Nusprendėme patikrinti, kaip pasikeitė gyvenimas Gariūnuose, ir kokios kainos vyrauja dabar.
Automobilių spūstis ir žmonių minios
Tik pravažiavus Lazdynų mikrorajoną ir važiuojant link Gariūnų turgavietės pasitinka didelė automobilių spūstis. Nors eilė juda, nusprendžiu važiuoti iš kitos pusės, tad dar neprivažiavus kalno, ant kurio susigrūdusios mašinos, pasuku link Jočionių gyvenvietės. Neilgai trukus privažiuoju automobilių stovėjimo aikštelę. Anksčiau ji buvo reguliuojama apsaugos darbuotojų, tad tiek įvažiuoti, tiek išvažiuoti nebūdavo sudėtinga. Šiandien – eismo reguliuotojų nepastebėjau, tad šalia aikštelės jau grūdosi automobiliai.
Nusprendžiau nerizikuoti, tad automobilį palikau pakelėje, gerus 200 metrų iki įėjimo į turgavietę. Tokia buvau ne vienintelė – minios žmonių plūdo į Gariūnus, automobilius palikę dar toliau.
Paskutinė pora – mažesne kaina
Įeinu į turgų, kuris atrodo kaip niekad gyvas ir užtvindytas žmonių. Nenoriu lįsti į siauras eiles, tad pradžiai vaikštau po pakraščius.
– Po kiek šie? – klausiu pardavėjos, rodydama į paprastus sportinius batelius, savo išvaizda labai primenančius „Converse“ firmos.
– Šituos po 8 Eurus atiduodu, nes paskutinė pora beliko, – sako moteris ir primygtinai siūlo pasimatuoti. Kuomet pasakau, kad neatitinka mano dydžio, pradeda siūlyti kitus, visai kitokio modelio batus, sakydama, kad šie beveik nesiskiria nuo pirmųjų. Moteris prekiauja laisvalaikio ir sportiniais bateliais, kurių kainos visame turguje yra panašios. Porą sportinių batų galima nusipirkti už 10-12 eurų.
Vėliau prieinu prie kitos batų prekeivės, kurios prekystaliuose puikuojasi rudeniniai aulinukai. Susidomiu vienais jų ir pradedu apžiūrinėti.
– Už 35 eurus galiu atiduoti, paskutinė pora. Šiaip tai po 45 eurus pardavinėjau. Labai geri batai, natūralūs, – siūlo pardavėja.
– Natūralūs? Turite omenyje – odiniai? – teiraujuosi aš.
– Ne ne, tiesiog natūralūs. Na, natūralių medžiagų, – sako prekeivė.
Deja, ir šie per maži. Tenka eiti toliau.
Asortimentas vienodas, dydžių pasirinkimas mažas
Nors pradžioje atrodo, kad čia labai didelis pasirinkimas, užėjus į kelis skyrius pasidaro aišku: nuo apatinių iki batų – visų pardavėjų asortimentas vienodas. Retas kuris siūlo kitokias ir išskirtines prekes. Nesiskiria ir kainos. Daugelyje paviljonų net akcijos ženkliukais nukabinėtos tokios pačios prekės. Po bandymo surasti kažką išskirtinio, nusprendžiau pasimatuoti tūkstantąjį kartą matytas sportines kelnes, kurios beveik visur pažymėtos akcijos lipduku ir kainuoja 5 eurus.
Paprašau ištraukti mažiausią dydį. Pasirodo, jie yra tik du – S/M arba L/XL. Pasimatuoju mažesnijį- didokas. Pardavėja apgailestauja ir teisinasi, kad kitokių dydžių neturi tiekėjas. Moteris pataria: „Jūs nueikite, kur vaikų prekės, ten tikrai bus jūsų dydžio. Tik ten ir mokėsite 6 eurus, jeigu ne daugiau, vaikų prekės brangesnės.“ Paklausta, kodėl vaikų prekės brangesnės, moteris teigia, kad vaikiškiems drabužiams yra naudojamos ekologiškesnės ir natūralesnės medžiagos, kurios brangiau ir kainuoja.
Užsuku į dar kelis paviljonus – visur ta pati problema: neturi tinkamo dydžio, spalvos, modelio. Pardavėjai teisinasi – šį savaitgalį juos praktiškai iššlavė. Visi puolė pirkti prieš rudens pradžią, dėl to ir prekių beveik nebeturi. Pavyko užtikti tik vieną pardavėją, kuri turėjo visas prašomas spalvas ir dydžius. Moteris prekiauja striukėmis. Šiltesnės, žieminės kaina 55 eurai, rudeninės – 45 eurai.
Vaiką nuo galvos iki kojų galima aprengti už 100 eurų
Nusprendžiu patikrinti prekeivės iškeltą teoriją dėl vaikiškų prekių brangumo. Pradėjau nuo tų pačių sportinių kelnių ir kostiumų. Taigi vaikiškų sportinių kelnių suma svyruoja nuo 5 iki 10 eurų. Sportiniai kostiumai – žinoma, brangesni. Priklausomai nuo modelio, už kelnes ir bliuzoną mergaitei galima suploti ir 25 eurus. Berniukiški sportiniai kostiumai kiek paprastesni, tad juos galima nsipirkti už 13,5 euro. Tuo tarpu vyriškų sportinių kainos svyruoja tarp 6-8 eurų, moteriškų – 5-10 eurų.
Vaikiškų sportinių batelių kainos panašios – apie 16 eurų. Džinsų kainos, priklausomai ar ant jų yra lipdukas „Akcija“, svyruoja nuo 10 iki 15 eurų. Tuo tarpu moteriški džinsai – brangesni: priklausomai nuo to paties lipduko, džinsus galima nusipirkti sumokant nuo 10 iki 35 eurų.
Didžiausios eilės rikiuojasi prie paviljonų, prekiaujančių kuprinėmis. Mažiausia kaina, kurią pavyko rasti už mokyklinę kurpinę – 10 eurų, gačiau tai buvo pats papraščiausias modelis. Vadinamos ortopedinės arba su filmukų herojais gali kainuoti ir 25 eurus.
Teko nugirsti, kad daugelis pirkėjų, taupydami laiką, iš to paties pardavėjo perka komplektą, kurį dažniausiai pamato ant prie paviljono stovinčio manekeno. Štai vieno tokio mergaitiško komplekto- sijono, marškinėlių ir švarkelio kaina – 40 eurų; berniukiško – švarko, kelnių ir marškinių- 64 eurai.
Nusprendžiu užsukti į turgų, esantį neseniai pastatytame pastate. Užsuku į pirmą pasitaikiusią prekybvietę, kurioje prekiaujama vaikiškais rūbais. Pradedu klausinėti apie kainas. Jauna moteris kantriai atsakinėja į klausimus. Išsiaiškinu – daugumos prekių kainos neviršija 20 eurų, nesvarbu, tai kelnės, megztinis ar striukė. Paklausiu prekiautojos, kiek kainuotų aprengti vaiką. „Nuo galvos iki kojų, su visais lauko drabužiais, vaiką aprengčiau už 100 eurų. Manau, kad ir tiek nereikėtų,“ – teigia moteris.
Originalūs prekės ženklai už itin žemą kainą?
Vaikštant po paviljonus vis už akių kliuvo tokie pavadinimai kaip „Adidas“, „Converse“ ir itin populiarus „Emporio Armani“. Užsukau pas vieną kuprinių pardavėją, kuri prekiauja pirmaisiais minėtais prekiniais ženklais. Paklausiu, ar tai orginalai. „Taip taip, tik originalai. Converse firmos kainuoja 20, Adidas – 25 eurus,“ – atkirto moteris.
Vėliau, kitame paviljone, akis užkliuvo už moteriško sportinio kostiumo: tamsiai mėlynas, veliūrinis, o per vidurį krūtinės pikuojasi užrašas „Emporio Armani“. Vėl užduodu tą patį klausimą – ar tai originalus mados namų rūbas. Ši pardavėja – mažiau draugiška: „O kaip tau atrodo?“ – tepaklausia ji ir daugiau nebesileidžia į kalbas.
Praeivių nuomonės – dauguma kitur ir neapsipirkinėja
Išeidama iš turgaus pamačiau keturių asmenų šeimą, apsikrovusią maišais, pilnais daiktų.
Nusprendžiau pakalbinti. Jie į Gariūnus važiuoja kelis kartus į metus, nors gyvena apie 50 kilometrų nuo Vilniaus. Šeimos galva Ričardas sako, kad čia ir pasirinkimas didžiausias, ir kainos žemiausios. Paklaustas, ar nejaučia, kad kainos būtų pakilusios, tik šypteli: „Dabar visur kainos aukštesnės nei anksčiau. Čia gal irgi šiek tiek jaučiasi, bet vistiek pigiau nei parduotuvėse,“ – teigia vyras.
Kita pirkėja, Oksana, į Gariūnus važiuoja iš Baltarusijos. Ji sako, kad anksčiau važiuodavo apsipirkinėti į Akropolį ar kitus prekybos centrus, bet dabar ten labai didelės kainos. O Gariūnuose moterį tenkina ne tik kainos, bet ir pasirinkimas. Sako, kad visada grįžta pilnais maišais.
Paskutinės sutiktoji – Kotryna, į Gariūnus atvažiavo su mama. Jos abi vilnietės, tačiau čia užsuka porą kartų per metus, atsinaujinti. „Dar nėra buvę, kad taip nieko nenusipirkčiau. Tragiškai nėra pasirinkimo arba viskas išpirkta, – skundėsi mergina.
Mano matyta ir kalbinta Kotryna turbūt vienintelė iš turgavietės išejo tuščiomis rankomis, kiti praeiviai nešėsi ne po vieną maišą. Taip pat, nors ir sakoma, kad viskas labai pabrangę, per visą dieną neišgirdau pirkėjo derantis.
