aA
Net 66 proc. gyvenimo partnerį turinčių šalies gyventojų bent retkarčiais konfliktuoja tarpusavyje finansų klausimais. Kone trečdalis iš jų teigia, kad dėl su pinigais susijusių reikalų šeimoje yra tekę susipykti rimtai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Daugiau kaip pusė porų Lietuvoje nesutaria dėl pinigų
© Shutterstock

Dažniausiai ietys laužomos dėl stambesnių pirkinių, o mažiausiai diskusijų kyla dėl kaupimo pensijai. Finansų ekspertės vertinimu, įtakos dažniems konfliktams dėl pinigų turi visuomenėje dar nepakankami finansinio planavimo įpročiai bei įgūdžiai.

Tai paaiškėjo apibendrinus liepos mėnesį atliktą šalies gyventojų apklausą. Jos metu į klausimus dėl konfliktų finansų klausimais atsakė 606 gyventojai, gyvenantys registruotoje ar neregistruotoje santuokoje. Nuomonės tyrimą turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.

Konfliktų „puokštė“ – nuo pirkinių iki taupymo

Apklausos dalyvių buvo klausiama, ar jiems tenka ginčytis ir konfliktuoti su gyvenimo partneriu finansų klausimais. Bent retkarčiais susiginčijantys nurodė 46 proc. respondentų, o penktadalis teigė, kad jiems dėl pinigų yra tekę susipykti rimtai. Dėl piniginių klausimų niekada nekonfliktuoja ir nesiginčija trečdalis apklaustųjų.

Pasiteiravus, kurie finansiniai klausimai yra didžiausias nesutarimų ar nuomonių skirtumų šaltinis, apklaustieji tikino, kad dažniausiai ginčai kyla dėl didesnių pirkinių (44 proc.).

Neretai konfliktuojama ir dėl kasdienių išlaidų (30 proc.), išlaidų pramogoms (29 proc.), per mažų pajamų ir lėšų trūkumo (28 proc.). Nesutarimų kelia ir tokie klausimai kaip taupymas bendroms reikmėms (20 proc.), išlaidos hobiams (17 proc.) ir vaikams (13 proc.), drabužių pirkimas (11 proc.).

Daugiau kaip pusė porų Lietuvoje nesutaria dėl pinigų


Trečdalis porų konfliktuoja dėl lėšų trūkumo

Pasak „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovės dr. Dalios Kolmatsui, šis tyrimas atskleidžia tai, kad dalis visuomenės susiduria su lėšų trūkumo bei finansinio planavimo problemomis.

„Kaip rodo apklausa, beveik trečdalis šalies porų konfliktuoja dėl didesnio ar mažesnio nepritekliaus bei jo pasekmių. Viena iš priežasčių, kodėl pritrūkstama lėšų, gali būti negebėjimas tinkamai planuoti savo bei šeimos finansus. Šiuos ir kitus finansų klausimus galėtų padėti spręsti ilgalaikis finansų planavimas, apimantis bent kelerius, o geriausia – daugiau kaip 10 metų“, – atkreipė dėmesį D. Kolmatsui. Tuo tarpu šių metų pradžios apklausa parodė, kad savo ar šeimos finansinį planą turėjo ketvirtadalis šalies gyventojų.

Ekspertė pataria, kad net ir neturint pakankamai finansinių žinių, būtina pradėti aktyviai planuoti savo biudžetą. „Ilgainiui šie įgūdžiai įsitvirtina, įgaunama naujų. Šiam tikslui galima pasitelkti ir biudžeto planavimo, sąskaitų tvarkymo programėles“, – pataria D. Kolmatsui.

Kaupimas pensijai konfliktų nekelia – ir gera, ir neraminanti žinia

Pasak D. Kolmatsui, dar vienas aspektas atkreipia dėmesį šioje apklausoje: mažiausiai konfliktų sukeliantis finansinis klausimas – kaupimas pensijai (5 proc.). „Dėl kaupimo senatvei šeimoje nesutariama retai. Tokie rezultatai gali reikšti du dalykus: arba žmonės jaučiasi viską padarę dėl pensijų kaupimo, arba jiems šis klausimas tiesiog yra mažai aktualus“, – svarstė ekspertė.

Pasak jos, šiemet vykstant pensijų sistemos reformai šalies gyventojai vėl atkreipė dėmesį į savo būsimą pensiją, persvarstė pasirinkimus ir priėmė sprendimus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiančiųjų antros pakopos pensijų fonduose nuo šių metų pradžios iki rugsėjo pabaigos išaugo nuo 1,32 iki 1,35 mln., o trečiojoje pakopoje – nuo 62,2 iki 69,2 tūkst.

„Visgi norime atkreipti dėmesį, kad rekomenduojamai pensijai kaupimo „Sodroje“ ir antros pakopos pensijų fonde nepakaks. Nors kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, tikėtina, kad toks kaupimas leis tikėtis pensijoje gauti apie 40–50 proc. išmokas, lyginant su pajamomis iki tol. O norint pretenduoti į rekomenduojamas 80 proc. dydžio išmokas, reiktų pasirūpinti papildomais šaltiniais, pavyzdžiui, kaupimu trečiojoje pakopoje“, – sakė D. Kolmatsui.

Pasak jos, tokį apklausos rezultatą, tikėtina, galėjo lemti ir psichologinis faktorius, skatinantis žmones verčiau diskutuoti apie tai, kokį televizorių ar automobilį pirkti šiandien, užuot svarsčius apie atrodytų tokį tolimą ir miglotą dalyką kaip pensija. „Kita vertus, tai yra akivaizdus ateities finansinis poreikis ir juo rūpintis yra būtina iš anksto“, – sakė ekspertė.

„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ valdo antros ir trečios pakopos pensijų fondus, investicinius fondus, alternatyvias investicijas ir kitas priemones. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 200 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 900 mln. eurų vertės turto.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

100 eurų testas: kaip šią sumą panaudotų lietuviai (8)

Lietuvos gyventojai į atliekamų pinigų leidimą per pandemiją ėmė žiūrėti kur kas atsargiau...

„Swedbank“: lietuviai savo pensijai norėtų sukaupti iki 50 tūkst. eurų siekiančią sumą (10)

Papildomai savo pensijai kaupiantys šalies gyventojai dažniausiai norėtų sukaupti nuo 26 iki 50...

„Sodra“: vidutinis atlyginimas „į rankas“ pasiekė 900 eurų pandemija labiau paveikė moteris (107)

Laikotarpiu tarp dviejų karantinų – trečiąjį šių metų ketvirtį – vėl augo ir darbuotojų...

Idėja apmokestinti dirbančiuosius iš namų sulaukė vieningo pasipriešinimo: viena diena kainuotų apie 3 eurus (354)

Iš namų dirbantys darbuotojai sutaupo pietums, kelionėms ir aprangai, todėl galėtų labiau...

Šventinių dovanų medžioklė: kaip suvaldyti impulsyvųjį pirkimą ir neišleisti visų santaupų?

Šiemet prekyba kalėdinėmis dovanomis prasidėjo neįprastai anksti. Parduotuvių vitrinose...

Top naujienos

Padarė išvadas: FIBA „burbulą“ Lietuvos rinktinė uždarė pergale prieš belgus (338)

FIBA „burbulą“ Vilniuje Lietuvos rinktinė uždarė pergale ir nuplovė gėdą, patirtą pirmoje...

Urologas pasakė, kuriems vyrams labiausiai gresia prostatos vėžys (76)

Lapkritį pasaulis yra paskelbęs mėnesiu, skirtu vyrų sveikatai. Šiuo metu vyrai yra raginami...

Sinoptikų prognozė: sulauksime sniego ir lengvo šaltuko (13)

Paskutiniąją rudens dieną Lietuvos orus lems nedidelis ciklonas, jis į daugelį vietovių...

Prezidentui kritikuojant Dobrovolskos ir Adomaičio patirtį, Armonaitė tvirtina: svarbiausia – ryžtas vykdyti partijos programą (294)

Prezidentas Gitanas Nausėda, šią savaitę susitikęs viso labo su keturiais kandidatais į...

Šie požymiai išduoda, kad turite priklausomybę seksui: tokių žmonių Lietuvoje daugiau nei galima įsivaizduoti (40)

Beprotiška partnerių kaita ir, atrodytų, jokių seksualinių stabdžių. Tai – nebūtinai...

Ekspertas apie pavojingas koronaviruso mutacijas: nereikia net audinių ūkių perspėja, kad grėsmė kiltų net persirgusiems žmonėms (103)

Neseniai kovoje su COVID-19 pasiektos kelios svarbios pergalės: „Pfizer“ ir „BioNTech SE“...

Rimvydas Valatka. Mes, Lietuvos Prezidentas, Žemaičių seniūnas (403)

Rinkimus prapylęs Trumpas ir jo tvirtasprandžiai gerbėjai ragina laukti dienos X. Prasidėjęs...

Karantinas? Prie sostinės Kalėdų eglės toliau plūsta minios žmonių, susidarė automobilių spūstys (551)

Nors epidemiologai prašo likti namuose ir saugoti savo bei aplinkinių sveikatą, sostinės...

|Maža didelių žinių kaina