Dundulis: viename parduotuvės skyriuje tautiečiai lankosi rečiau

Pirkėjų vežimai Amerikoje – pustuščiai. Kilusios maisto kainos ne vieną verčia pagalvoti, ar išlaidauti maisto prekių parduotuvėje – verta.

„Per pastaruosius kelis mėnesius pastebėjome, kad vis daugiau vartotojų yra ant finansinio sunkmečio ribos. Daugėja apsiperkančių su maisto talonais, turbūt, tai infliacijos padarinys“, – teigė „Purdue“ universiteto žemės ūkio ekonomikos departamento vadovas Jayson Lusk.

Akcijas medžioti tenka ir lietuviams.

„Be jokio abejonės, žiūriu į kainas. Ir dabar pirksiu nupigintą dalyką“, – viename Lietuvos prekybos tinklų kalbėjo vyras.

„Žiūriu, kad mažiau valgyti ir pigiau ką nors“, – sakė kita pirkėja.

Tačiau prekybos tinklai pabrėžia, kad lietuviai – tikrai ne patys taupiausi.

„Kad kažkokių didelių pokyčių būtų, mes tikrai nematėme. Žinoma, kažkokie jie yra, bet iš viso, prekyba toks dalykas, kaip gyvas organizmas“, – kalbėjo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis.

Tiesa, ekonomistai pastebi, kad maisto prekių pardavimai mažėja, tačiau spėja, kad užtruks, kol šią tendenciją pajus ir prekybininkai.

„Kol kas kainų žemėjimo tikrai nėra. Kainų lygis, nors ir gerokai lėčiau, bet stiebiasi į viršų“, – teigė „INVL“ ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė.

Indrė Genytė–Pikčienė

© DELFI / Karolina Gudžiūnienė

„Maisto produktų pardavimai yra sumažėję, žmonės žiūri, kiek išleisti maistui, o tai daryti pradėjo ir tie, kurie anksčiau neskaičiuodavo“, – aiškino ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Pastebima, kad lietuviai nesibaido ir daugiau sumokėti už Lietuvoje pagamintus produktus – lietuviškas daržoves, mėsą.

„Mūsų klientai seka kilmę, žiūri, kokios kilmės, dėl to mes praktiškai neturime ne lietuviškos mėsos ar vištienos“, – sakė ir „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Visgi ekonomistai perspėja ir lietuviškų daržovių bei vaisių ieškančius lietuvius. Jų kaina tik augs.

„Taip stipriai pakilus energetikos kainoms, natūralu, kad apšildyti šiltnamius yra nepelninga“, – teigė I. Genytė Pikčienė.

Viename parduotuvės skyriuje tautiečiai jau ir dabar lankosi rečiau.

„Šaldytų mėsos produktų, galima sakyti, beveik neparsiduoda“, – teigė D. Dundulis.

Šaldyti produktai Lietuvoje daugiau ir kainuoja, mat didesni ir jų išlaikymo kaštai, o jie populiarūs buvo tik per pandemiją.

„Žmonės rečiau lankydavosi parduotuvėje, ieškodavo ilgiau negendančių produktų tam, kad neiti čia dažnai.

Bet šie įpročiai keičiasi, grįžtama į senas vėžes“, – pastebėjo V. Budrienė.

Kainų kilimo sulėtėjimo tikimasi pavasarį, bet kiek ilgam, nežinia.

„Maisto kainų augimas slopsta, bet dėl pigimo, kol kas galime kalbėti tik apie pieno produktus“, -teigė T. Povilauskas.

Statistikos departamento duomenimis, prekės per metus brango daugiau nei 21 proc.