aA
Po ilgo ekonomikos kilimo laikotarpio išaugo europiečių santaupos, tačiau padidėjo ir įsiskolinimai. Vis daugiau žmonių vargsta: kas penktam europiečiui tenka skolintis, kad galėtų apmokėti sąskaitas: ši grupė nuo 15 proc. prieš trejus metus padidėjo iki 20 proc. šiemet. Tai rodo didžiausios Europos kreditų valdymo įmonės „Intrum“ pateikta mokėjimų ataskaita „The European Consumer Payment Report“. Rengiant ją buvo apklausti 24 398 senojo žemyno gyventojai.
© DELFI / Karolina Pansevič

Baltijos šalyse situacija skirtinga: Lietuvos situacija panaši į Europos vidurkį (19 proc.), tuo tarpu apie 30 proc. Latvijos gyventojų skolinosi pinigų, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Estijoje šis skaičius yra santykinai mažas: per metus sąskaitoms apmokėti pinigų skolinosi tik 12 proc. vartotojų.

Per pastaruosius metus 45 proc. latvių, 39 proc. lietuvių ir 32 proc. estų vieną ar kelis kartus yra neapmokėję sąskaitų laiku.

Dažniausia nesumokėjimo laiku priežastimi įvardijamas pamiršimas kaip, tačiau kita priežastis - lėšų trūkumas. Pagal šį rodiklį pirmauja Graikija - per pastaruosius 12 mėnesių sąskaitų laiku vieną ar kelis kartus neapmokėjo net 66 proc. žmonių.

Kad galėtų apmokėti sąskaitas, žmonės skolinasi ne tik iš finansų institucijų, bet ir iš draugų bei artimųjų. Tai yra didelė ekonomikos dalis: pinigų draugams ir šeimos nariams skolina 40 proc. europiečių.

Baltijos šalyse pinigų draugams bei šeimos nariams skolino 44 proc. estų, 42 proc. latvių ir 39 proc. lietuvių.

„Iš kasdienės mūsų patirties ir šios apklausos išvadų matoma, kad daugumos Europos šalių gyventojai pripažįsta, kad reikia mokytis priimti teisingus finansinius sprendimus jiems patiems ir mokyti to savo vaikus“, - teigia „Intrum“ vykdomoji direktorė Baltijos šalims Ilva Valeika.

Žmonių, kas mėnesį atsidedančių pinigų santaupoms, skaičius Europoje per dvejus metus išaugo nuo 50 iki 59 proc., o mažuma, kuriai reikia pasiskolinti, kad galėtų apmokėti sąskaitas, nuo 2015 m. taip pat kasmet augo - nuo 15 iki 20 proc.

Latvijoje vidutinė lėšų suma, kurią per pastarąjį pusmetį skolinosi gyventojai, kad galėtų apmokėti sąskaitas, nuo praėjusių metų sumažėjo (nuo 402 eurų iki 325 eurų). Kitose Baltijos valstybėse ši suma išaugo (nuo 447 eurų iki 518 eurų atitinkamu laikotarpiu Lietuvoje ir nuo 720 eurų iki 965 eurų Estijoje).

55 proc. apklausos respondentų iš Lietuvos kiekvieną mėnesį atsideda pinigų ir jų mėnesio santaupos padidėjo daugiau nei 2,5 karto - vidutiniškai nuo 67 eurų pernai iki 174 eurų šiemet.

Panašiai yra ir Latvijoje - čia kas mėnesį sutaupo 42 proc. žmonių (mėnesinės santaupos atitinkamu laikotarpiu padidėjo nuo 44 eurų iki 118 eurų). Tuo tarpu Estija Baltijos šalyse pirmauja, nes čia kas mėnesį santaupų atsideda 62 proc. žmonių (mėnesio suma padidėjo nuo 94 eurų iki 201 euro).

Rezultatai taip pat rodo, kad daugiau nei pusė į apklausos klausimus atsakiusių vartotojų būtų norėję daugiau sužinoti apie finansinį raštingumą mokykloje. Daugiau nei 7 iš 10 mažamečius auginančių tėvų mano, kad ugdymo įstaigose vaikai turėtų būti daugiau mokomi valdyti namų ūkių finansus.

Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuvos namų ūkių bruto santaupų rodiklis pokriziniu laikotarpiu žymiai padidėjo, tačiau vis dar išlieka gerokai žemesnis už ES vidurkį ir mažiausias tarp trijų Baltijos valstybių. Anot Ž. Maurico, daugiau nerimo kelia tai, kad santaupų rodiklis pasiekė piką 2014 m., nepaisant spartesnio namų ūkių pajamų augimo.

„Santaupų rodiklis stabilizavosi pirmiausia dėl padidėjusių namų ūkių išlaidų būstui ir ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti bei dėl didėjančio infliacijos spaudimo. Kita nerimą kelianti tendencija - Lietuvos namų ūkiai yra vieni pasyviausių investuotojų ES ir teikia pirmenybę santaupoms grynaisiais arba taupomosiose sąskaitose, tad negeneruojama investicijų grąža. Tie, kurie investuoja, didžiausią pirmenybę teikia vietiniam nekilnojamajam turtui, o tai didina koncentracijos ir likvidumo riziką“, - taupymo ir investavimo tendencijas Lietuvoje apibūdino Ž. Mauricas.

Bendrovė „Intrum“ yra pirmaujanti kreditų valdymo paslaugų įmonė Europoje. Ji veikia 24 šalyse. Bendrovėje dirba per 8 tūkst. finansų ir verslo valdymo specialistų, kurie aptarnauja 80 tūkst. įmonių visoje Europoje. „Intrum“ pro forma pajamos praėjusiais metais siekė 1,19 mlrd. eurų. Pagrindinė „Intrum“ būstinė yra įsikūrusi Stokholme. Bendrovės akcijos listinguojamos „Nasdaq“ Stokholmo vertybinių popierių biržoje.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kitais metais darbdaviai turės naują priežastį nekelti algų skaičiuoklė (226)

2019 metais dėl mokesčių reformos augs atlyginimai į rankas. Pavyzdžiui, vidutinį darbo...

Oficiali skaičiuoklė: pasitikrink, kaip po visų pokyčių 2019 metais atrodys tavo atlyginimas (214)

Darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimas, nauji tarifai, naujovės pensijų kaupime – nuo 2019...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (135)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Dėl to ir neturtingi? Tyrimas rodo, kad profesionalių finansinių patarimų lietuviai neklauso (67)

Tik 7 proc. šalies gyventojų, spręsdami finansinius klausimus, yra linkę labiausiai pasitikėti...

4 didžiausios baimės dėl pinigų: įveikti jas nėra sudėtinga (28)

Visame pasaulyje vienas didžiausių nerimo šaltinių yra baimė dėl pinigų ir finansinio...

Top naujienos

Mokytojų streiko iniciatorius Navickas: kas jis? (39)

Keturių vaikų tėvas, kūno kultūros ir fizikos mokytojas, ekonomistas, visuomenininkas,...

Nuo Naujųjų keičiasi atlyginimai – ką turi padaryti darbuotojai

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalioja Valstybinio socialinio draudimo ( VSD ) įstatymo pakeitimai,...

Vladimiras Laučius. Kodėl Saulius Skvernelis greičiausiai kandidatuos (161)

Premjeras Saulius Skvernelis kol kas nepadarė tokių klaidų, kurios užkirstų jam kelią į...

FNTT krečia Alytaus rajono savivaldybę (30)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ( FNTT ) pareigūnai trečiadienį krečia konservatoriaus...

Rimvydas Paleckis apie brolio suėmimą: jeigu jis būtų paklausęs manęs ar tėvų, viso to nebūtų (53)

Teisėsaugai trečiadienį paskelbus, kad dėl galimo šnipinėjimo Rusijai suimtas buvęs...

Pasaulio galiūnės – dar viename mūšio lauke: poveikį pajaus visi (29)

Kinijai vis intensyviau konkuruojant dėl pasaulinės įtakos, JAV prezidento Donaldo Trumpo...

Šnipinėjimo byla: Algirdas Paleckis sulaikytas ne vienas, tyrimas susijęs su politinėmis partijomis (1332)

Trečiadienio rytą viešumą pasiekė žinia, jog tiriant šnipinėjimo bylą suimtas buvęs...

Naujas „Daruššafaka“ strategas: „Žalgiris“ – vidutinio lygio ekipa, kurią galime nugalėti specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (46)

„Labai įtempta savaitė, vos atvykus čia be treniruotės iškart keliavome į Atėnus, mačas su...

Kitąmet laukia pokyčiai: dalyje savivaldybių pensijos bus pristatomos kitaip (15)

Sausį dalies senjorų, kuriems pensijos pristatomos į namus, laukia pokyčiai. Dalyje savivaldybių...

Įkalintas vilnietis prabilo apie protu sunkiai suvokiamą patirtį: buvau verčiamas miegoti su pareigūnėmis (368)

Ar gali būti, kad kalėjimų sistemos pareigūnai, siekdami sukompromituoti įkalinimo įstaigose...