aA
Po ilgo ekonomikos kilimo laikotarpio išaugo europiečių santaupos, tačiau padidėjo ir įsiskolinimai. Vis daugiau žmonių vargsta: kas penktam europiečiui tenka skolintis, kad galėtų apmokėti sąskaitas: ši grupė nuo 15 proc. prieš trejus metus padidėjo iki 20 proc. šiemet. Tai rodo didžiausios Europos kreditų valdymo įmonės „Intrum“ pateikta mokėjimų ataskaita „The European Consumer Payment Report“. Rengiant ją buvo apklausti 24 398 senojo žemyno gyventojai.
© DELFI / Karolina Pansevič

Baltijos šalyse situacija skirtinga: Lietuvos situacija panaši į Europos vidurkį (19 proc.), tuo tarpu apie 30 proc. Latvijos gyventojų skolinosi pinigų, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Estijoje šis skaičius yra santykinai mažas: per metus sąskaitoms apmokėti pinigų skolinosi tik 12 proc. vartotojų.

Per pastaruosius metus 45 proc. latvių, 39 proc. lietuvių ir 32 proc. estų vieną ar kelis kartus yra neapmokėję sąskaitų laiku.

Dažniausia nesumokėjimo laiku priežastimi įvardijamas pamiršimas kaip, tačiau kita priežastis - lėšų trūkumas. Pagal šį rodiklį pirmauja Graikija - per pastaruosius 12 mėnesių sąskaitų laiku vieną ar kelis kartus neapmokėjo net 66 proc. žmonių.

Kad galėtų apmokėti sąskaitas, žmonės skolinasi ne tik iš finansų institucijų, bet ir iš draugų bei artimųjų. Tai yra didelė ekonomikos dalis: pinigų draugams ir šeimos nariams skolina 40 proc. europiečių.

Baltijos šalyse pinigų draugams bei šeimos nariams skolino 44 proc. estų, 42 proc. latvių ir 39 proc. lietuvių.

„Iš kasdienės mūsų patirties ir šios apklausos išvadų matoma, kad daugumos Europos šalių gyventojai pripažįsta, kad reikia mokytis priimti teisingus finansinius sprendimus jiems patiems ir mokyti to savo vaikus“, - teigia „Intrum“ vykdomoji direktorė Baltijos šalims Ilva Valeika.

Žmonių, kas mėnesį atsidedančių pinigų santaupoms, skaičius Europoje per dvejus metus išaugo nuo 50 iki 59 proc., o mažuma, kuriai reikia pasiskolinti, kad galėtų apmokėti sąskaitas, nuo 2015 m. taip pat kasmet augo - nuo 15 iki 20 proc.

Latvijoje vidutinė lėšų suma, kurią per pastarąjį pusmetį skolinosi gyventojai, kad galėtų apmokėti sąskaitas, nuo praėjusių metų sumažėjo (nuo 402 eurų iki 325 eurų). Kitose Baltijos valstybėse ši suma išaugo (nuo 447 eurų iki 518 eurų atitinkamu laikotarpiu Lietuvoje ir nuo 720 eurų iki 965 eurų Estijoje).

55 proc. apklausos respondentų iš Lietuvos kiekvieną mėnesį atsideda pinigų ir jų mėnesio santaupos padidėjo daugiau nei 2,5 karto - vidutiniškai nuo 67 eurų pernai iki 174 eurų šiemet.

Panašiai yra ir Latvijoje - čia kas mėnesį sutaupo 42 proc. žmonių (mėnesinės santaupos atitinkamu laikotarpiu padidėjo nuo 44 eurų iki 118 eurų). Tuo tarpu Estija Baltijos šalyse pirmauja, nes čia kas mėnesį santaupų atsideda 62 proc. žmonių (mėnesio suma padidėjo nuo 94 eurų iki 201 euro).

Rezultatai taip pat rodo, kad daugiau nei pusė į apklausos klausimus atsakiusių vartotojų būtų norėję daugiau sužinoti apie finansinį raštingumą mokykloje. Daugiau nei 7 iš 10 mažamečius auginančių tėvų mano, kad ugdymo įstaigose vaikai turėtų būti daugiau mokomi valdyti namų ūkių finansus.

Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuvos namų ūkių bruto santaupų rodiklis pokriziniu laikotarpiu žymiai padidėjo, tačiau vis dar išlieka gerokai žemesnis už ES vidurkį ir mažiausias tarp trijų Baltijos valstybių. Anot Ž. Maurico, daugiau nerimo kelia tai, kad santaupų rodiklis pasiekė piką 2014 m., nepaisant spartesnio namų ūkių pajamų augimo.

„Santaupų rodiklis stabilizavosi pirmiausia dėl padidėjusių namų ūkių išlaidų būstui ir ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti bei dėl didėjančio infliacijos spaudimo. Kita nerimą kelianti tendencija - Lietuvos namų ūkiai yra vieni pasyviausių investuotojų ES ir teikia pirmenybę santaupoms grynaisiais arba taupomosiose sąskaitose, tad negeneruojama investicijų grąža. Tie, kurie investuoja, didžiausią pirmenybę teikia vietiniam nekilnojamajam turtui, o tai didina koncentracijos ir likvidumo riziką“, - taupymo ir investavimo tendencijas Lietuvoje apibūdino Ž. Mauricas.

Bendrovė „Intrum“ yra pirmaujanti kreditų valdymo paslaugų įmonė Europoje. Ji veikia 24 šalyse. Bendrovėje dirba per 8 tūkst. finansų ir verslo valdymo specialistų, kurie aptarnauja 80 tūkst. įmonių visoje Europoje. „Intrum“ pro forma pajamos praėjusiais metais siekė 1,19 mlrd. eurų. Pagrindinė „Intrum“ būstinė yra įsikūrusi Stokholme. Bendrovės akcijos listinguojamos „Nasdaq“ Stokholmo vertybinių popierių biržoje.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

4 didžiausios baimės dėl pinigų: įveikti jas nėra sudėtinga (20)

Visame pasaulyje vienas didžiausių nerimo šaltinių yra baimė dėl pinigų ir finansinio...

Dovanų kortelės: nuo „McDonalds“ pinigų iki universalių elektroninių (6)

Dovanų kortelių pasaulinė rinka siekia šimtus milijardų eurų ir kasmet paauga po beveik 16 proc....

Iš Baltijos šalių Lietuvos gyventojai dėl savo finansinės padėties baiminasi labiausiai (12)

Baltijos šalyse atliktas požiūrio į finansus tyrimas atskleidė, kad vertindami savo finansinę...

Tyrimas: norint oriai gyventi Lietuvos sostinėje reikėtų gauti 700-750 eurų „į rankas“ (61)

Atlygio tyrimus rengianti bendrovė „Baltic Salary Survey“ šiemet atliko pragyvenimo atlygio...

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (257)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...

Top naujienos

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (31)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (1)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (46)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (1466)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (11)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

Septynerių, o jau žarsto milijonus dolerių: „YouTube“ daugiausiai uždirbantis vaikas turtus susižėrė žaisdamas Turtingiausių pasaulio „jutuberių“ TOP10 (7)

Nustebsite sužinoję, kad daugiausiai „ YouTube “ uždirba ne grožio žinovė ar žaidimų...

Esate žema ir putlių formų? Pravers šie laiko patikrinti stiliaus patarimai (5)

Jeigu esate apvalaus kūno sudėjimo ir vos 163 centimetrų ūgio ar dar mažesnė, tuomet jums...

Anglišką gardumyną pamėgo ir lietuviai: nesunkiai pasigaminsite ir patys 3 skirtingi receptai (1)

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, dažnas intensyviai galvojame ne tik kokiomis dovanomis...

Turtuoliai patys eglučių nepuošia: kam patiki ir kiek kainuoja

Darbai darbeliai, ir to trūksta, ir ano trūksta, ir kalėdinio gėrimo „Eggnog“ taip pat... –...

Kaip sulaukti 100 metų ir turėti šviesų protą: 10 mokslininkų rekomendacijų (100)

Vis daugiau žmonių gyvena ilgai – kai kurie 100 metų ir ilgiau. Mokslininkai bando suprasti, kaip...