Priversta toliau kaupti
Prieš beveik dvejus metus 64-erių moteris sulaukė pensinio amžiaus ir toliau dirba, tačiau nesupranta, kodėl iš darbo užmokesčio į pensijų fondą vis dar nuskaičiuojami dalis pinigų.
„Lapkritį iš darbdavio už spalio mėnesį gavau atsiskaitymo lapelį ir pamačiau, kad man vėl nuskaičiuoja dalį atlyginimo į pensijų fondą, nes buvau metams sustabdžiusi kaupimą. Už spalį nuskaičiavo 63 eurus, lapkritį – 80 eurų, o gruodį – vėl 63 eurus“, – stebisi pašnekovė.
Ji teigia nebenorinti toliau tęsti kaupimo, bet yra priversta.
„Skambinau į „Sodrą“, bet mane nukreipė į pensijų kaupimo bendrovę. Valstybė nustato teisės aktais, kad visi turi būti įtraukti į kaupimą, įstatyme rašoma, kad sulaukus pensinio amžiaus viskas baigiasi, bet yra atvirkščiai, ir dar viską palieka pensijų fondams“, – piktinasi Marija.
Iš viso II pensijų pakopoje ji yra sukaupusi 5700 eurų ir viršija leistiną 5403 Eur ribą, todėl negali atsiimti visos sumos.
„Parašiau savo kaupimo bendrovei, kad noriu nutraukti sutartį. Paprašiau išmokėti visą sukauptą sumą. Pasirodo, negalima, nes viršija leistiną ribą. Tai gerai, tegul būna, bet kodėl toliau man nuskaičiuoja?
Sutartis automatiškai turėtų nutrūkti, atėjus pensiniam amžiui. Tai jei aš nedirbčiau, man iš pensijos išskaičiuotų tą sumą? Fondo valdytojai turėtų pirmiausia atsiklausti, ar noriu tęsti – juk tai mano pinigai, kurie jiems nepriklauso. Jų ekonominis interesas – kad niekas neatsiimtų, nes dabar ką girdime: palaukite dar, neatsiimkite, nes nuvertės. Man nesvarbu, noriu čia ir dabar turėti savo pinigus“, – piktinasi senjorė.
Per metus prarado beveik 700 eurų
Iš tiesų per metus sukaupti Marijos pinigai gerokai nuvertėjo. Jei 2021 m. gruodį jos sukauptų pinigų vertė pensijų fonde buvo 6420 eurų, po metų – jau tik 5735 eurai. Pensijų kaupimo bendrovė ją informavo, kad turimų vienetų skaičius per metus nesumažėjo, bet nukrito jų vertė 9,14 proc. Moteris pasidalijo ir bendrovės atsakymu dėl visos sumos išsiėmimo.
„Vienintelė vilties rekomendacija – rašyti laiškus į Seimą ir Vyriausybę dėl II pakopos išmokų lubų kėlimo. Valdytojams ketvirtinių išmokų administravimas – nuostolingas, todėl įmonės siūlymai dėl lubų kėlimo buvo teikti ne kartą, bet, deja, neatsižvelgta.
Šiai dienai jūs galite teikti prašymą ketvirtinių išmokų mokėjimui, bet, jei atsitiktų taip, kad stebuklingai būtų pakeltos visos sukauptos vertės išmokėjimo lubos, o jūs būsit pateikus prašymą ketvirtinėms išmokoms gauti, sprendimas nebus keičiamas“, – rašoma bendrovės laiške.
Anot Marijos, nutraukus kaupimo sutartį, jai priklausytų periodinės išmokos – kas ketvirtį po 130 eurų.
„Kosminiai pinigai, „baisi“ pensija. Kažin ką už tiek galima nusipirkti?“ – stebisi ji, tačiau pridūrė iš „Sodros“ dar gaunanti apie 500 eurų.
Jaučiasi apgauta valstybės
Senjorė jaučiais apgauta valstybės, todėl svarsto apie teisines priemones.
„Kai pasirašiau sutartį, niekur nebuvo numatyta, kad man neišmokės. Visur buvo skelbiama, kad kai tu išeisi į pensiją – galėsi pasiimti. Mano draugės, kurios išėjo panašiais metais, pasiėmė.
Paklausau, ką kalba fondų valdytojai: nemokės žmonės naudotis tais pinigais, neprotingai pasielgs, bet tai – juk mano sukaupti pinigai ir turtas. Pasiimkit tuos 1,5 proc. valstybės pinigus, jei jums reikia, bet atiduokit tai, kas yra mano. Tas pats, kas iš paprasto žmogaus atimti pinigus ir pasakyti, kad jūs nieko nesuprantat ir nemokate naudotis jais, tai aš geriau padarysiu, ir tik dalimi jums duosiu.
Gal man reikia pinigų sveikatos pagerinimui ar noriu į kelionę, tam ir kaupiau, kad atėjus X dienai, kai man sueis pensinis amžius, galėčiau pinigus pasiimti. Tegul leidžia bent į III pakopą perkelti, tada juos pasiimsiu. Valstybė mane laiko durne – viešumoje, žiniasklaidoje mane taip netiesiogiai vadina. Galvoju kreiptis į teisininkus ir paduoti valstybę ar fondą į teismą“, – sako Marija.
Kokias galimybes turi dalyviai
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis pažymi, kad II pakopos pensijų fonduose kaupiama senatvės pensijai, o išmoką galima gauti tik sulaukus senatvės pensijos amžiaus, tokio pat kaip ir socialinio draudimo pensijai, arba kai asmeniui yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija, pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą.
„Tad senjorė galėjo ir gali pasinaudoti tokia galimybe. Pensijų kaupimo bendrovės, pagal teisės aktų reikalavimus, likus ne mažiau nei 3 mėnesiams iki pensinio amžiaus, informuoja visus apie galimybę gauti išmoką arba atidėti išmokų pradžią.
Taip pat nurodo ir ribas, nuo kurių priklauso išmokos tipas. Kai asmens sukauptas turtas yra didesnis kaip 5 403 Eur, bet mažesnis kaip 10 807 Eur, jam priklauso periodinės pensijų išmokos iš pensijų fondo. Šios išmokos mokamos periodiškai ir ne rečiau kaip kartą per tris mėn., t. y. ši išmoka gali būti mokama kas mėnesį, kas du ar kas tris, iki tol, kol pensijų fondo dalyviui sukaks 85 m.
Dalyvis taip pat turi teisę nukelti išmokos mokėjimo pradžią, t. y. jei raštu nesikreipia į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, jis ir toliau yra pensijų fondo dalyvis“, – komentuoja T. Gudaitis.
Kaupimo bendrovė apie pasirinkimus turėtų įspėti
Marija pensiją kaupia bendrovėje „Allianz Lietuva“. Ji sako, kad sulaukusi pensinio amžiaus jokio skambučio ar žinutės apie pasirinkimus negavo. Tačiau bendrovė tikina, kad visus dalyvius informuoja.
„Likus trims mėnesiams iki pensinio amžiaus, dalyvio pasirinktu būdu (paštu ar elektroniniu būdu), „Allianz Lietuva“ klientai, sudarę II pakopos pensijų kaupimo sutartis, gauna pranešimą apie teisę į pensijų išmoką ir galimus pasirinkimus. Jeigu klientas pasirenka gauti pensijų išmoką, jo vardu į pensijų fondą įmokos nebėra mokamos.
Svarbu tai, jog praėjus vienam mėnesiui po to, kai žmogus sulaukia pensinio amžiaus, jo sukaupta suma perkeliama į pensijų fondą, kurio lėšos investuojamos konservatyviai: į obligacijas, indėlius, kitas mažiau rizikingas priemones.
Visais atvejais, kai klientams kyla klausimų dėl pensijų išmokų, sutarties valdymo ar kitų neaiškumų, šie visuomet gali kreiptis į savo asmeninį „Allianz“ finansų konsultantą arba gauti konsultaciją tiesiogiai iš bendrovės“, – komentuoja „Allianz Lietuva“ Procesų ir pensijų sutarčių skyriaus vadovė Eugenija Tamutienė.
Ji priduria, kad remiantis Pensijų įstatymu, jeigu dalyvis raštu nesikreipia į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, laikoma, kad dalyvis pasinaudojo teise nukelti išmokos mokėjimo pradžią.
„Šio termino nukėlimo laikotarpiu toks asmuo lieka dalyviu, o tai reiškia, jog kaupimas vyksta, kaip iki šio termino pradžios – jei asmuo dirba ir gauna pajamas – pervedama įmoka į pensijų fondą ir valstybės subsidija, kuri šiemet sudaro 286 eurus per metus“, – aiškina E. Tamutienė.
Ministerija: tik pats asmuo žino, ką jis nori daryti su savo sukauptomis lėšomis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priduria, kad dalyvavimas pensijų kaupime baigiasi, kai senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo sudaro pensijų išmokos sutartį, pensijų kaupimo dalyvis miršta arba pensijų kaupimo sutartį teismas pripažįsta negaliojančia.
„Jei moteris nesikreipė į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, ji tebėra pensijų kaupimo dalyvė. Įmokos į pensijų kaupimą bus skaičiuojamos ir pervedamos tol, kol ji dirbs ir (arba) kreipsis į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos. Norėdama sudaryti pensijų išmokos sutartį, pareiškėja turėtų kreiptis į tą bendrovę, kurioje ji kaupia. Pagal pateiktą informaciją, moters sukaupta suma viršija 5403 eurus, ji galės būti išmokėta periodinėmis išmokomis.
Įstatymas numato galimybę nukelti išmokų gavimo pradžią, taip pat palikti sukauptas lėšas paveldėtojams. Tik pats asmuo žino, ką jis nori daryti su savo sukauptomis lėšomis – ar jis nori gauti išmoką iškart po pensinio amžiaus sukakties, ar, pvz., rinkų nuosmukio laikais nori palaukti, kol pensijų fondo vienetų vertės atsistatys, o galbūt nori palikti sukauptus pinigus paveldėtojams. Kai asmuo sukaupia didesnes sumas, įstatymas numato galimybę asmeniui rinktis tinkamiausią anuiteto rūšį iš kelių anuitetų rūšių“, – kodėl išmokos nėra mokamos automatiškai, o asmens prašymu, aiškina ministerija.
Pasak jos, jei moteris dar nenori gauti išmokų, bet norėtų nebemokėti įmokų, ji gali pasinaudoti įmokų „atostogomis“, t. y. stabdyti įmokų pervedimą iki 12 mėnesių. Dėl laikino įmokų pervedimo susistabdymo ji taip pat turėtų kreiptis į tą bendrovę, kurioje kaupia. Tiesa, šia galimybe Marija jau buvo pasinaudojusi.
Siekia leisti žmonėms pasitraukti iš kaupimo
Neseniai Delfi rašė apie opozicijos bandymus inicijuoti pokyčius kaupiantiesiems II pakopoje. Socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas jau trečią kartą siūlo atsisakyti automatinio įtraukimo į II pensijų pakopos kaupimą ir sudaryti galimybę daliai asmenų iš jo pasitraukti savo noru.
„Yra atlikti skaičiavimai, kad kai kuriems asmenims neapsimoka dalyvauti privačiame kaupime. Dėl sukauptos sumos iki 10 tūkst. eurų – ar tai būtų periodinės išmokos, ar anuitetas – per mėnesį išmokos sudarytų 15-20 eurų. Tai nėra finansinius iššūkius sprendžianti suma senatvėje.
Kitaip tariant, tiems asmenims, kurie uždirba mažas pajamas ir nuo jų skaičiuojamos įmokos į privačius pensijų fondus, privalomai dalyvauti pensijų kaupime neapsimoka. Jie kaip patrankų mėsa fronte – reikalingi pinigų masei sukaupti, kad juos galėtų pensijų fondai investuoti ir susimažinti tam tikra apimtimi administravimo mokesčius“, – Delfi komentavo G. Paluckas.
Jo siūlymai apima ne tik pasitraukimo iš privataus pensijų kaupimo galimybę, bet ir automatinio įtraukimo atsisakymą.
Prieš metus Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas T. Gudaitis sakė, kad tokie siūlymai labiau kvepia populizmu nei realia pagalba žmonėms.
„Pirmasis kylantis klausimas – kokią problemą sprendžiame? Koks šio siūlymo galutinis tikslas? Jeigu pažiūrėtume į tai, kad žmogus gali pasiimti savo sukauptus pinigus iš karto ir juos išleisti čia ir dabar, reiktų galvoti, kas po to seka. Tikėtina, kad po to žmogus pats ateis į valstybę, plačiąja prasme, prašyti vienokios ar kitokios paramos, nes jo pensija bus mažesnė. Atitinkamai tada malkomis ar paslaugomis, periodinėmis pašalpomis bus finansuojamas žmogus. Reikėtų savęs paklausti – ar tikrai mes tuo keliu einame?
Kitas variantas – jei sakome, kad galime leisti žmogui pasiimti 10 tūkst. eurų iš II pakopos jo pensijos sąskaitos, galėtų būti toks populistinis klausimas – tai gal ir iš „Sodros“ leiskime pasiimti 10 tūkst. eurų? Juk irgi žmogus mokėjo mokesčius, įmokas, yra jo sąskaita, įvairūs vienetai. Kodėl tada iš ten neleidžiame? Tokia diskusija vestų į populistinį kelią. Mes daugiau pasisakome už tęstinumą. Po 2-3 metų vėl keisti sistemą, kol dar nepamatėme didesnio efekto, yra galbūt neatsakinga“, – kalbėjo T. Gudaitis.
