aA
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2013 m. ketvirtį sudarė 2 253 Lt ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 4,6 proc.: valstybės sektoriuje – 3,7 proc., privačiajame – 5,4 proc.
Gitanas Nausėda
© DELFI / Valdas Kopūstas

Būtų neteisinga dėkoti už vidutinio atlyginimo augimą tik Vyriausybei, šiemet pakėlusiai minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 850 iki 1000 litų. Geriausiu atveju šiuo sprendimu sugebėtume paaiškinti maždaug trečdalį darbo užmokesčio padidėjimo.

Kita vertus, MMA pakėlimo momentas parinktas gana sėkmingai, kuomet darbo rinkos vėjai ėmė sutartinai pūsti į vieną – algų augimo – pusę. Kitaip iki 1000 Lt pakelta MMA kartelė būtų išprovokavusi darbo vietų karpymą arba verslininkų pastangas ne peršokti, o žūtbūt pralįsti po ja. Dabar gi apie masinius darbuotojų atleidimus dėl MMA girdėti neteko, tuo tarpu apie apėjimo gudrybes – deja, taip, ir nemažai.

Makroekonominiu požiūriu, spartesnį darbo užmokesčio augimą galima traktuoti dvejopai. Pirma, pagal klasikinės Phillipso kreivės teoriją egzistuoja tiesioginė vidutinio darbo užmokesčio priklausomybė nuo nedarbo lygio. Kuo nedarbo lygis yra aukštesnis, tuo lėčiau didėja atlyginimai, o pasiekus tam tikrą kritinę ribą – net mažėja.

Pastaruoju metu užimtumo tendencijos yra palankios drąsesniems darbo užmokesčio reikalavimams kelti. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2013 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 13,1 proc., tuo tarpu antrąjį ketvirtį – jau tik 11,7 proc. Be to, nors formaliai nedarbo lygis tebėra dviženklis, jau dabar jaučiamas daugelio profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų trūkumas, kurio neįmanoma užlopyti nekeliant algų.

Šis „butelio kaklelio“ efektas ateityje pasireikš dar smarkiau ir egzistuos tol, kol pabrangusi darbo jėga privers įmones koreguoti savo gamybos planus arba skatins pereiti prie mažiau darbui imlių technologijų.

Antra, verslo ciklo požiūriu spartus darbo užmokesčio kilimas yra savotiškas darbdavių „skolos“ atidavimas samdomiems darbuotojams už tai, kad pastaruosius keletą metų vidutinis darbo užmokestis augo kur kas lėčiau nei nominalusis BVP.

Žinoma, čia kalbama ne apie moralinius sentimentus, o apie darbo rinkos kaitą verslo ciklo metu. Pradinėje ekonomikos atsigavimo stadijoje įmonių sukurta nauja vertė bėga ristele, tuo tarpu atlyginimai šliaužia. Nenuostabu, kad dėl to darbo užmokesčio lyginamasis svoris pridėtinėje vertėje sumažėja.

Tik ekonomikos kilimui įsibėgėjus, darbo užmokesčio plėtra nebeatsilieka nuo įmonės pajamų augimo tempų, o vėlyvoje pakilimo stadijoje – net juos pranoksta. Jeigu taip neatsitiktų, keičiantis verslo ciklams darbo užmokesčio dalis nominaliajame BVP smuktų iki nykstančio dydžio, tuo tarpu ilgesnio laikotarpio stebėjimai rodo, kad šitaip nėra (kad ir kaip tam prieštarautų darbo jėgos išnaudojimo teorijų šalininkai).
 
Šiandieninę darbuotojų padėtį gerina ir ta aplinkybė, kad nuo praėjusių metų rudens infliacija Lietuvoje apčiuopiamai mažėjo ir sudarė prielaidas kilti ne tik nominaliam, bet ir realiam darbo užmokesčiui. Antrąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2012 m. ketvirčiu, realusis darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 3 proc.: valstybės sektoriuje – 2,2 proc., privačiajame – 3,8 proc.

Tai neregėtas šalyje reiškinys nuo ekonomikos perkaitimo laikų 2005-2008 m., leidžiantis tikėtis tolesnio vidaus vartojimo atsigavimo ir optimistiškų gyventojų lūkesčių. Stiprėjant vidaus rinkai būtų sukuriama naujų darbo vietų į ją orientuotuose verslo sektoriuose, toliau didėtų užimtumas ir vidutinis darbo užmokestis. Toks teigiama to žodžio prasme „užburtas ratas“ Lietuvos ekonomikai tikrai nepatrukdytų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (129)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Pusei gyventojų trūks lėšų pensijoje – kas penktas jomis nepasirūpina (104)

Daugiau kaip pusė – 6 iš 10 – Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jiems pensijoje reiks...

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis (219)

Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (265)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...

Apsipirko internete: už šlamštą pinigų negrąžina (96)

Elektroninėje parduotuvėje Pačiupk.lt įsigytų prekių kokybe nepatenkinta vilnietė Ligita...

Top naujienos

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (178)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (62)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...

Iš emigracijos grįžusi Rasa pirmą Lietuvoje uždirbtą algą išleido maistui (13)

Jau aštuntus metus Norvegijoje gyvenanti Simona Šiemienė planuoja grįžti į Lietuvą ir...

Į Lietuvą veržiasi šaltis ir sniegas – gruodžio mėnuo bus kitoks nei įprasta (30)

Nors ruduo dar nesibaigė, daugeliui smalsu, kokia laukia žiema. Kai kurių klimatologų teigimu,...

Nuostabaus grožio šalyje laukiamas kiekvienas lietuvis: vietiniai mus myli, todėl vaišina ir negaili pagyrų (7)

Vargu ar rastume abejingą Gruzijai keliautoją. Ši šalis apdovanota gamtos bei kultūros, ji pilna...

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (56)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas (15)

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Kodėl „Porsche“ užvedimo spynelę montuoja kairėje vairo pusėje? (14)

Jei jūsų automobilis vis dar turi užvedimo spynelę, kurioje vairo pusėje ji yra? Spėtume, kad...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (417)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...