„Facebook“ žinutės gali pakeisti el. laiškus verslo komunikacijoje?

Nepaprastai išpopuliarėjus socialiniams tinklams, reikiamą žmogų žinutėmis juose pasiekti kartais galima greičiau nei el. paštu, pripažįsta LRT.lt pašnekovai. Tęstinių mokymų centro treneris Arūnas Armalis sako, kad „Facebook“ žinutės yra gera alternatyva el. laiškams ir verslo komunikacijoje. Tačiau UAB „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas įžvelgia šio komunikacijos kanalo trūkumų, o el. laiškus laiko verslui labiau tinkamu, solidesniu bendravimo būdu.

„Verslo komunikacijos „Facebook“ žinutėmis turbūt daugėja. Tai greičiausiai vyksta tikintis efektyvesnio tiesioginio bendravimo. [Naudojantis] elektroniniu paštu, nors mes ir žinome, kam rašome, vis dėlto išlieka savotiško beasmeniškumo įspūdis. O verslo komunikacijoje asmeniškumas, identifikavimas ir tinkamas savęs pristatymas yra labai svarbūs.

Pats tokiomis žinutėmis esu gavęs kelis komercinius pasiūlymus, prašymus priimti į darbą ar paklausimus dėl konsultacijų. Taip komunikuoti yra drąsu, nes aišku, kad gavėjas greičiausiai patikrins jūsų profilį. Bet ši drąsa skatina pasitikėjimą“, – sako A. Armalis.

Pasak pašnekovo, žmogus, ypač esantis tarp „Facebook“ draugų, atrodo savas ir pažįstamas, nes matome jo nuotrauką, komentarus, įrašus, net jei gyvenime to žmogaus nesame nė sykio matę.

Ne mažiau svarbus bendravimo „Facebook“ žinutėmis aspektas, anot A. Armalio, yra greitis. Neretai žmonės daugiau laiko leidžia „Facebook`e“, nei tikrina el. paštą. Lietuvoje išmaniaisiais telefonais naudojasi apie 40 proc. žmonių, o daugelis šiuose įrenginiuose įdiegia ir socialinių tinklų programėles.

Savo ruožtu A. Žakas pažymi, kad „Facebook“ žinutės yra efektyvus komunikacijos kanalas, tačiau labiau skirtas asmeniniam bendravimui.

„Tam tikrais atvejais  „Facebook“ žinutės iš tiesų yra alternatyva el. laiškams, nes sumažina atstumą tarp bendraujančiųjų, padidina galimybes susipažinti vienam su kitu. Tačiau aš visus darbinius klausimus esu linkęs spręsti el. laiškais. Manyčiau, kad „Facebook“ žinutės yra labiau skirtos susirašinėjimui ir bendravimui, o ne verslo komunikacijai kaip el. laiškų alternatyva. El. laiškas yra skirtas rimtesnei komunikacijai.

Man patinka suasmeninta komunikacija, matyti žmones, su kuriais bendrauju, tačiau verslo komunikacijoje svarbesni kiti aspektai, bendravimo kokybė“, – kalba pašnekovas.

Vis dėlto UAB „Socialus marketingas“ vadovas pažymi, kad „Facebook“ žinutės populiarėja ir verslo komunikacijoje.

„Pasaulinės tendencijos rodo, kad jei žmogus turi galimybę susisiekti „Facebook“ žinute, jis tai daro daug mieliau nei rašydamas el. laišką. Dažnai kokiu nors produktu susidomėję žmonės iškart tiesiogiai su pardavėju kontaktuoja žinute. Netgi Lietuvoje telekomunikacijų operatoriai neretai turi darbuotojus, kurie atsakinėja į žinutes „Facebook`e“, – pasakoja A. Žakas.

Galite likti nepastebėti

Dar vienas „Facebook“ žinučių trūkumas, kurį pabrėžia A. Žakas ir rinkodaros konsultantas Žydrūnas Sadauskas, yra tas, kad žmonių, su kuriais neturime bendrų draugų, žinutės nepasiekia pagrindinio srauto.

„Žinučių rašymas „Facebook“ ar „Linkedin“ socialiniuose tinkluose neretai padeda surasti tuos žmones, kurių el. pašto adreso ar kitų kontaktų neturime. Vienintelė problema šiuo atveju yra ta, kad jei su žmogumi, su kuriuo bandoma susisiekti „Facebook`e“, neturima bendrų draugų, žinutė patenka ne į pagrindinį žinučių srautą, o į skyrelį „kitos“ ir gali likti nepastebėta“, – komentuoja A. Žakas.

Rinkodaros konsultantas Ž. Sadauskas teigia, kad žinutės socialiniuose tinkluose pakeisti mums įprastų el. laiškų verslo komunikacijoje negali dėl dviejų pagrindinių priežasčių – mūsų įpročių ir tam tikrų viešųjų ryšių aspektų.

„Kiekvienas verslo subjektas turi kažkokią interneto svetainę, ji – vadinamąjį domeno pavadinimą. Komunikuodamas el. paštu, kurio dalimi yra įmonės pavadinimas, asmuo išlaiko įmonės identitetą, viešųjų ryšių strategiją. Nemanau, kad žmonės tokiu komunikacijos kanalu yra taip nepatenkinti, kad jį reikėtų keisti.

Žinoma, galbūt dalis bendravimo bus perkelta į socialinių tinklų žinutes, tačiau žmonės yra pernelyg inertiški, todėl yra linkę naudotis tomis priemonėmis, prie kurių yra pripratę“, – sako Ž. Sadauskas.