamiršau, bet kaip nepilnamečio vaiko poreikiai – už tuos pinigus jį ir pavalgydinti, ir į mokslus išleisti, o kur dar nuolatiniai „euriukų“ rinkimai mokykloje“, – guodžiasi mama ir pripažįsta neturinti nei artimųjų, nei giminaičių ar draugų, į kuriuos galėtų kreiptis pagalbos.
Anot jos, kaskart išgirdus panašią istoriją, apima pyktis – valstybė turėtų griežčiau reguliuoti kredito bendrovių veiklą, kad ir padėti sunkumų patiriančiam žmogui.
„Moralas vienas – niekada nedaryk to, kas ateityje gali turėti skaudžių pasekmių. Niekada nežinome, kas bus rytoj... Nuoširdžiai noriu, kad žmonės nebesinaudotų tomis kreditų paslaugomis“, – atvirauja skaitytoja.
Laiške DELFI redakcijai moteris vylėsi, kad perskaitę jos istoriją ir sužinoję apie sunkią padėtį skaitytojai ją parems finansiškai.
Įkliūva šimtai tūkstančių
Lietuvos banko duomenimis, pirmojo pusmečio pabaigoje šalies gyventojams buvo suteikta 852 tūkst. vartojimo kreditų, o negrąžinta jų suma siekė 386 mln. eurų.
Taip pat pastebima, kad didėja pradelsti įsiskolinimai. Paskutiniais duomenimis, pratęsiamas yra kas ketvirtas kreditas, iš jų apie 40 proc. pratęsiama bent penkis kartus. Daugiau kaip 119 tūkst. kreditų gavėjų yra pradelsę mokėti bent vieną įmoką daugiau kaip 90 dienų iš eilės.
Į bėdą dėl kreditų patekusiems gyventojams Lietuvos bankas pirmiausia pataria sau patiems pripažinti problemą. O peržiūrėjus visus įsiskolinimus, susisiekti su kreditoriais ir aptarti naujus paskolų grąžinimo grafikus.
Jo teigimu, tokiu atveju svarbu veikti – nenumoti ranka į praleistą įmoką, nesislapstyti nuo kreditą suteikusios įmonės ir kuo greičiau jai pranešti apie susidariusią situaciją.
„Ji gali pasiūlyti kelis problemos sprendimo būdus. Pavyzdžiui, atidėti kredito grąžinimo terminą ir leisti kurį laiką įmokų nemokėti, jeigu prognozuojama, kad finansinė situacija netrukus pagerės. Taip pat galima tartis dėl palūkanų, delspinigių skaičiavimo sustabdymo ir skolos grąžinimo grafiko“, – aiškina L. Valickas.
Jo teigimu, nerekomenduojama skolintis pinigų jau turimam kreditui padengti, nes tuomet problema tik atidedama ir įsipareigojimai ima vis labiau didėti.
Pasak L. Valicko, susitarti su smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovėmis dėl problemos sprendimo gali padėti LSVKA, kurios interneto puslapyje apiekredita.lt skelbiama ir daugiau vartotojams aktualios informacijos.
Esate atsidūrę panašioje situacijoje kaip tekste aprašyta moteris? Turite jai patarimų? O gal galite papasakoti, kaip pats atsistojote ant kojų po to, kai pečius buvo prislėgusi finansinė našta? Pasipasakokite! Jūsų laiškų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda:
