Ekonomistų nestebina šis brangimas. Dėl didėjančio darbo užmokesčio ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo paslaugos brango ir dar brangs.
„Nuo 2016 m. sausio 1 d. didėjant minimaliai algai, esame priversti padidinti teritorijos valymo paslaugų teikimo kainas, nes jos yra nekeičiamos nuo 2013 m. Per šį laikotarpį 17 proc. padidėjo minimali alga, kuri yra tiesiogiai susijusi su paslaugų kaina“, – rašoma „Panevėžio būsto“ skelbime.
Paprašyta jį pakomentuoti bendrovės administracija DELFI parašė: „Lauko teritorijos valymo paslaugas bendrovė teikia gyventojų prašymu sutartiniais pagrindais. Paslaugų kaina yra sutarties objektas ir ji priklauso nuo atliekamų darbų apimties. Buto savininkui lauko teritorijos tvarkymo paslaugos kaina vidutiniškai padidėtų apie 0,15 euro“.
„Panevėžio būstas“ skelbia turintis penkis teritorijų valytojus. Vidutinis jų darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį buvo 344 eurų per mėnesį.
Tuo tarpu 3 administracijos vadovai per mėnesį uždirbo vidutiniškai po 1325 eurus.
„Pirma, labai nustebčiau, jei paslaugų kainos nedidėtų. Antra, būtų labai blogai jei jos nedidėtų“, – sakė jis.
Ekonomisto teigimu, šiais metais paslaugos pabrango 4-5 proc., o žinant, kad Lietuvoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių fiksuojama defliacija, tai yra didelis pokytis.
„Tai labai susiję su didėjančiomis darbo sąnaudomis – ne tik minimalios algos, bet ir vidutinio darbo užmokesčio augimu. Rašote apie valymo paslaugas, tačiau tą patį galima pasakyti ir apie kitas paslaugas – namų priežiūros, santechnikų, šaltkalvių, kirpėjų ir daugelį kitų“, – sakė N. Mačiulis.
Anot jo, trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos, šias paslaugas teikiančių darbuotojų atlyginimas didėjo ir pernai, ir šiemet. Dar sparčiau jis turėtų didėti kitąmet.
„Vienintelė to pasekmė tegali būti brangstančios paslaugos. Mes prognozuojame, kad kitais metais jos taip pat didės apie 4-5 proc. Aišku, skirtinguose miestuose skirtingos paslaugos brangs nevienodai“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo vertinimu, tai yra natūralus ir netgi sveikintinas reiškinys. „Nėra nė vienos pasiturinčios, mažo skurdo lygio valstybės, kurioje paslaugos būtų pigios. Aiškus ekonominis dėsnis, kad valstybė klesti tuomet, kai joje yra didelės paslaugų kainos – tai tiesiogiai susiję su gyventojų pajamomis. Šis reiškinys neišvengiamas, bet neturėtume jo bijoti“, – sakė N. Mačiulis.
Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius dvejus metus minimali mėnesinė alga padidėjo 35 eurais – nuo 290 iki 325 eurų. Nuo Naujųjų ji padidės dar 25 eurais.
Vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius („į rankas“) išaugo 52,3 eurais ir dabar yra 569 eurai.
Dėl euro įsivedimo departamentas stebėjo kai kurių paslaugų kainų dinamiką. Taigi, palyginti 2014 m. rugsėju, šį lapkritį vyrų kirpimas buvo brangesnis 9,6 proc., vakarinis kino seansas – 9,5 proc., automobilio plovimas – 8,5 proc., cheminis kostiumo valymas – 7,9 proc.
Šių metų lapkritį vidutinis metinis vartotojų kainų pokytis buvo -0,9 proc. Kitaip tariant, bent jau statistiškai prekės ir paslaugos dabar yra pigesnės nei prieš metus.
