Statistikos departamento duomenimis visose apskrityse vidutiniai atlyginimai padidėjo bent 7 proc., tačiau iki estiškų algų lietuviams dar toli.
Ekonomistai prognozuoja, kad nors šių metų pabaigoje vidutinis atlyginimas į rankas Lietuvoje pasieks 700 eurų, Estijoje jis turėtų būti net 1000 eurų.
Prieš 25 metus visose Baltijos šalyse atlyginimai buvo panašūs, dabar vidutinis darbo užmokestis Estijoje ir kitose Baltijos valstybėse – Lietuvoje ir Latvijoje, gerokai skiriasi.
Būtent toks vidutinis atlyginimas, koks prognozuojamas estams, sulaikytų dalį lietuvių nuo planų emigruoti.
Šį pavasarį DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad tautiečius mūsų šalyje daugiausia sulaikytų 1000-1500 eurų siekiantis atlyginimas „į rankas“.
30,1 proc. apklaustųjų nurodė 1251-1500 eur, 26,3 proc. įvardijo, kad minties emigruoti atsisakytų gaudami 1001-1250 eurų.
19 proc. užtektų 751-1000 eur atlyginimo. 21,9 proc. apklaustųjų nurodė, kad juos nuo išvykimo sulaikytų didesnis nei 1500 eurų atlygis.
DELFI kalbinti ekonomistai išskiria kelias tokių atlyginimų skirtumų priežastis.
Informacinių technologijų sektorius
Visų pirma, Estijoje daugiau aukštųjų technologijų įmonių, kurios uždirba daug pelno ir gali sau leisti darbuotojams mokėti didesnius atlyginimus.
Kaip DELFI teigia „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas, vidutinis darbo užmokestis Estijoje yra didesnis nei Lietuvoje dėl ilgo ir tikslingo darbo.
Vienai iš svarbiausių priežasčių, kodėl Estijoje darbo užmokestis didesnis nei Lietuvoje, ekonomistas priskiria aukšto lygio informacinių technologijų (IT) įmones.
Ir Lietuvoje dirbantys IT specialistai uždirba kelis kartus didesnį nei vidutinį atlyginimą, tačiau problema yra ta, kad Lietuvoje tokių specialistų yra santykinai mažai.
Ekonomisto nuomone, nors Lietuvoje yra sėkmės istorijų susijusių su IT, o šalies universitetai vis didesnį dėmesį kreipia į šią sritį, jos vystymasis Lietuvoje vis tiek yra per lėtas.
„Šiandien situacija yra tokia, kad santykinai nuo visų darbuotojų Lietuvoje IT srityje dirba mažiausiai žmonių visoje Europos Sąjungoje.
Mes per mažai investuojam į šia sritį ir dėl to turime silpną IT sektorių, o Estija priešingai ir tai aišku atsispindi bendroje atlyginimų statistikoje“, – pastebi R. Grajauskas.
Jo nuomone, Estija dar prieš 20 metų pradėjo tikslingai kurti stiprią IT paslaugų valstybę. Šalies universitetai paruošdavo daug specialistų.
Sėkmės istorijos tokios kaip „Skype“ paskatino daugiau žmonių susidomėti šia sritimi.
„Galime sakyti, kad to ilgo darbo vaisiai labiausiai juntami paskutiniu 4 – 5 metų laikotarpiu. Dabar matyti, kad IT sektorius generuoja vis daugiau pajamų. Jo produkcija tampa pagrindiniu paslaugų eksporto varikliu, nes Estijoje veikiančios programavimo įmonės ir vadinamieji startuoliai gali pasiūlyti savo paslaugas visam pasauliui“, – teigia ekonomistas.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pritaria R. Grajausko nuomonei. Pasak jos, Lietuvoje trūksta aukštųjų technologijų įmonių.
Perspektyviomis Lietuvai ūkio šakomis laikomos biotechnologijos ir lazerių pramonė, tačiau jos nėra taip išvystytos kaip Estijos IT sektorius.
SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda mano, jog investuotojams Estija patrauklesnė nei Lietuva ar Latvija dėl to, kad jau ilgai save pasauliui pristato kaip IT valstybę. Lietuva, neturi tokio aiškaus ir pasaulyje atpažįstamo veido, kokį turi Estija.
Palanki geografija
Vidutinis darbo užmokestis Estijoje jau seniai didesnis nei Lietuvoje. R. Grajausko nuomone, taip yra dėl to, kad vos atgavus nepriklausomybę Estijoje užsienio investicijos pralenkė investicijas į kitas Baltijos šalis – Lietuvą ir Latviją. Prie to ypač prisidėjo tai, kad ekonomiškai stipresnė Suomija yra vos už keliolikos kilometrų.
Ekonomistas pažymi, jog Estijos gyventojai važiuodavo dirbti į Suomiją, o uždirbtus pinigus išleisdami Estijoje padėjo kelti bendrą šalies ekonomika. Taip pat tuo pačiu metu plėtojosi ir dvišalė prekyba.
Estijoje didesnis ne tik vidutinis, bet ir minimalus atlyginimas, kuris prieš mokesčius yra 90 eurų didesnis nei Lietuvoje – 470 eurų.
Mokesčiai tenkantys darbuotojui yra vos keliais procentais mažesni, tačiau ir dėl to „į rankas“ Estijos darbuotojas gauna keliais eurais daugiau nei Lietuvos.
Kaip vieną to priežasčių G. Nausėda išskiria visai kitokią algų mokėjimo kultūrą. Jo nuomone, anksti į Estiją atėję užsienio investuotojai suformavo visai kitokią darbo kultūra.
Dėl to, Estijoje mažiau atlyginimų mokama vokeliuose, mažesnis šešėlis, o valstybė surenka daugiau mokesčių. Tai leidžia šalyje nustatyti didesnį minimų darbo užmokestį.
LLRI pritaria, kad Estijoje situacija algų klausimu geresnė dėl Suomijos kaimynystės, tačiau pažymi, jog tai nebuvo tiesiog sėkmė. Estijoje anksčiau nei Lietuvoje buvo supaprastintos verslo įregistravimo procedūras ir įgyvendinta viešojo sektoriaus reforma.
Taip pat Estijos valdžia laikosi subalansuoto biudžeto politikos, o mokesčių sistema yra palankesnė verslui. Būtent tai ir atkreipė investiuotojų iš Suomijos dėmesį.
Valdžios ryžtingumas
Ekonomistas G. Nausėda DELFI pažymi, jog Lietuva ilgiau nei Estija orientavosį į apdirbamąją pramonę ir tai galėjo sumažinti šalies patrauklumą aukštą pridėtinę vertę sukuriančių įmonių investuotojams.
„Į paslaugas pradėjom orientuotis tik įstojus į Europos Sąjungą. Tuo tarpu Estijoje paslaugų dalis dar prieš įstojimą į ES sudarė nemažą dalį visos jų ekonomikos. Negaliu sakyti, kad jie iškarto po nepriklausomybės atgavimo pradėjo orientuotis į paslaugas, bet vis dėlto, į šį sektorių jie atkreipė dėmesį gerokai ankščiau nei mes“, – G. Nausėda.
Pasak jo, dėl tinkamu metu Estijoje padarytų reformų Lietuvai dabar tenka vytis ją pagal daugumą ekonominių rodiklių. Galima teigti, kad klaidas padarytas pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį dabar labai sunku likviduoti ir apskritai nėra aišku ar pavyks tai padaryti.
LLRI taip pat giria Estijos ryžtingumą reformų atžvilgiu. Pavyzdžiui uždirbtam įmonės pelnui, kuris skiriamas naujų technologijų diegimui, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui ar kitai su įmonės plėtra susijusiai veiklai nėra taikomas pelno mokestis.
„Tuo metu Lietuvoje diskutuojame dėl naujų pelno mokesčio lengvatų ar jų panaikinimo. Šios diskusijos atnaujinamos bene kasmet, niekaip nesiimant iš esmės pertvarkyti pelno apmokestinimo tvarką. Estiška tvarka gerokai sumažintų galvos skausmą verslininkams, kurie šiuo metu visą uždirbtą pelną investuoja atgal į įmonę, tačiau pelno mokestį sumokėti privalo, nors dividendų ir neišsimoka“, – DELFI sako LLRI.
Ekonomistai R. Grajauskas ir G. Nausėda pastebi, kad Estija investuotojų dėmesį atkreipė vos atgavusi nepriklausomybę. Dar 1992-ais metais ten buvo ryžtingai pradėtos vykdyti reformos. Kol Lietuvoje buvo dvejojama dėl tokių pertvarkų pasiteisinimo, Estija stipriai išsivežė į priekį.
Norint pasivyti Estiją reikia investicijų
Visi kalbinti žmonės pripažįsta, kad pakelti atlyginimus Lietuvoje gali padėti investicijos.
Naują Darbo kodeksą R. Grajauskas vertina atsargiai.
Jo nuomone, kodeksas padės pakelti darbo užmokesčius, bet tik trumpuoju laikotarpiu. Po to didelės įtakos šiam rodikliui jis neturės, o LLRI atstovai mano, jog Darbo kodeksas neįneša didelių pokyčių, tad ir poveikis investicijoms greičiausiai nebus labai didelis.
LLRI atliktoje Lietuvos savivaldybių analizėje matyti, jog tarp savivaldybių labai ryškūs darbo užmokesčio skirtumai.
„Kai kuriose sukauptos investicijos žmogui siekia tik kelis eurus. Atitinkamai ir vidutinis atlyginimas ten gerokai mažesnis, nesiekia ir 500 eurų atskaičius mokesčius“, – DELFI teigia LLRI atstovai.
G. Nausėda teigia, kad atlikti tyrimai parodo, jog investicijų tenkančių vienam gyventojui ir vidutinis darbo uždarbis yra labai susiję. Kuo daugiau investicijų, tuo didesnis darbo užmokestis. Tai galima paaiškinti geresnėmis technologijomis ir darbdavių konkurencija dėl darbuotojų.
„Tikrai yra darbdavių, kurie naudojasi savo monopoline padėtimi darbo rinkoje ir išnaudoja, spaudžia arba net tyčiojasi iš savo darbuotojų. Jeigu darbuotojas 50-ies kilometrų spinduliu negali rasti kito darbo jis gali būti išnaudojamas. Vis dėlto, jeigu tokioje vietoje butų dar 2 ar 3 darbdaviai, žmogus galėtų pasirinkti, kur dirbti ir tuomet tas „blogasis“ darbdavys turėtų atsižvelgti į šia aplinkybę ir pasidalinti savo pelnu su Darbuotojais, nes kitu atveju visi darbuotojai iš jo pabegs“, – mano ekonomistas.
Norint pagerinti padėtį reikia, kad savivaldybės stengtųsi pritraukti naujų investuotojų. „Jeigu žmogus yra pasimetęs ne didelėje Lietuvos vietoje, kur verslo gyvenimas vyksta vos vos, o savivaldybe beveik nededa pastangų pritraukti tų investicijų turime situaciją, kai vietiniai verslo magnatukai gali sau leisti tokį elgesį“, – sako G. Nausėda.
LLRI teigimu, valstybei derėtų supaprastinti darbo santykių apmokęstinimą, panaikinti verslo plėtrą ir steigimą apsunkinančius reikalavimus ir užtikrinti stabilumą, nes dabar nuolatos keičiamos teisės normos išgąsdina potencialius investuotojus.
Savivaldybės turėtų sumažinti nekilnojamojo turto mokesčius ir būti atviros ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investuotojams.
