aA
Prieš kurį laiką Europos Komisija (EK) iškėlė diskusiją apie pensinio amžiaus vėlinimą Lietuvoje. Prognozuojama, kad ateityje norint užtikrinti pakankamas pajamas pensijoms, lietuviai turės dirbti iki 72 metų. Tačiau Lietuvos ekspertai nelinkę tikėti šiomis prognozėmis, esą yra ir kitų priemonių, kaip užtikrinti pensijų finansavimą.
Ekspertai įvertino, ar lietuviai dirbs iki 72-ejų: tai – kraštutinė priemonė
© DELFI / Andrius Ufartas

EK diskusijoms skirtame dokumente – Žaliojoje knygoje – konstatuojama, kad norint ateityje išlaikyti esamą senėjimo indeksą, t. y. pagyvenusių amžiaus žmonių skaičiaus santykį su darbingo amžiaus žmonių skaičiumi, nuo 2040 m. žmonėms reikėtų dirbti iki 72 metų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai nėra rekomendacija ar siūlymas Lietuvai, tai – tik diskusijoms skirta tema.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pensinio amžiaus vėlinimas arba mokesčių didinimas gali būti svarstomi kaip kraštutinės priemonės situacijai gerinti, tačiau dabar jų siūlyti neketinama.

Kad vyresnio amžiaus žmonėms sunku įsilieti į darbo rinką arba joje išlikti, rodo Užimtumo tarnybos bei „Sodros“ duomenys. Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 11 proc. pensininkų, o 72 metų dirbančių žmonių turime 2,5 tūkst. Didžioji dalis jų – kvalifikuoti darbuotojai. Pasak „Sodros“, kuo dirbančiojo amžius vyresnis, tikimybė pasitraukti iš darbo rinkos didėja tiek dėl sveikatos, tiek kvalifikacijos klausimų.

Užimtumo tarnyboje rugsėjį registruota 84,5 tūkst. darbo neturinčių 50-mečių ir vyresnių asmenų. Nors situacija gerėja, šios grupės bedarbiai sudaro du penktadalius (40 proc.) visų Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų.

Gruževskis: tai būtų radikalus sprendimas

Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius prof. Boguslavas Gruževskis sako, kad pensinio amžiaus ilginimas būtų paskutinė priemonė, norint išsaugoti dabartines dirbančiųjų ir pensininkų proporcijas.

„Europos Komisijos prielaida teisinga – reikia išsaugoti proporciją: ne mažiau nei trys darbuotojai vienam pensinio amžiaus žmogui. Yra daug sprendimų, kuriuos galime daryti, norėdami išvengti įtampos, t. y. atlyginimų, mokesčių, investicijų politika, o gali būti ir pasyvus (sprendimas – Delfi): nieko nedarome, didiname pensinį amžių ir lygtai apsisaugosime.

Yra toks sprendimas, bet tai yra paskutinis būdas, kai nieko nepadarėme ir viskas krenta į duobę. Toks būtų radikalus sprendimas, norint išsaugoti socialinės apsaugos sistemą, bet jis būtų socialiai nepatrauklus, nepritaikytas Lietuvos sąlygoms ir pan.“, – vertina B. Gruževskis.

Politikams būtų nepopuliarus sprendimas

Vilniaus universiteto (VU) Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė sako, kad jei pasitvirtintų EK demografinės projekcijos Lietuvai, galimai ateityje reikės vėlinti pensinį amžių. Nors šiuo metu demografinis spaudimas egzistuoja, tačiau prognozės esą nėra jau tokios prastos.

„Europos Komisijos demografinėse projekcijose Lietuvai yra labai nepalankios prielaidos, pvz., kad iki pat 2040-ųjų Lietuvoje bus neigiama migracija, tačiau dabar matome, kad emigracijos srautai stabilizavosi, Lietuvos ekonomika sparčiai vejasi Europos vidurkį, tai galima tikėtis, kad nebus tokios sparčios emigracijos ir tie demografinės tendencijos bus geresnės, nei numatomos. Vertinant ankstesnes EK prognozes, ne visos jos pasitvirtina“, – komentuoja J. Navickė.

Jekaterina Navickė
Jekaterina Navickė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jos nuomone, sistemoje spaudimo dar labiau didinti pensinį amžių vidutiniu laikotarpiu neturime, nes iki 2026 m. Lietuvoje ir taip didinamas pensinis amžius, kai vyrai ir moterys, sulaukę 65-erių, išeis į pensiją. Anot jos, iki to laiko niekas nepradės svarstyti ar didinti šios ribos.

„Jei žiūrėtume į mūsų pensijų finansus, pensijos Lietuvoje žemos. Finansavimas turėtų būti didinamas. Tačiau šiuo metu pensijų finansavimas „Sodroje“ nėra deficitinis, sukauptas nemažas 800 mln. eurų rezervas. Finansinį spaudimą labiau jaučiame dėl pensijų didinimo, bet pensijos nėra deficitinės.

Jei pasižiūrėtume į mūsų ankstesnes demografines tendencijas, Lietuvoje yra stabilus apdraustų dirbančiųjų skaičius. Pastaruosius 20 metų – apie 1,4 mln. O jei pažiūrėsime į pensinio amžiaus gyventojus, kurie gauna ir kitas pensijas, gavėjų skaičius irgi stabilus. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo yra apie 610 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 170 tūkst. kitų pensijų gavėjų“, – vertina J. Navickė.

„Mūsų politikams būtų sunku tai įgyvendinti ir vėlinti pensinį amžių. Pensininkai sudaro didelę grupę rinkėjų, politiškai tai būtų labai nepatrauklus sprendimas“, – priduria ji.

SADM: gali būti svarstoma kaip kraštutinės priemonės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, pagyvenusių žmonių skaičiaus santykis su darbingo amžiaus žmonių skaičiumi, t. y. senėjimo indeksas, pensijų sistemai svarbus, tačiau pats savaime jis nedaro įtakos nei pensiniam amžiui, nei mokesčių dydžiams. Šis indeksas esą tik parodo, kokia našta tenka pensijų sistemai.

Pasak ministerijos, pensinio amžiaus vėlinimas ir mokesčių didinimas gali būti svarstomi kaip kraštutinės priemonės situacijai gerinti, tačiau dabar jų siūlyti neketinama. Be to, šios dvi priemonės nėra vienintelės, galinčios sumažinti pensijų sistemai tenkančią finansinę naštą.

Kaip dėmesį atkreipia ministerija, per pastarąjį dešimtmetį jau yra įvykdyta ne viena reforma, mažinanti šią naštą.

„Pirmiausia – pensijų kaupimo reforma, kai gyventojai kviečiami su valstybės pagalba kaupti lėšas būsimai pensijai, o sukauptų lėšų išmokėjimą vykdo centralizuotas pensijų anuitetų mokėtojas, numatytos valstybės garantijos pensijų anuitetų fondui. Demografinei situacijai prastėjant, kaupime dalyvaujantys gyventojai turės papildomą finansinę „pagalvę“.

Taip pat priimti ir inicijuojami nauji sprendimai dėl pensijų sistemos finansavimo ne tik iš socialinio draudimo įmokų, bet ir valstybės biudžeto lėšomis, – bendrosios pensijos dalies finansavimas perkeltas į valstybės biudžetą. Siūloma nuosekliai pereiti prie universalios bendrosios pensijos dalies visiems gyventojams, įvesta vienišo asmens išmoka“, – nurodoma ministerijos komentare.

Ekspertai įvertino, ar lietuviai dirbs iki 72-ejų: tai – kraštutinė priemonė
© DELFI / Andrius Ufartas

Iš kur gausime pinigų pensijoms?

Kalbėdama apie vieną iš ministerijos paminėtų reformų – bazinės pensijų dalies finansavimą iš biudžeto – VU Socialinės politikos katedros docentė pažymi, kad pastebimos šešėlio mažėjimo tendencijos, tad esą galima tikėtis, kad surenkamas biudžetas didės.

„Taip pat turime spartų algų didėjimą, po 10 proc. kasmet. Produktyvumu taip pat vejamės kitas ES šalis. Tai taip pat yra šaltinis.

Kitas dalykas – mokestinės reformos, peržiūrint mokesčių struktūrą. Iš turto apmokestinimo mes labai mažai surenkame, tai yra rezervų didinti surenkamą biudžetą ir per jį perskirstomas lėšas ir pensijoms.

Iš Lietuvos, ypač po praeitos krizės, emigravo daug gyventojų. Dar vienas šaltinis galėtų būti grįžtamoji migracija, ji yra pastebima – dalis žmonių grįžta dėl „Brexito“ ar koronaviruso situacijos kitose šalyse“, – priemones lėšų pensijoms surinkimui vardija ekspertė.

Didžiausias nedarbas tarp vyresnių žmonių

Kad vyresnio amžiaus žmonėms sunku įsilieti į darbo rinką arba joje išlikti rodo ir Užimtumo tarnybos bei „Sodros“ duomenys.

Užimtumo tarnyba pastebi mažėjantį vyresnių darbo ieškančių asmenų registruotą nedarbą, tačiau vertinant kitas amžiaus grupes, jis yra didžiausias. 2021 m. rugsėjo 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 84,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų, kuriems per 50 metų, t. y. 6,5 tūkst. arba 7 proc. mažiau nei prieš metus.

Nors situacija gerėja, šios grupės bedarbiai sudaro du penktadalius (40 proc.) visų Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų. Tarp registruotų vyresnių nei 50 metų darbo neturinčių asmenų beveik trečdalis – 60 m. amžiaus ir vyresni.

„Vyresniems asmenims sunkiau grįžti į darbo rinką. Dažniausiai trukdo skaitmeninė atskirtis, susisiekimo sunkumai, ypač kaimo vietovėse, motyvacijos persikvalifikuoti stoka. Esant didžiuliam darbuotojų poreikiui Lietuvoje, darbdaviai dažniau sutinka įdarbinti vyresnio amžiaus žmogų. Tačiau šis stereotipas vis dar egzistuoja: vyresnis darbuotojas dažniau sirgs, dalį darbo laiko rūpinsis globos reikalaujančiais artimaisiais ir pan.“, – komentuoja Užimtumo tarnyba.

Užimtumo tarnyba
Užimtumo tarnyba
© Sekundė.lt

Vyresniems sunkiau išsilaikyti rinkoje dėl sveikatos problemų

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau nei 11 proc. pensininkų. Daugiau dirba vyrų (beveik 14 procentų) nei moterų (10 procentų). Vyriausi darbuotojai daugiausiai dirba švietimo ir žmonių sveikatos veikloje.

Vertindama šį rodiklį VU mokslininkė J. Navickė mano, kad tai parodo tik dalį dirbančiųjų: „Dalis pensinio amžiaus žmonių dirba turguje, nepastovius darbus, šešėlyje. Manau, kad reali situacija šiek tiek kitokia. Dauguma iš tų 11 proc. – kvalifikuoti darbuotojai. Gerėjant technologijoms, didėjant nuotolinio darbo galimybėms, galėtų ši dirbančiųjų dalis būti ir didesnė. Kita vertus, pensinis amžius ir yra tam nustatytas. Pasiekus ribą, nesitikima, kad žmonės dirbs, bet valstybei labai paranku skatinti pensinio amžiaus gyventojus dirbti.“

Anot „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, tendencijos rodo, jog vyresnio amžiaus žmonėms sunku išsilaikyti darbo rinkoje dėl sveikatos problemų. Jos esą pasireiškia dar prieš sulaukiant dabartinio pensinio amžiaus.

„Apie 15 procentų gyventojų tarp 52-54 metų amžiaus neteko bent dalies darbingumo ir gavo netekto darbingumo pensiją. Tarp 55-63 metų darbingumo netenka iki 25 procentų žmonių. 50-65 metų žmonės serga ilgiau – jų vidutinė ligos trukmė siekia 17 darbo dienų, o 30-39 metų darbuotojų – iki 12 darbo dienų“, – sako ji.

Remiantis užpernai atliktu „Eurostat“ tyrimu, tikėtina lietuvių vidutinė gyvenimo trukmė bus 83 metai, o Europos Sąjungos vidurkis – 85 metai. Prognozuojama, kad statistinis lietuvis nuo 65-erių dar 6 metus gyvens be rimtų sveikatos sutrikimų ir galėdamas apsirūpinti būtiniausiais poreikiais. Vėliau, sulaukus 71-erių, pasak „Sodros“, mažai tikėtina, kad išvengsime didesnių sveikatos sutrikimų.

„Gyvenimo trukmei didėjant, svarbu ir tai, kad didėtų sveikų gyvenimo metų skaičius. Vyresni darbo rinkos dalyviai serga sunkiau ir ilgiau. Jų padėtį gerintų galimybė vyresniame amžiuje dirbti lankstesniu darbo grafiku ir galimybės dirbti ne pilną darbo dieną“, – sako „Sodros“ atstovė.

Lietuvoje šiandien dirba 2,5 tūkst. 72 metų žmonių. Šio amžiaus daugiausia dirba kvalifikuotų profesijų atstovai – 75 proc.: vadovai, sveikatos specialistai, administravimo specialistų, valstybės tarnautojų. Likusi dalis (25 proc.) – nekvalifikuoti: valytojai ir atliekų surinkėjai.

„Tarsi įsivaizduotume, kad dirbti turėtų tie žmonės, kurių pensija pati mažiausia, lyg būtų motyvas didinti savo pajamas, bet situacija kitokia – dirba tie, kurie įgiję didesnį stažą, aukštesnės kvalifikacijos darbą. Panašu, kad jie savo darbo vietą sugeba išsaugoti sulaukus pensinio amžiaus“, – pastebi K. Zitikytė.

Kristina Zitikytė
Kristina Zitikytė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kaip padidinti vyresnių užimtumą?

J. Navickė priduria, kad Lietuvoje vis dar itin gaji diskriminacijos dėl amžiaus problema. „Jei norima, kad vyresni žmonės labiau įsitrauktų ir būtų didesnis jų patrauklumas darbdaviams, reikėtų investuoti į mokymąsi visą gyvenimą ir technologijų įvaldymą, o Lietuvos rodikliai, lyginant su ES, yra gan žemi“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

„Jei asmuo bus motyvuotas ir aktyviai naudosis siūlomomis galimybėmis – darbo rinkoje išliks ir ilgiau. Nepriklausomai nuo to, ar jaunas, ar vyresnio amžiaus darbo ieškantis (ar dirbantis) asmuo turi neatsilikti nuo skaitmenizacijos, mokymosi visą gyvenimą siekio, verslumo ugdymo. Persikvalifikavimo galimybė bene svarbiausia priemonė, skatinanti dabar ir ateityje vyresnio amžiaus žmones išlikti darbo rinkoje“, – priduria Užimtumo tarnyba.

Tarnybos duomenimis, populiariausios profesinio mokymo programos 50-mečių ir vyresnių grupėje buvo slaugytojo padėjėjo, sandėlio operatoriaus ir socialinio darbuotojo. Būtent vyresni žmonės labiau linkę rinktis profesijas, kuriose gali remtis visą gyvenimą sukaupta socialine patirtimi ir padėti tiems, kuriems labiausiai to reikia.

„Sodros“ duomenimis, vyresnio amžiaus darbuotojams palankesnis biudžetinis sektorius. Biudžetinėse įstaigose dirba 32 procentai 55–64 metų žmonių, kitur – 20 procentų.

Vidutinis pensinio amžiaus žmonių darbo užmokestis – 1080 eurų, apie 720 eurų „į rankas“. Vidutinė dirbančiųjų pensija šių metų rugpjūtį buvo 486 eurai.

Vidutinė moterų pensija Lietuvoje – 390 eurų, tai yra 70 eurų žemesnė nei vyrų (460 eurų). Tarp dirbančių pensininkų skirtumai sumažėja – dirbančių ir gaunančių pensiją moterų vidutinė pensija siekia 470 eurų, o vyrų – 520 eurų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
2.4706

Dosniausi darbdaviai rugsėjį: didžiausios vidutinė alga siekė 35 tūkst. eurų (72)

Didesnius nei 10 tūkst. eurų atlyginimus rugsėjį mokėjo 12 įmonių, o 187 – per 5 tūkst....

Edgaras Savickas | D+

Kam algos per pastaruosius 5 metus augo daugiausiai, o kam mažiausiai: TOP-30 profesijų (5)

Lietuvoje nuo 2015 metų minimalioji mėnesinė alga padidėjo 114 proc., vidutinis darbo užmokestis...

Edgaras Savickas | D+

Kas Lietuvoje per 10 metų pabrango labiausiai: paaiškino, kaip meistriukai sugeba nuolat kelti kainas (9)

Rugsėjį kainų augimas pakilo į aukščiausią lygį nuo 2008 metų ir tai dar gali būti ne...

Vyriausybės siūlymai dalį gyventojų paliks be didesnių sumų: ekspertai vadina blogovės valstybe (166)

Uždirbantiems minimalią algą ir kiek daugiau, kitąmet žadama daugiau pinigų, tačiau numatyta,...

Ekspertai įvertino, ar lietuviai dirbs iki 72-ejų: tai – kraštutinė priemonė (304)

Prieš kurį laiką Europos Komisija (EK) iškėlė diskusiją apie pensinio amžiaus vėlinimą...

Top naujienos

Ar Lietuva praleido progą netylėti: po blaškymosi užsienio politikoje gali sulaukti pasekmių (61)

Atėjo laikas laisvės ir demokratijos darbotvarkę paversti vienu pagrindinių Lietuvos užsienio...

Išrikiavo blogiausiai vertinamus ministrus: kas pateko į pirmą penketuką (75)

Rugsėjo pabaigoje „Baltijos tyrimai“ atliko apklausas, kurių metu gyventojai nurodė, jų...

Lukašenkos sprendimas pašiurpino gydytojus: tai beprotybė (234)

Baltarusijos valdžios pareigūnai praėjusį penktadienį pašiurpino gydytojus atsisakydami paklusti...

Žada keisti vairuotojo pažymėjimo galiojimo tvarką: dešimtmetį naudotis būtų galima tik su viena sąlyga (298)

Lietuvoje rengiamasi keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (SEAKĮ) ir vairuotojo...

Šiemet apsipirkimą Vėlinėms gyventojai pradėjo anksčiau: žvakės brango apie 10 proc. (1)

Lietuviai jau pradėjo ruoštis Vėlinėms – parduotuvėse ieško kapų žvakių, renkasi gėles....

Gyvenimas apsivertė aukštyn kojom: metė prestižinį darbą ir ėmėsi profesijos, apie kurią nepasakodavo mokykloje

Mokykla, šimtukai iš brandos egzaminų ir teisės studijos – tokia sklandi ir užtikrinta atrodo...

Viena pirmųjų vakcinavimo kampaniją pradėjusi JK dabar įvardijo savo silpnąją grandį

Britai sulaukė įspėjimo, kad artimiausi mėnesiai „kels iššūkių“, mat pasiektas...

Šilutės ligoninėje išplito koronavirusas, todėl stabdomos visos planinės operacijos ir hospitalizacijos

Dėl nepalankios epidemiologinės situacijos, Šilutės ligoninėje atidedamos visos planinės...

Netikėtai prieš savo gimtadienį mirė buvęs ilgametis Palangos „Pušyno“ vadovas (44)

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento Slaugos skyriuje mirė buvęs ilgametis...

Augutis apie pandeminę situaciją: stiprus užkirtimas mėnesiui padėtų perlaužti atvejų kreivę (284)

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis Delfi laidoje „Iš...