aA
„Aš neatsimenu, kada valstybė buvo tokiame chaose, kokiame yra dabar, prie šio biudžeto tvirtinimo proceso“,– taip pradėdamas savo pranešimą Seime organizuotoje konferencijoje apie valdančiųjų planuojamus naujus priimti mokesčius kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, didelė dalis pasiūlytų mokesčių šiandien yra eksperimentiniai ir daugiausia niekur nepasiteisinę.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Trūksta aiškumo

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kalbėdamas apie naujuosius mokesčius ir siūlomą 2020-ųjų metų biudžeto projektą, pirmiausia aptarė ekonominę situaciją pasaulyje, kuri, kaip teigė, nėra labai gera.

„Mes matome ekonomikos augimo lėtėjimą, matome, kad Vokietijos pramonė yra giliausioje recesijoje nuo 2009 m., o ji yra pagrindinė Lietuvos eksporto rinka.

Nerimo ženklų yra iš daugelio pasaulio regionų“, – taip apibendrindamas tendencijas kalbėjo jis bei užsiminė, kad prognozės taip pat nedžiugina, mat Lietuvos ekonomikos augimas kitąmet gali nesiekti 2,5 proc., o biudžeto perteklius tik dar labiau slopina ekonomikos augimą, o didesni mokesčiai tik smarkiau prislegia vartojimą ir investicijas.

„Atsakymas, ar mokesčių reforma, nors jos taip nevadinčiau, verda prie gerovės valstybės, ar prie chaoso, yra visiškai akivaizdus.

Aš neatsimenu, kada valstybė buvo tokiame chaose, kokiame yra dabar, prie šio biudžeto tvirtinimo proceso.

Iki naujų metų likus trims savaitėms nėra aiškumo, kokius mokesčius reiks mokėti nuo sausio 1 dienos, jau nekalbant, kad dalis pasiūlytų mokesčių yra eksperimentiniai ir drąsiai galime sakyti, niekur nepasiteisinę“, – sakė ekonomistas.

Pasak jo, tai liečia ir prekybos mokestį, kurio pavyzdį, kaip teigė, galime matyti Lenkijoje.

„Lenkijoje jis yra suspenduotas, nes Europos Komisija jį pripažino neteisėtu ir diskriminuojančiu. Vyksta teisiniai procesai dėl tokio mokesčio teisėtumo, o mes jį svarstome visai kitokiame kontekste.

O ką mes norime pranešti pasauliui? Kad įšokame į galimai nelegalių mokesčių traukinį?“, – klausė jis.

Kalbėdamas apie buvusį bankų aktyvų mokestį, o dabar jau ir siūlomą diferencijuoto pelno mokestį, jis tikino, kad jį šiandien vertinti labai sunku, nes nėra matyti gerų pavyzdžių.

„Pasižiūrėkime TVF 2016 m. ataskaitą Lenkijai, ką jiems parašė...

Taip pat svarbu, pelno mokesčio diferencijavimas pagal sektorių. Turiu rimtų abejonių, ar jis neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai, ES teisei. Tai koks signalas siunčiamas visuomenei? Tai sėkmės mokestis, kuomet gali pelno mokestį diferencijuoti, jei tai mažiau populiarus sektorius“, – sakė N. Mačiulis.

Jis pabrėžė matantis norą didinti perskirstymą per biudžetą, tačiau tai Lietuvai reikėtų daryti legaliais būdais, o ne, kaip sakė, eksperimentiniais, kurie gali grįžti bumerangu.

„Man atrodo, kad norint perskirstyti daugiau per biudžetą, reikia pradėti nuo bazinių higienos veiksmų, ką sako valstybės kontrolė“, – sakė jis.

Gerovės valstybei pajamas reikia didinti ne 100 mln. Eur

Apie kuriamą gerovės valstybė ir valdžios mokestinius planus pasisakė ir ekonomistas prof. Romas Lazutka.

Jis teigė, kad mokesčių reformos, apie kurias šiandien tiek daug diskutuojama, jos yra tik smulkmenos lyginant su gerovės valstybės ilgalaike raida ir tai iš principo yra mažai susiję dalykai.

„Tai jie nei užlopys gerovės valstybės stogą, nei sugriaus tą gerovės valstybę“, – taip apie situaciją dėl naujų mokesčių įvedimo kalbėjo R. Lazutka.

„Kadencija baigiaisi, artėja naujų rinkimų metas, reikia kalbėti apie didesnius dalykus, ne tai, kaip padidinti valstybės pajamas 100 mln. Eur, o kaip padidinti 2 mlrd. Eur. Tai- esminis klausimas ateičiai“, – sakė jis.

Bendrai kalbėdamas apie gerovės valstybės kūrimą jis sakė, kad jos kūrimas – istorinis raidos procesas bei kelias tarp laisvos rinkos kapitalizmo ir komunistinės sistemos.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Kito kelio nelabai yra. Todėl, kad žmonės pereina įvairius gyvenimo etapus, nuo pirmo buteliuko iki paskutinio (nuo vaikiško buteliuko iki lašelinės – red. past.) ir tam tikrose gyvenimo etapuose jie negali patys užsitikrinti pragyvenimo ir padengti savo vartojimo paslaugų kaštų ir apsirūpinti pajamomis, o rinkos veikia prastai: sveikatos draudimo, pensijų sritis, švietimas, jos iš esmės neveikia plačiu mastu ir todėl mes turime civilizuotas šalis, kurios yra gerovės valstybės“, – taip bendraisiais principais gerovės valstybės veikimą aiškino jis bei pridūrė, kad Lietuva yra pasmerkta turėti savo gerovės valstybę, tačiau jai stinga lėšų.

„Apie mokesčių reformą, kas yra pasiūlyta: yra bankų, prekybos įmonių (apmokestinimo red.) pasiūlymai iš Seimo, yra Vyriausybės siūlymai dėl neapmokestinamojo dydžio plėtimo NT mokesčiui, automobilių mokesčiui ir Prezidento pasiūlymai.

Atkreipsiu dėmesį, kad kalbos yra apie keliolika, keliasdešimt milijonų eurų. Tai yra 1-3 proc. nuo to, ko mums stinga, jei bandytume gerovės valstybę finansuoti taip, kaip kitos pokomunistinės šalys finansuoja.

Tai reiškia, kad tie pasiūlymai yra menkučiai ir jie nenusipelno tokio didelio dėmesio, jei mes kalbame apie gerovės valstybės plėtrą, o jeigu apie chaosą, kad viskas siūloma greitai, tada taip“, – kalbėjo R. Lazutka.

Kišenes patuštins ir gyventojams

Nepriklausomo viešosios politikos analizės centro ESTEP ekspertai jau kiek anksčiau atliko bei pristatė stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto tyrimo rezultatus bei kaip jie paveiktų kiekvieno iš mūsų gyvenimą.

Tada ekspertas Titas Budreika teigė, kad naujasis mokestis yra labai panašus į pridėtinės vertės mokestį (PVM) bei tikino, kad tokius pokyčius ypač pajustų gyventojai.

Jo teigimu, maisto kainos išaugtų 13 proc. daugiau nei augtų neįvedus mokesčio.

„Maisto produktai sudaro apie 20 proc. visų vidutinio gyventojo išlaidų, tai taikydami mokestį mes papildomai apmokestiname pirmo būtinumo prekes, o tai reiškia, kad maistui išleisime daugiau, o išlaidas turėsime sumažinti kitur, kituose segmentuose“, – kalbėjo jis.

Ekonomistas sureagavo į valdžios veiksmus: neatsimenu, kada valstybė buvo tokiame chaose
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak T. Budreikos, didžiausią neigiamą poveikį pajustų skurdžiausiai gyvenanti Lietuvos klasė, nes jų išlaidos maistui sudaro reikšmingiausią išlaidų dalį.

„Šeima, kuri išleidžia maistui ir gėrimams apie 400 Eur per mėnesį, papildomai per metus išleistų apie 27-28 Eur, o kitoms prekėms dar 12 Eur.

Nors suma, bendrai, apie 40 Eur per metus neatrodo didelė, valstybės mastu tai yra apie 50 mln. Eur išleistų lėšų realiai nusiperkant tą patį produktą, nes jie savaime nuo mokesčio nepagerės, tiesiog už tą patį produktą sumokėsim žymiai daugiau“, – sakė jis.

Daugiau galite skaityti čia.

DELFI primena, kad pirmadienį dėl automobilių ir prekybos centrų bei bankų turto apmokestinimo spręs ir Seimo biudžeto ir finansų komitetas, o antradienį viso 2020-ųjų biudžeto projekto imsis ir Seimas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(73 žmonės įvertino)
4.5205

VMI priminimas: iki vasario vidurio laukia duomenų dėl paskolų, draudimo, įmokų į fondus (35)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) informuoja, kad iki šių metų vasario 17 d. mokesčius...

Kuodis įspėja apie pajamų spąstus: gali būti, kad Europos vidurkio nepasieksime ir 2042 metais (154)

Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo Europos Sąjungos vidurkio Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius...

Specialistai pataria, kaip taupyti 2020 metais (31)

Metų pradžioje jau kone įprasta išsikelti tikslus, kuriuos norime įgyvendinti šiais metais. Tarp...

Mėgstate pajuokauti? Mokėjimo paskirties komentarus kartais skaito ir Mokesčių inspekcija (83)

Į banko sąskaitą gauti 5 eurai su prierašu „už narkotikus“ gali priversti raudonuoti...

„Revolut“ klientai praneša apie įšaldomas sąskaitas: pinigai sulaikomi, atsakymo nesulaukia vyksta tikrinimai (475)

„Mūsų sąskaitos blokuojamos, o pinigai įšaldyti“, – pastaruoju metu portalas DELFI...

Top naujienos

Apžvalgininkai: „valstiečiai" smūgį jau atlaikė, Narkevičius liks iki pabaigos (251)

Nors net kelis mėnesius žiniasklaidoje netilo kalbos apie tai, kad susisiekimo ministras Jaroslavas...

Mokytojai kyla į kovą su internete nusirašinėjančiais moksleiviais: priemonės tokios, kad noras sukčiauti praeina akimirksniu (145)

„Patogiausia ir išmaniausia pratybų atsakymų svetainė! Pranešk draugams! Būk protingas“, –...

Savaitgalio orų prognozės – be didesnių pokyčių (3)

Penktadienį mūsų šalies orus lems pietinis ciklono pakraštys. Pragiedrulių tikimybė sumažės,...

Išdalintos „Žmonės 2020” statulėlės: Dano Rapšio triumfas ir jautriai pagerbtos pernai išėjusios žvaigždės pildoma (210)

Sausio 23-iąją dieną, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bei tiesioginiame LNK...

„Žmonių“ apdovanojimuose – jautrus dukters gestas Vitalijui Cololo: žiūrovai nesulaikė ašarų (48)

Skelbiant „Žmonių“ apdovanojimus paminėti ir praėjusiais metais anapilin iškeliavę šou ir...

Europos įmonės sunkiai randa vietą „Naujojo Šilko kelio“ projekte (50)

Europos kompanijos iš esmės nedalyvauja prezidento Xi Jinpingo „Vienos juostos, vieno kelio“...

Vyresni kolegos įvertino Gabrieliaus Landsbergio laišką bendražygiams (664)

Po to, kai trečiadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas...

Kurtinaičio kariauna krito Vitorijoje, „Bayern“ pergalė nubloškė „Žalgirį“ į Eurolygos dugną (15)

Ketvirtadienio vakarą vykusios Eurolygos rungtynės buvo pažymėtos Kauno „Žalgiriui“...

NBA lyderių treneris: jei spręsčiau tik aš, Sabonis tikrai žaistų „Visų žvaigždžių“ mače specialiai Krepšinis.lt iš Paryžiaus (12)

Balsavimas į NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes baigėsi, ir nors Domantas Sabonis nebus...

Naujosios Rusijos kultūros ministrės nuotrauka „sprogdina“ socialinius tinklus (225)

Naujojo Rusijos premjero Michailo Mišustino vadovaujamoje Rusijos vyriausybėje išskirtinio...