Tyrimo metu buvo apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

„Tyrimas parodė, kad dažniausiai sprendžiant finansų klausimus linkstama kliautis savo patirtimi ar artimos aplinkos žmonių patarimais. Nors tai yra natūralu, tačiau taip prarandama galimybė įvertinti situaciją iš kitos pusės ir galbūt rasti naujų sprendimų“, - sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Jos teigimu, galimybę pasitarti su profesionaliais finansų konsultantais ypač verta išnaudoti tiek dabar, tiek ateinančių metų pirmą pusmetį.

„Kitąmet vyksianti antros pakopos pensijų kaupimo reforma gyventojams kelia įvairių klausimų, o metų pabaiga suteikia galimybę šiemet maksimaliai išnaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą kaupiant pensijai trečioje pakopoje“, - sakė D. Kolmatsui.

Kaip rodo tyrimas, spręsdami finansinius klausimus, pasitarti su profesionaliais banko ar finansų įstaigos konsultantais labiau linkę 36-45 metų gyventojai, aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai, smulkieji verslininkai, taip pat gaunantys didžiausias, daugiau kaip 500 eurų mėnesio pajamas namų ūkio nariui. Vertinant respondentus pagal pajamas, mažiausiai profesionalių finansų specialistų patarimais pasitiki gaunantys nedidelį atlygį, o pagal užsiėmimą - ūkininkai, pensininkai ir bedarbiai.

Savo patirtimi priimdami finansinius sprendimus dažniau remiasi 56 metų ir vyresni respondentai, uždirbantys 201-300 eurų vienam namų ūkio nariui per mėnesį, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Tėvų patarimais dažniausiai remiasi sulaukę 18-25 metų, o vyresni yra labiausiai linkę kliautis savo patirtimi. Sutuoktiniu dažniau linkusios pasitikėti moterys, 36-55 metų apklaustieji, didesnių pajamų grupės atstovai.

Norint užsitikrinti kokybišką pragyvenimą išėjus į pensiją, siekiantį bent 80 proc. ligtolinių pajamų, rekomenduojama kaupti ir antroje, ir trečioje pensijų pakopose, kuriose valstybė suteikia ir papildomų paskatų. Kaupiant antrojoje pakopoje (iki 2019 m. - pasirinkusiems maksimalų kaupimą, o nuo 2019 m. - kaupiantiems maksimaliai ir didinantiems įmokas laipsniškai) valstybė perveda skatinamąją įmoką, kurios dydis yra susijęs su užpraėjusių metų šalies vidutiniu atlyginimu.

Tuo tarpu kaupimas trečiojoje pakopoje suteikia galimybę deklaruojant pajamas pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata per metus pervestoms įmokoms.

Remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, bendra išlaidų, kurioms taikoma GPM lengvata, suma per metus yra iki 25 proc. asmens metinių apmokestinamųjų pajamų, arba 2000 eurų, - tokiu būdu maksimalus galimas asmeniui taikomos GPM lengvatos dydis per 2018 metus yra 15 proc. nuo šių išlaidų, arba 300 eurų.

„Kadangi GPM lengvata taikoma ne tik įmokoms į pensijų fondus, bet ir kitoms išlaidoms, norint ja pasinaudoti maksimaliai, rekomenduojama pasitarti su konsultantais“, - sakė D. Kolmatsui. Pasak jos, trečios pakopos pensijų fondai patrauklūs ir savo lankstumu - juose galima kaupti neribojant fondų skaičiaus ir juos valdančių bendrovių.