aA
Nors kiekvieną karantino savaitę šalies ekonomika smunka po 0,5 proc. punkto, Lietuva krizės neatlaikyti negali, – tikina ekonomistai. Pasak jų, ateityje gali grėsti didžiausias išbandymas nuo 1929-ųjų Didžiosios depresijos laikų, tačiau kad įpūstų ekonomiką, Lietuva šiandien yra pasiruošusi skolintis, todėl vienokia ar kitokia kaina krizė bus įveikta.
Krizė
Krizė
© Shutterstock

Mato rimtų grėsmių

Visai neseniai vienas žymiausių Vokietijos analitinių centrų „Ifo Institute“ išplatino 12 garsiausių šalies tyrėjų tyrimą, kuriame buvo įspėjama, jog nuostoliai dėl stojančios ekonomikos dėl koronaviruso vien Vokietijoje gali siekti rekordinius skaičius, nematytus dešimtmečiais.

Ten buvo tikinama, kad jei pandemija tęsis 2 mėnesius, metinis šios šalies BVP nuosmukis gali siekti 7,2 proc., jeigu tris mėnesius – net 20,6 porc. Apie daugiau galite skaityti čia.

Neseniai apie artimiausius galimus ekonomikos smukimo scenarijus pasisakė ir Lietuvos bankas, kai surengtoje spaudos konferencijoje LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad baziniu scenarijumi šalies BVP mažės 11,4 proc., tačiau jei karantinas užstęstų 4 mėn., ekonomika gali kristi ir 20,8 proc. Apie tai daugiau skaitykite čia.

„Delfi“ pasiteiravo, kaip šalies ekonomikos ateitį vertina kiti ekonomistai ir kiek karantino Lietuva yra pasirengusi atlaikyti.

Štai ekonomistas Vaidas Navickas, kalbėdamas apie pateiktas LB prognozes tikino, kad, jo nuomone, išlieka rizika, kad jos vis dar pernelyg optimistinės.

Vaidas Navickas
Vaidas Navickas
© DELFI / Justinas Auškelis

„Krizės gylio kol kas neįmanoma prognozuoti — jis priklausys nuo pandemijos masto ir valstybių atsako į ją.

Jei sienos liks uždarytos, strigs transportas ir pasaulio valstybės nesugebės palaikyti savo žmonių perkamosios galios, gali grėsti rimčiausias išbandymas nuo 1929 m. Didžiosios depresijos laikų“,– svarstė jis.

Ekonomistas patikino, kad Lietuvos ekonomika ir gyventojai tikrai atlaikys šį didžiulį iššūkį, tiesa, su viena sąlyga – jei mūsų politinė sistema, kaip teigė, priims tinkamus sprendimus.

„Pirmosios savaitės mane nuteikia optimistiškai. Skirtingai nei 2008-2009 m., esame neblogoje startinėje padėtyje (nėra didelių ekonominių disbalansų, esame euro zonos nariai) ir ES atsakas į šią krizę kol kas yra toks, koks turi būti.

Vietoj taupymo politikos, kuri gilino praeitą krizę ir nesuteikė ES valstybėms pagrindo atsigauti, šį kartą visos ES institucijos reaguoja taip, kaip turėtų: biudžeto deficito apribojimai valstybės narėms yra švelninami, egzistuoja krizės valdymo mechanizmai ES lygmeniu, Europos centrinis bankas yra paskelbęs masinio valstybės skolų supirkimo programą ir pan.

Lietuvos politikai taip pat sureagavo į šią krizę taip, kaip juos to mokytų makroekonomikos vadovėlis: paskelbta 5 proc. BVP dydžio fiskalinė programa, ruošiamasi skolintis 5 mlrd. Eur atsiversiančiam biudžeto deficitui finansuoti. Mano manymu, galime skolintis kad ir 10 mlrd. Eur ar net daugiau — esant norui suvaldyti krizę, priemonių galime turėti pakankamai“, – sakė jis ir apibendrino, kad jei Vyriausybės siūlomos priemonės pasieks paprastus Lietuvos žmones ir jų verslus, kenčiančius nuo rimtų krizės pasekmių, šią ekonominę krizę atlaikysime tiek, kiek ji betruktų, ir, tikėkimės, išvengsime dar vienos masinės emigracijos bangos.

Kiekvieną savaitę netenkame 0,5 proc. BVP

Ekonomistas Žygimantas Mauricas „Delfi“ laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė, kad yra paskaičiavęs, jog kiekviena savaitė karantino Lietuvos ekonomikai kainuoja ir nuo BVP nukerpa apie 0,5 procentinio punkto.

„1 mėnuo – 2 proc., tačiau tai – tik tiesioginis poveikis. Netiesioginis – didėja eksponentinė progresija. Jeigu turime karantiną 1 mėn., tai yra vienas rezultatas, jei 2 mėn. – kitas, o jei 3 mėn. – tai po trijų mėnesių tam tikroms įmonėms bus toks didelis smūgis, kad jos nebeatsigaus.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

Kuo ilgesnis karantinas, tuo daugiau negrįžtamų procesų prasideda ir tuo grandinė labiau įsisuka. Jei karantinas būtų 1 mėn., galėtume išsisukti su bendrai paėmus 4 proc. BVP nuosmukiu, lyginant su prieš tai buvusiu baziniu scenarijumi, bet antrą mėnesį jau nebe plius 4 proc. būtų, o plius 8 proc., reiškia, jau 12 proc. BVP mažėjimas, trečią mėnesį – dar daugiau.

Tada mes tiesiog smengame į dugną“, – kalbėjo jis ir sakė, kad šie paskaičiavimai – darant prielaidą, jog nėra visiškai jokios Vyriausybės paramos.

Anot jo, jeigu dabar parama siekia 5 mlrd. Eur, o tai sudaro 10 proc. mūsų BVP, taip šiandien šalis gali ištverti apie 2-3 mėn. karantino, tačiau jeigu situacija negerės, neužteks ir žadėtų 5 mlrd. Eur.

Neatlaikyti karantino negalime

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas aiškino, kad kadangi ši pandemijos sukeltas ekonomikos krizė yra bendra visoje Europoje, o tiksliau visame pasaulyje, varianto, kad mūsų ekonomika neatlaikytų karantino, būti negali, nes šiandien Lietuva yra vienoje valtyje su visa Europos Sąjunga, todėl priimti sprendimai, blogiausiu atveju, taip pat bus bendri.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Jo manymu, ilgiau negu iki gegužės 1-osios užsitęsiantis karantinas tiesiog didins ekonomikos 2020 metais kritimo dydį ir lems lėtesnį atsigavimą.

„Mes prognozes atnaujinome praėjusios savaitės pradžioje, kai teigėme, kad pagrindiniu scenarijumi šalies BVP smuks 3,2 proc., pesimistiniu – daugiau negu 6 procentais, bet praėjus savaitei ir Europai dar labiau apribojus savo ekonominį gyvenimą matome, kad mūsų pesimistinis scenarijus tampa pagrindiniu ir čia vien darant prielaidą, kad karantinas baigiasi iki gegužės pradžios. O vėliau nesunku paskaičiuoti, kad kiekvienas karantino mėnuo metų BVP smukimą mažina po 2 proc. punktus“, – skaičiavo ekonomistas.

Pasak SEB banko analizės, nedarbo lygis 2020 m. Lietuvoje sieks 8,9 proc., tačiau antrąjį ketvirtį jis perlips 10 proc. ir vėlesniais ketvirčiais po truputį mažės, tačiau tai reiškia, kad antrą ketvirtį bedarbių skaičius šalyje padidės ne mažiau 50 tūkstančių.

Esame geriau pasiruošę krizei

O štai „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas tikino, jog šiai dienai jau akivaizdu, kad Lietuvos ekonomika susitrauks, tačiau nuosmukis, anot jo, bus mažesnis nei 2009-aisiais, mat tuo metu ekonomika traukėsi beveik 15 proc.

Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas
© DELFI / Karolina Pansevič

Kalbėdamas apie koronaviruso poveikį šalies ekonomikai jis teigė matantis tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų.

Kaip sakė, štai 2008-2009-ųjų krizės metu Lietuvos Vyriausybė rinkosi skolintis už 14 proc. palūkanų, o šiandien Lietuvos Vyriausybės 10 metų obligacijų pajamingumas siekia vos 0,31 proc.

„Jeigu Vyriausybei teks papildomai gaivinti ekonomiką, kas yra labai tikėtina, ji galės pasiskolinti rinkose beveik nemokamai ir įmesti daugiau lėšų ekonomikos gaivinimui“, – aiškino jis.

Taip pat, kaip teigė, Lietuvos įmonės ir gyventojai į dabartinį sunkmetį ateina su gerokai mažesne skola, o šalies verslas turi 2,5 karto didesnį pinigų rezervą nei prieš praėjusią krizę, tiesa, nors apsirūpinusios yra toli gražu ne visos įmonės.

„Didžiausia problema, kad tai ypač liečia Lietuvos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad ketvirtąjį 2019 m. ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus bendrovių sukauptas nepaskirstytas pelnas siekė tik 41,8 mln. Eur ir tai yra antras nuo galo rezultatas tarp visų sektorių.

Tai reiškia, kad į šią krizę Lietuvos viešbučių ir restoranų sektorius ateina su beveik nuliniais finansų rezervais ir tuo pat metu būtent viešbučių ir restoranų sektorius šiuo metu labiausiai susidūrė su viruso pasekmėmis per karantiną ir veiklos ribojimą.

Manau, kad tokiuose sektoriuose kaip pramonė, vidaus prekyba, transportas, statyba, NT operacijos nematysime didelio bankrotų šuolio – bet bijau, kad bankrotų bangos neišvengs Lietuvos viešbučių ir restoranų rinka“, – įspėjo jis.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(44 žmonės įvertino)
3.7045

Pensijos kaupimas dirbantiems savarankiškai: ką būtina žinoti

Gajus mitas, kad pagal darbo sutartį dirbantiems žmonėms yra paprasčiau užsitikrinti finansiškai...

Įspūdingiausi atlyginimai Lietuvoje gegužę: viršūnėje – vidutiniškai 56 tūkst. eurų mokėjusi įmonė (5)

Gegužę 21 įmonė mokėjo didesnius nei 10 tūkst. eurų vidutinius atlyginimus , o algų medianų...

Reikės pasiruošti mokėti daugiau: bankai didina paslaugų įkainius, kai kas brangsta ir daugiau nei 40 proc. (6)

Didėja kai kurie komercinių bankų įkainiai . Dalis kainas jau pakėlė, tačiau kiti pokyčius...

II-oji pensijų kaupimo pakopa: kaip apsispręsti, ar kaupti papildomai pensijai apsimoka

Birželio 30-oji – svarbi data tiems, kurie svarsto, ar kaupti papildomai pensijai II-oje pakopoje....

Paskolos ne visiems brangs vienodai: paskaičiavus, kiek padidės įmoka, daliai gali tekti pataupyti

Europos centrinis bankas ( ECB ) netrukus padidins palūkanų normas 25 baziniais punktais, o...

Top naujienos

Landsbergis – apie jam suteiktą statusą: Lietuva galų gale susitvarkė (13)

Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė valstybės vadovo statuso suteikimui Aukščiausiosios...

Ukrainos turizmo atstovė: kol kas sunkiai įsivaizduoju ukrainiečius ir rusus viename viešbutyje

Karas Ukrainoje tapo dar vienu žiauriu smūgiu po pandemijos mėginančiam atsitiesti šios šalies...

Šaltasis frontas išstums tropinį orą iš Lietuvos: liūčių išvengs tik viena Lietuvos dalis

Šeštadienį per Lietuvą lėtai slinks šaltasis atmosferos frontas, kuris jau išstums karštą...

JAV žvalgyba praneša: Putinas vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos (3)

JAV žvalgyba mano, jos Rusijos vadovo artimiausio metu tikslas – sustiprinti pozicijas Donbase...

Delfi PliusVytenis Miškinis

Po košmariškos mirties – netikėta atomazga: dalis žmogaus suvalgyta, o kaltų nėra

Po beveik metus trukusio tyrimo dėl kraupios vyro mirties Šalčininkų rajone, Šaulių kaime,...

Festivalyje Lenkijoje kilo milžiniška audra: raginama nepanikuoti, evakuojami tūkstančiai žmonių, tarp jų – begalė lietuvių

Penktadienio vakarą Gdynioje vykstančio festivalio „ Open'er “ erdvę užklupo didžiulė...

Puolimo akcentais suabejojęs Maksvytis: kritiniu momentu galima pasitikėti Brazdeikiu

Ketvirtame kėlinyje dviženkliu skirtumu atsilikusi Lietuvos krepšinio rinktinė grėsmingai krypo...

Delfi PliusGintarė Bakūnaitė

Lietuvė emigrantė eidama į darbą dingo lyg į vandenį: žudikas aukos kūną furgone vežė per visą Europą

2011 metų rugpjūtį Didžiojoje Britanijoje netikėtai dingusios lietuvės Vitalijos istorija...

Pavyzdinės lietuvių serijos vos nesugadino Eurolygos žvaigždės siautulys Bulgarijoje (2)

Lietuvos krepšinio rinktinė toliau žygiuoja be kluptelėjimų pirmame pasaulio čempionato atrankos...

Karas Ukrainoje. Rusijos naikintuvai apšaudė Gyvatės salą uždraustomis bombomis (1)

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis...