Kaip užsitikrinti orią senatvę?
„Lietuvoje dirbančiųjų kiekis nuolat mažėja, o nedirbančiųjų visame pasaulyje auga. Tai reiškia, kad visi valstybės ar politikų pažadai, kad tik dirbdamas ir mokėdamas mokesčius turėsiu orią senatvę, yra melas. Galiu drąsiai tai sakyti, nes mokesčių surenkama per mažai.
Aš tiesiog dirbsiu, mokėsiu mokesčius ir neinvestuosiu savarankiškai, tada išeisiu į pensiją ir ji nebus labai didelė. Jeigu išvis išeisiu į pensiją, nes nuolatos ilginamas pensinis amžius, o tai daroma dėl to, kad nėra iš ko mokėti pensijas ir todėl norima, kad kuo mažiau žmonių pasiektų pensiją ir gautų pinigų“, – konferencijoje kalbėjo G. Pociūnas.
Anot jo, vienintelis dalykas, norint užsitikrinti orią senatvę ir nuo nieko nepriklausyti, – pradėti investuoti.
„Karjeros etape investuodami kuo daugiau pinigų galime nuspręsti, kada galėsime išeiti į finansinę laisvę, orių atostogų ir nebūsime priklausomi nuo valstybės, artimųjų, vaikų ir pan. Savo gyvenimą turėsime savo rankose, jei investuosime savo pinigus“, – sako investicijų ekspertas.
Kur rasti pinigų investavimui?
Jis pateikė pagrindines priežastis, kodėl žmonės neinvestuoja. Pirmiausia jie bijo prarasti pinigus, nevaldo finansų, todėl sako, kad „nėra tam pinigų“. Jiems trūksta žinių, galvoja, kad tai sudėtinga ir kad tam reikia labai daug laiko, sunku rasti patikimos informacijos, ne kiekvienas gali susimokėti už eksperto konsultaciją. Šios baimės ir pasiteisinimai, anot eksperto, ne visai pagrįsti.
G. Pociūnas plačiau pakomentavo antrąjį pasiteisinimą neva žmonės investavimui neturi pinigų. Jų esą visai nesudėtinga „rasti“.
„Mūsų poreikiai nuolat auga, kyla kaltinimų valstybei, kad viską brangina, bet iš tiesų viskas brangsta mūsų galvose. Kol nesusitvarkysime su savo poreikiais, visada galvosime, kad neturime pinigų investavimui, nors iš tiesų kiekvienas iš mūsų pinigų investavimui turi.
Štai pavyzdys: „Apple“ akcijos 2019 m. kainavo 65 dolerius, o 2021 m. lapkritį – 153 dolerius. Turiu pasirinkimą: pirkti naują „Iphone 12“ ar 13 telefoną arba, tarkime, 2019 m. galėjau pirkti „Iphone 11“, kuris tuo metu kainavo 1300 eurų. Kitas pasirinkimas – galėjau nusipirkti „Iphone SE“, kuris kainavo apie 500 eurų. Tokiu atveju sutaupau apie 700 eurų, ir turiu tą patį telefoną, kuris atlieka tą pačią funkciją. Jei likusius 700 eurų 2019 m. būčiau investavęs į „Apple“ akcijas, tokiu atveju 2021 m. lapkritį mano pinigai būtų pakilę iki maždaug 1640 eurų. Aš galiu atsiimti dalį pinigų iš savo investicijų ir nusipirkti naują telefoną, kuris jau išeina nemokamai.
O jei 2019 m. būčiau už 1200-1300 eurų nusipirkęs „Iphone“, po dvejų metų jis būtų vertas šnipšto. Tai paprastas pavyzdys, kaip optimizuojant savo išlaidas, galima rasti pinigų investavimui“, – dėsto „M Capital“ verslo plėtros vadovas.
Taigi, kaip pažymi, Investavimas prasideda nuo elementaraus taupymo, t. y. mokėjimo išleisti mažiau, nei uždirbi.
Kodėl turime investuoti?
Aukščiau esantis grafikas parodo darbininkų produktyvumą (raudona kreivė) ir perkamąją įmonių galią (oranžinė kreivė). Abi jos esą rodo, kaip įmonės ir žmonės moka elgtis su pinigais.
„Iki 1972 m. grafikai ėjo tolygiai. Tai metais doleris buvo atrištas nuo aukso standarto, pradėti spausdinti ir įlieti į rinką. Iki tol pinigų kiekis buvo ribotas. Tai reiškia, kad įmonės tais pinigais išmoko elgtis žymiai geriau, o žmonės įmonėms tapo mažiau reikalingi. Technologijos ir dirbtinis intelektas padaro, kad oranžinė kreivė auga labai stipriai, o darbuotojams vis sunkiau rasti darbą, nes jų darbo jėga keičiama.
Tokiu atveju, jei važiuojame raudonu grafiku, jei mes tik dirbame ir nieko nedarome su savo pinigais, neinvestuojame jų plačiąja prasme, kad ir tuos pačius verslus, turime susitaikyti, kad savo darbo jėga ir uždirbtais pinigais dabartiniame pasaulyje, kai spausdinami pinigai, nieko nenuveiksime. Manau, kad po 30-50 metų matysime kaip futuristiniuose filmuose: bus pogrindis žmonių, kurie neinvestavo ir tik dirbo, ir kažkur debesyse bus turtingieji, kurie įdarbino savo pinigus ir investavo.
Kiekvienas iš mūsų turi pasirinkimą ir dalyvauti kuriame norime grafike. Galiu dirbti savo mėgstamą darbą, uždirbti pinigus, bet jei aš juos investuosiu, aš kilsiu kaip ir oranžinis grafikas“, – aiškina G. Pociūnas.
Jis akcentuoja, kad joks atlyginimas nepadidins asmens perkamosios galios 3 kartus.
„Nesutiksite nė vieno žmogaus, kuris būtų labai turtingas, būtų tik dirbęs ir tik taip tapęs turtingu. Dažniausiai jie uždirbtus pinigus investuoja.
Darbu negaliu padidinti pinigų 3-5 kartus, o investicijomis galiu padaryti, kad mano pinigai užaugtų 3-5 kartus, o gal net 10 kartų daugiau“, – atkreipia dėmesį finansų ekspertas.
Kitas grafikas parodo, kaip augo NT ir vienas svarbiausių indeksų pasaulyje S&P 500, kuriame yra svarbiausios JAV įmonės.
„Jeigu 1975 m. 100 dolerių ar eurų būčiau investavęs į NT, iki 2015 m. jie būtų užaugę iki 700 eurų. Jei tuos pačius 100 eurų būčiau investavęs į didžiausių Amerikos įmonių indeksą, jie būtų pavirtę į 2500 eurų. Per pastaruosius metus šis grafikas dar labiau paaugo. Indekse mano 100 eurų šiandien būtų vertas 4600 eurų. Jei 100 eurų būčiau palikęs savo sąskaitoje arba nusipirkęs kokį nors daiktą, jie būtų nuvertėję iki nulio, 2015 m. pinigai būtų nieko verti“, – pavyzdžius pateikia G. Pociūnas.
Visas G. Pociūno pranešimo konferencijoje „Mano investicija“ įrašas – prieinamas „Delfi Plius“ prenumeratoriams.
